Didelio meistriškumo triatlonininkų fizinio krūvio paruošimas

Įvadas Darbo aktualumas. Apie optimalių fizinių krūvių taikymą lavinant didelio meistriškumo triatlonininkų fizines ypatybes rašo daugelis autorių (Платонов, 1997; Шестaков, 1999; Bompa, 1999; Buceta, 2000). Tačiau nėra ištirtas tinkamiausių fizinių krūvių parinkimo ir taikymo veiksmingumas atskirų sporto šakų atstovų, tarp jų ir triatloninkų, rengimo vyksme. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti trumpalaikių optimalių fizinių krūvių poveikį didelio meistriškumo triatlonininkų bendrosios ištvermės, koordinacijos, greitumo krūvių ir greitumo krūvių ištvermės ypatybėms. Darbo objektas – didelio meistriškumo triatlonininkų fizinio krūvio fizinis paruošimas. Darbo tikslas – ištirti didelio meistriškumo triatlonininkų specialųjį fizinį paruošimą. Darbo uždaviniai: 1. didelio meistriškumo triatlonininkų fizinio krūvio fizinio paruošimo samprata; 2. didelio meistriškumo triatlonininkų fizinio krūvio fizinio paruošimo organizavimas; 3. didelio meistriškumo triatlonininkų fizinio krūvio fizinio paruošimo – ypatumai; 4. didelio meistriškumo triatlonininkų fizinio krūvio fizinio paruošimo metodai. Darbo metodai: teorinės literatūros sisteminė ir loginė analizė, statistinė analizė. 1. Teorinė didelio meistriškumo triatlonininkų rengimo teoriniai aspektai Triatlonas – olimpinė sporto šaka, apjungianti tris rungtis: plaukimą, važiavimą dviračiu bei bėgimą. Tarp rungčių pertraukos nedaromos, laimima trumpiausiai užtrukus trasoje. Pasaulio rekordai 100 m bėgime gerinami metai iš metą. Paskutinėse Olimpinėse žaidynėse Pekine taip pat buvo pagerintas šios rungties rekordas, kuris priklauso Jamaikos sprinteriui Usain Bolt - 9,69 s. Tačiau ir toliau vykdoma naujų teehnologijų paieška, kuri trumpųjų nuotolių bėgikams padėtų dar la­biau gerinti rezultatus. Mokslininkai, nagrinėdami genetiką, griaučių raumenų struktūrą, biomechani-nius ypatumus, ieško, skirtingos rasės žmonių skirtumų (Babic & Viskic-Stalec, 2002). Gausu judesių kurių atlikimo efektyvumas, priklauso nuo žmogaus greitumo ypatybės. Taip pat yra daug greitumo pasireiškimo speeifinių formų, todėl ir jų lavinimas turi būti specifinis. Greitumo lavinimo ypatumai mažiausiai aiškūs treneriams ir mokslininkams. Viena iš priežasčių yra ta, kad dažniausiai manoma, jog lavinant raumenų jėgą, automatiškai gerėja greitumas - tai klaidinga nuomonė (Skurvydas, 1998). Mūsų darbe iškilo būtinybė ištirti svarbiausius fizinius gebėjimus ir jų įtaką sportiniam rezultatui. Tyrimo tikslas — nustatyti ir įvertinti didelio meistriškumo sportininkų bėgimo greičio rezultatų kaitą priklausomai nuo treniruočių krūvio specifikos. Buvo tirtos lengvaatletės (60 m — 400 m bėgimo dis­tancija), Lietuvos nacionalinės ir olimpinės rinktinės narės (n=6, amžius — 19—29 m, svoris — 57,8 ± 4,73 kg, ūgis — 168 ± 7,9 cm). Buvo taikomos trys ugdymo programos (akcentuojant jėgos greitumą, greitumą ir greitumo ištvermę). Greitumui vertinti buvo atliekamas 60 m bėgimo testas, kurio metu registravome: 30 m bėgimo iš vietos, 30 m bėgimo įsigreitėjus, iš viso 60 m bėgimo vidutinio greičio rezultatus. Tyrimo eiga pateikta paveiksle. 1 pav. Jėgos greitumo fizinis krūvis Tyrimo rezultatai parodė, kad jėgos greitumo fizinis krūvis pagerino 30 m iš vietos rezultatą (p0,05). Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad trumpi optimalūs fiziniai krūviai teigiamai veikia didelio meistriškumo triatlonininkų fizines ypatybes ir sudaro tinkamas sąlygas toliau lavinti fizines ypatybes. Teorinė didelio meistriškumo triatlonininkų rengimo samprata ir praktinės technologijos keičiasi ir tobulėja priklausomai nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, vertybinės sporto sam­pratos ir jo poreikio visuomenėje. Tai daro įtaką visam didelio meistriškumo triatlonininkų rengimo vyksmui, kaip vientisai ugdymo sistemai, ir jo valdymui (Karoblis, 2005;). „Fizinio krūvio fizinis paruošimas - moksliškai pagrįstas ilgalaikis tik­slingas ugdymasis tam tikroje veiklos srityje". „Spor­tinis fizinio krūvio fizinis paruošimas - daugialypis pedagoginis vyksmas tikslingai naudojant ir taikant turimas sąlygas, žinias, metodus, priemones sportininkui (komandai) rengti" (Sporto terminų žodynas, 2002). Sportinis fizinio krūvio fizinis paruošimas pagal savo paskirtį yra fizinis, funkcinis, integralusis, intelektinis, psichologinis, taktinis, techninis, teori­nis, varžybinis, žaidėjų. Didelio meistriškumo triatlonininkų fizinio krūvio fizinis paruošimas valdomas naudojant įvai­rius teorinius ir praktinius tyrimo metodus. Mode­liavimas yra vienas iš teorinių tyrimo metodų, plačiai taikomas daugelyje mokslo sričių, tarp jų ir sporte. Modelis sistemų teorijoje suprantamas kaip įran­kis, schema arba procedūra, naudojama sisteminėje analizėje nusakant veiklos, kuri siekia atspindėti realų pasaulį, pasekmes. Objektas arba procesas, turintis pagrindines originalo savybes. Realaus pasaulio sisteminė analizė vykdoma panaudojant formalius, loginius, priežastinius, koreliacinius, deterministi-nius, dinaminius, statistinius modelius (Glossary on Cybernetics and Systems Theory, 1984). Socialinėje pedagogikoje „šis metodas atitinka dabartinį pažinimo pobūdį - sisteminį tikrovės pro­cesų bei reiškinių nagrinėjimą, kai įjungiamos įvairių mokslų kategorijos ir pagal formalų loginį aprašymą siejamos į vientisą dedukcinę sistemą". Pagal paskirtį modeliai gali būti deskriptyviniai (aprašomieji) ir prognozuojantys (Vaitkevičius, 1995). Sporte modelis suprantamas kaip „visuma įvairių rodiklių, apibūdinančių ir laiduojančių tam tikrą didelio meistriškumo triatloninko parengtumą, prognozuojamų rezultatų pasiekimą" (Stonkus, 2002). Sporto teorijoje nurodomi įvairūs modeliai: idea­lusis, ilgalaikio sportinio rengimo, morfofunkcinis, parengtumo, perspektyvinis, didelio meistriškumo triatloninko, sporto tech­nikos, taktinės veiklos, teorinis, varžybinės veiklos ir kt. (Sporto terminų žodynas, 2002). Pažymėtina, kad. gausi sporto modelių pavadinimų įvairovė nevisiškai sutampa su klasikine modelių klasifikacija, be to, jie daugiausia pagrįsti siauros rengimo krypties empiriniais faktais. Platonovo nuomone, šiuo metu yra trys pagrindinės didelio meistriškumo triatlonininkų rengimo modelių su­darymo kryptys: 1. Grupės didelio meistriškumo triatlonininkų rengimo modelis. 2. Atskirų rengimo dalių modelis. 3. Individualūs didelio meistriškumo didelio meistriškumo triatlonininkų rengimo modeliai. Kaip pažymi daugelis autorių, šiuo­laikinė sporto treniruotės teorija turį pereiti nuo gausių empirinių faktų apibendrinimo ir jų modeliavimo prie teorinio didelio meistriškumo triatlonininkų rengimo modeliavimo. Tokio mokslinio požiūrio esmė yra ta, kad didelio meistriškumo triatlonininkų rengimo vertinimas ir prognoza­vimas turi vykti ne tik atsižvelgiant į surinktus atskirų rengimo dedamųjų dalių faktus ir jų indukcinę analizę, bet turi būti paisoma ir to, kad didelio meistriškumo triatloninko organizmas yra nestabili, tačiau vientisa dinaminė sistema, integ­raliai veikianti nuolat besikeičiančioje socialinėje ir ugdomojoje aplinkoje. Šioms dviem tarpusavyje sąvei­kaujančioms sistemoms - uždarai didelio meistriškumo triatloninko funkcinei ir atvirai socialinės veiklos - pažinti reikia teorinių žinių ir empirinių faktų. Kadangi modelis suprantamas kaip „įrankis.. siekiant atspindėti realų pasaulį" (Clossary on Cybernetics and Systems Theory, 1984), todėl jo kūrimas turi būti pagrįstas realaus pasaulio egzistavimą pagrindžiančiomis teorinėmis žiniomis, kurios panau­dojamos modeliuojant praktines technologijas. Sporto mokslininkui būtinos sistemų teorijos, organizmo funk­cinių sistemų veiklos, adaptacijos teorijos, tikimybių teorijos, biomechanikos, žmogaus socialinės ir biolo­ginės prigimties, raidos ir brandos, sporto treniruotės, ugdymo teorijos ir kt. žinios. Šių žinių susisteminimas yra pirmas ir svarbiausias teorinio apibendrinimo žings­nis, padedantis sukurti dedukcinio didelio meistriškumo triatlonininkų rengimo modelio sampratą. Sporto praktikos požiūriu visos šios žinios turi būti pritaikytos konkrečiai sporto šakai ir individualiam sportininkui. Sporto treniruotės teorijos požiūriu šios žinios integruojamos į konkretaus modelio turinį, atitinkantį treniruotės uždavinius, didelio meistriškumo triatloninko kvalifikaciją, amžių, lytį, socialines sąlygas, repre­zentacijos lygį, varžybų sistemą, asmeninius interesus (Radžiukynas, 1997; Karoblis, 2005). Tokia žinių gausa sudaro teorinį metodologinį didelio meistriškumo triatlonininkų rengimo pagrindą tačiau kurti daugybę modelių remiantis visomis šiomis žiniomis praktiškai per daug sudėtinga. Be to, gausūs indukcinio pažinimo modeliai ne visada parodo jų ryšį su sportiniais rezultatais ir pagrindiniais juos sąlygojančiais rodikliais. Vadinasi didelio meistriškumo triatlonininkų rengimui labiausiai reikalingi informaty­vūs, teoriškai pagrįsti modeliai, kuriuose būtų patys in­formatyviausi rodikliai, susiję su sportiniais rezultatais. Vykdoma ir teorinė bei eksperimentinė tokių lengvosios atletikos rodiklių paieška. Nustatyta, kad sportiniai lengvosios atletikos didelio meistriškumo triatlonininkų rungčių rezul­tatai daugiausia veikiami sąveikos su atrama (žeme) metu. Pagrindiniai sąveikos su atrama rodikliai, turintys įtakos sportiniams rezultatams, yra atremties fazės truk­mė ir dinaminės pastangos koncentrinio ir ekscentrinio raumenų darbo metu. Taigi vienas arba keli modeliai, kurių turinį sudaro sąveikos su atrama kinematiniai ir dinaminiai arba kiti informatyvūs rodikliai, gali už­tikrinti lengvaatlečių treniruotės vyksmo valdymą ir sportinių rezultatų prognozavimą. Be to, žinoma (Karoblis, 2005, Žilinskienė, Radžiu­kynas, 2006), kad sportiniams visų atletikos rungčių, tarp jų ir rungties, rezultatams įtakos turi treniruotės fizinio krūvio turinys ir dėl jo kintantys bendrojo ir specialiojo fizinio parengtumo rodikliai, todėl tokio pobūdžio modeliai taip pat yra reikalingi valdant didelio meistriškumo triatlonininkų rengimą. Vadinasi, atletikos treniruotės teorijai ir praktikai labiau reikalingi ir galimi parengti informatyvūs teoriškai apibendrinti modeliai, kuriuose būtų nedaug pačių informatyviausių rodiklių, patikimai susijusių su spor­tiniais rezultatais. Kiti indukcinės krypties modeliai, prognozuo­jantys ir apibūdinantys tik atskirų funkcinių sistemų veiklą arba siaurą judamosios veiklos diapazoną, suteikia papildomų žinių apie didelio meistriškumo triatloninko, kaip vien­tisos funkcinės sistemos, realizuojamos specifinėmis aplinkos sąlygomis, pažinimą. Tyrimo tikslas - vadovaujantis teorine modelių samprata ir jų sistemine klasifikacija parengti forma­lųjį, koreliacinį, dinaminį, statistinį didelio meistriškumo triatlonininkų rengi­mo modelius ir pagrįsti jų veiksmingumą treniruotės vyksmo valdymui, sportinių rezultatų prognozei. 1.1. Didelio meistriškumo triatlonininkų fizinio krūvio fizinio paruošimo organizavimas Vadovaujantis teorine modelių sąvokos sampra­ta, modeliavimo kaip ugdomojo proceso metodika, sporto treniruotės teorija bei didaktika ir remiantis didelio meistriškumo didelio meistriškumo triatlonininkų treniruotės fizinių krūvių ir varžybų rezultatų faktine medžiaga parengti keturių grupių didelio meistriškumo triatlonininkų rengimo modeliai, atitinkantys teorinę modelių klasifikaciją. Formalusis modelis - statistiškai susisteminti skirtingo laikotarpio Lietuvos didelio meistriškumo didelio meistriškumo triatlonininkų treniruotės fizinio krūvio kieky­biniai dydžiai (1 lentelė), taip pat atskleisti vienų jaunųjų triatloninkų, palyginus su kitomis, tų pačių treni­ruotės krūvių išdėstymo metiniame treniruotės cikle bendrieji ir skiria­mieji požymiai (1 lentelė). Iš grafinio treniruotės fi­zinio krūvio modelio ma­tyti, kad penkių geriausių Lietuvos didelio meistriškumo triatlonininkų tre­niruotės fizinio krūvio procentinė sklaida meti­niame treniruotės cikle buvo įvairi, tačiau turėjo bendrų banguojančiai kintančių dėsningumų l lentelė Formalusis Lietuvos didelio meistriškumo didelio meistriškumo triatlonininkų metinės treniruotės fizinio krūvio modelis Treniruotės krūviai ir varžybų rezultatai Statistiniai rodikliai (X ± Sx ± 5) Pratybų skaičius 247,43 ± 18.37 ± 48,59 Šuolis normaliai įsibėgėjus (kartai) 397,86 ± 92,36 ± 244,35 Metimai (kartai) 525,14 ± 79,18 ± 209,48 Bėgimas visa jėga (km) 29,70 ± 2,73 ± 7,21 Kova parteryje(kartai) 10420,86 ± 1960,97 ± 5188.23 Krūvių pratimai (t) 270,33 ± 45,41 ± 120,14 Esminis šio modelio mokslinis požymis yra tre­niruotės fizinio krūvio dydžių formalus tikslumas, kuris ypač svarbus kaitaliojant treniruotės didaktines kryptis. Koreliacinis modelis parodo treniruotės fizinio krūvio, įvairių testų ir sportinių rezultatų prie­žastinius, integralius jų kaitos ypatumus, pagrįstus koreliaciniais kiekybinių skaičių ryšiais. Jau anks­tesni mūsų tyrimai (Žilinskienė, Radžiukynas, 2006) atskleidė, kad Lietuvos didelio meistriškumo didelio meistriškumo triatlonininkų treniruotės fizinio krūvio kiekybiniai rodikliai turi bendrų koreliacinių ryšių ir individualių ypatumų, kuriais vadovaujantis galima vertinti treni­ruotės fizinio krūvio ir pratybų skaičiaus kiekybinės kaitos priežastinius ryšius. Treniruotės teorijai ir praktikai ypač svarbu žinoti, kokie bendrojo ir specialiojo parengtumo rodikliai turi didžiausią koreliacinį ryšį su sportiniais rezultatais. Teigiama, kad begimo rezultatus iš esmės lemia du pagrindiniai rodikliai - horizontalus įsibėgėjimo ir vertikalus, kūno judėjimo greitis begimo metu (Orpnacaic, 1992). Treniruotės praktikoje kartu taikomi ir kiti testai, darantys įtaką šių pagrindinių rodiklių kitimui: teisuolis iš vietos, rutulio metimas, 30 m bėgimas, įvairūs ver­tikalūs ir horizontalūs šuoliai, atliekami natūraliomis sąlygomis per pratybas ir laboratorinėmis sąlygomis (Radžiukynas, 1997). Statistinis modelis konstatuoja didelio meistriškumo triatloninko parengime arba jo rezultatus esamu (tiriamuo­ju) laikotarpiu. Statistinis sportinius rezultatus apibendrinantis modelis parengtas pagal begimo rezultatus trejose (1992 m., 1996 m., 2000 m.). Olimpinėse žaidynėse ir naudojant rodiklių skirtu­mo patikimumo (p) ir standartinio nuokrypio (5) rodiklius nustatytos rezultatų kitimo tendencijos. Rezultatų vidurkis trejose olimpinėse žaidynėse buvo 1,96±0,01±0,04, o geriausias buvo 1996 m. - 1,98±0,01±0,04. Remiantis šiuo modeliu galima prognozuoti begimo rezultatų kitimo tenden­cijas kitose olimpinėse. Mūsų tyrimo rezultatų naujumą ir jų praktinį nau­dingumą patvirtina ir kitų autorių šios krypties tyrimai, atlikti užsienyje ir Lietuvoje. Nustatyta, kad momentinis atsispyrimo greitis turi tiesioginį patikimą koreliacinį ryšį su begimo į tolį rezultatais (Radžiukynas, 1997), vertikalus kūno judėjimo greitis - su begimo re­zultatais ( Žilinskienė, 2003), energijos transformacijos - su begimo į tolį rezultatu (Satkunskienė ir kt, 2005), vertikalus ir horizontalus kūno judėjimo greitis - su visų triatloninkų 2 lentelė.Dinaminis didelio meistriškumo triatlonininkų sportinius rezultatus ir specialųjį parengimą prognozuojantis modelis Šuolis (cm) Trišuolis iš vietos (m) Rutulio (3 kg) metimas iš apačios į priekį (m) 30 m bėgimas įsibėgėjus (s) Vertikalus kūno judėjimo greitis (m/s) Horizantalus kūno judėjimo greitis (tu/s) Atsispyrimo trukmė (s) Lygiai +3 5 195-198 8,49-8.74 16,46-18,11 3,14-3,01 3,76-3,85 3,88-7,26 0,14 Labai aukštas +2 8 191-194 8,23-8,48 14,91-16,54 3,28-3,13 3,64-3,75 6,49-6,87 0,15 Aukštas +18 187-190 7,97-8,22 13,25-14,90 3,40-3,27 3,52-3,63 6,10-6,48 0,16 Auštesnis už vidutinį X±8 186,87±3,54 7,96±0,25 13,24±l,65 3,41+0,13 3,51±0,11 6,09+0,38 0,17+0,01 Vidurkis -18 186-183 7,95-7,70 13,23-11,58 3,42-3,55 3,50-3,39 6,10-5,72 0,18 Žemesnis už vidutinį -25 182-179 7,69-7,44 11,57-9,92 3,56-3,69 3,38-3.27 5,73-5,35 0,19 Žemas -36 . 178-175 7,43-7,18 9,91-8,26 3,70-3,83 3,26-3,15 5,36-4,98 0,20 Labai žemas Dinaminis didelio meistriškumo triatlonininkų specialių testų rezultatus prognozuojantis modelis 5 reikšmės Begimo į tolį rezultatas ' (m) 60 m bėgimo iš žemos pradinės greičio vidurkis (m/s) Tribegimo rezultatas (m) 5 kg begimo iš apačios pirmyn rezultatas (ra) Lygiai + 38 8,30-8,64 9,91-10,21 10.33-10,69 20,06-21,00 Labai aukštas + 28 7,95-8,29 9,60-9,90 9,96-10,32 19,11-20,05 Aukštas + 18 7,60-7,94 9,29-9,59 9,59-9,95 18,16-19,10 Auštesnis už vidutinį x±6 7,59 ± 0,34 9,28 ± 0,30 9,58 ± 0,36 18,15 ± 0,94 Vidurkis -16 7,58-7,24 9,27-9,87 9,57-9,21 18,14-17,20 Žemesnis už vidutinį -28 7,23-6.89 8,96-8,66 9,20-8,84 17,19-16,25 Žemas -38 6,88-6,54 8,65-8,35 8,83-8,47 16,24-15,30 Labai žemas 3 lentelė. Statistinis didelio meistriškumo triatlonininkų rezultatų kaitos ir rezultatų prognozės olimpinėse žaidynėse modelis (n=36) 5 reikšmės Barselona, 1992 1 Atlanta, 1996 2 Sidnėjus, 2000 3 Pekinas 2008 +35 2,06-2,11 2,09-2,12 2,07-2,10 2,07-2,11 + 25 2,00-2,05 2,04-2,08 2,02-2,06 2,02-2,06 + 16 1,94-1,99 1,99-2,03 1,97-2,00 1,97-2,01 x±6 1,93 + 0,05 1,98 ±0,04 1,96 ± 0,04 1,95,6 ± 0,04 -15 1,92-1,87 1,97-1,93 1,95-1,91 1,95-1,95 -25 1 1,86-1,81 1,92-1,89 1,90-1,86 1,90-1,86 -36 1,80-1,75 1,88-1,84 1,85-1,81 1,85-1,81 Skirtumų patikimumas p 1-2

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!