Sutrikusio intelekto moksleivių psichomotorinės reakcijos laiko ypatumai prieš ir po fizinio krūvio

3 Santrumpos CNS – centrinė nervų sistema. DRŠ PO FK – dešine ranka į šviesą po fizinio krūvio. DRŠ PR FK – dešine ranka į šviesą prieš fizinį krūvį. IS – intelekto sutrikimas. KDRŠ PO FK – kaire – dešine ranka į šviesą po fizinio krūvio. KDRŠ PR FK – kaire – dešine ranka į šviesą prieš fizinį krūvį. KRŠ PO FK – kaire ranka į šviesą po fizinio krūvio. KRŠ PR FK – kaire ranka į šviesą prieš fizinį krūvį. PRL PO FK – paprasta reakcijos laiko užduotis po fizinio krūvio. PRL PR FK – paprasta reakcijos laiko užduotis prieš fizinį krūvį. r – koreliacijos koeficientas. PSO – Pasaulio sveikatos organizacija. SRL PO FK – sudėtinga reakcijos laiko užduotis po fizinio krūvio. SRL PR FK – sudėtinga reakcijos laiko užduotis prieš fizinį krūvį. X – aritmetinis vidurkis. 4 Santrauka Sutrikusio intelekto moksleivių psichomotorinės reakcijos laiko ypatumai prieš ir po fizinio krūvio Žmogaus reakcijų į įvairiausius signalus tyrimo metodai leidžia atrasti vis naujas savybes ir formuoti naują požiūrį į propriorecepcijos, pusiausvyros aparato, regos ar klausos bei nervų – raumenų sistemų visuminę veiklą (Weeks et al., 2000; Gut et al., 2007; Zuozienė ir kt., 2007; Roşca & Cordun, 2011). Sutrikusio intelekto asmenų kasdieniniame gyvenime psichomotorinė reakcija yra vienas iš svarbiausių fizinio pajėgumo komponentų, nes einant gatve, dirbant, sportuojant, tenkinant kasdieni- nius poreikius, užsiimant rekreacine veikla, svarbu daryti greitus sprendimus, dėl atitinkamų veiksmų vykdomų numatytose ar nenumatytose situacijose (Weeks et al., 2000; Pratt & Greydanus, 2007; Hil- genkamp et al., 2010). Kadangi sutrikusio intelekto asmenų vienas iš vystymosi ypatumų yra sutrikusi psichomotorinė raida, šia tema reikėtų atlikti tyrimus, kurie padėtų stebėti CNS funkcinės būklės poky- čius. Psichomotorinė reakcija yra labai svarbi ne tik motorinei raidai, bet ir geresniam bei greitesniam prisitaikymui prie nuolat besikeičiančių gyvenimo sąlygų (Standen et al., 2009 a). Tyrimo hipotezės. 1) fizinis krūvis sąlygoja blogesnius reakcijos laiko užduočių rodiklius; 2) aukštesnis intelekto koeficientas sąlygoja geresnius reakcijos laiko rodiklius; 3) vyresnis mokyklinis amžius sąlygoja geresnius reakcijos laiko užduočių rodiklius. Tyrimo tikslas – įvertinti sutrikusio intelekto asmenų psichomotorinę reakciją prieš ir po fizi- nio krūvio. Siekiant užsibrėžto tikslo stengtasi atsakyti į šiuos klausimus: 1) kaip skiriasi įprastos raidos ir sutrikusio intelekto asmenų psichomotorinė reakcija prieš ir po fizinio krūvio; 2) ar skiriasi sutrikusio intelekto asmenų psichomotorinė reakcija priklausomai nuo užduoties, amžiaus, sutrikimo laipsnio. Uždaviniai. Nustatyti 11-18 m. amžiaus įprastos ir sutrikusios intelekto asmenų paprastą ir sudėtingą reakciją į šviesą prieš ir po fizinio krūvio. Palyginti ir nustatyti skirtumus tarp protinio išsi- vystymo grupių užduoties, amžiaus ir klaidų aspektais, atliekant paprastos ir sudėtingos reakcijos lai- ko į šviesą užduotis prieš ir po fizinio krūvio. Išvados. Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis sąlygojo lėtesnį reakcijos greitį įprastos raidos ir nežymaus intelekto sutrikimo tiriamųjų grupėse, vidutinio intelekto sutrikimo grupėje fizinis krūvis reikšmingos įtakos reakcijos greičiui neturėjo. Įprastos raidos ir nežymaus intelekto sutrikimo tiriamųjų grupėse didesnis kintamumas buvo atliekant sudėtingą reakcijos laiko užduotį nei paprastos reakcijos laiko užduotis, o vidutinio intelekto sutrikimo grupėje priešingai – kintamumas atliekant sudėtingos reakcijos laiko užduotį nustatytas mažiausias. Visose protinio išsivystymo grupėse išryškėjo 11-12 m. ir 15-16 m. amžiaus grupių išskirtinumai lyginant su kitomis mažiaus grupėmis. Reakcijos laiko duo- menų rodikliai yra įtakojami intelekto sutrikimo, užduoties sudėtingumo ir amžiaus (kuo vyresnis 5 amžius, tuo greičiau ir stabiliau reaguojama). Klaidų skaičius didėjo dėl protinio išsivystymo lygio ir vyresnio amžiaus, o mažėjo dėl taikomo fizinio krūvio. Rekomendacijos ir pasiūlymai. Remiantis atlikto tiriamojo darbo duomenimis rekomenduojama toliau plėtoti šią mokslinių tyrimų sritį bei atlikti platesnius psichomotorinės srities tyrimus tarp mokyklinio amžiaus ir vyresnio amžiaus sutrikusio intelekto asmenų grupių, padidinant tiriamųjų kontingentą ir panaudojant kompleksinius metodus (pvz.: funkcinį magnetorezonansą ir reakciometrą), padedančius išsiaiškinti taikomųjų metodikų veiksmingumą ir jų įtaką centrinės nervų sistemos būklei. Raktiniai žodžiai: sutrikusio intelekto asmenys, psichomotorinė reakcija, reakcijos laikas, fizi- nis krūvis. 6 Summary Pecularities of psyhomotor reaction time of children with intellectual disability before and after the physical load Research methods of human reactions to various of signals enable us to discover new features and to formulate new attitude to general activities of proprioreception, apparatus of balance, visual or hearing and nerve — muscle systems, its complex activity (Weeks et al., 2000; Gut et al., 2007; Zuozienė ir kt., 2007; Roşca & Cordun, 2011). Psychomotor reaction is one of the most important components of person’s physical capabilty needed for persons with intellectual disability in their daily life activities, while facing activities such as walking in street, working, participating in sport or just satisfying basic day needs, while participating in recreational activities – all of these activities are very important to make a fast decisions, dute to the appropriate actions made in usual or unexpected situations (Weeks et al., 2000; Pratt & Greydanus, 2007; Hilgenkamp et al., 2010). It‘s arrgued that one of the peculiarity of persons with intellectual disability is the delayed psychomotor development; as a result there is a need to make a fruther scientific research on this theme, this will help to observe the changes of CNS functional conditions. The reaction time is very important not only for the person’s motor development, but also and for a faster and better adjustment according to the constantly changing life conditions. (Standen et al., 2009 a). Research hypothesis. 1) physical load stipulate a lower indicators of reaction time tasks; 2) higher intellectual coefficient stipulate a better indicators of reaction time; 3) older school age stipulate a better indicators of reaction time tasks. The aim of research is to evaluate the psychomotor reaction of persons with intellectual disabi- lity before and after the physical load. The research questions are as follows: 1) what are the differen- ces of psychomotor reactions between persons with normal development and persons with intellectual disability before and after the physical load; 2) are there any differences of psychomotor reaction of persons with intellectual disability according to the task, age and level of intellectual disability. The goals of research are: 1) to indetify the simple and complex reaction to light stimul before and after the pshysical load of 11-18 years old persons with normal development and with intellectual disability; 2) to compare and indenify the differences between people with different levels of intellectu- al disability according to the aspects of task, age and errors by the simple and complex reaction to light stimul before and after the pshysical load. Conclusions: Moderate intensity physical load have shown a significant impact on speed of reaction in groups of persons with normal development and persons with mild level of intellectual di- 7 sability, in a groups of persons with moderate level of intellectual disability the physical load haven‘t shown any impact on their speed of reaction. In groups of persons with normal development and with mild intellectual disability, the variability was biger in difficult reaction time task than in simple reaction time tasks, while in a group of persons with moderate intellectual disability the variability was lower in diffcult reaction time task. In all of the groups of mental development, the differences were seen in groups of 11-12 and in 15-16 years old in comparison with other age groups. The data indica- tors of reaction time are used for the intellectual disability, complexity of task, and age (the older is person, the faster and more stable is the reaction time). The number of errors was biger according to the level of intellectual disability and the older was age, while number of errors was lower due to the phy- sical load. Recommendations and suggestions: according to our made research results it's recommended to develop this field of sientific research and to make a more complex research about the psychomotor development in groups of children with mental retardation and older persons with mental retardation, while increasing the contingent of research and using more complex methods (such as functional mag- netic resonance and reactiometer), that does help to explore the efficiency of applied methodologies and their impact on CNS condition. Key words: persons with intellectual disability, psychomotor reaction, reaction time, physical load. 8 Įvadas Intelekto sutrikimo problematika labai aktuali šiandieninėje visuomenėje. Tai įrodo 2010 m. lapkričio 26-27 d. vykusi konferencija Bukarešte (Rumunijoje) ,,Geresnė sveikata, geresnis gyvenimas: sutrikusio intelekto vaikų ir jaunimo bei jų šeimų“( angl. Better Health, Better Lives: Children and Young People with Intellectual Disabilities and Their Families), kurioje pasirašyta 53 Europos šalių sveikatos deklaracija, įpareigojanti šias Europos šalis gerinti sutrikusio intelekto vaikų ir jaunimo aukš- tos kokybės sveikatos priežiūros prieinamumą. Teikti sutrikusio intelekto vaikams, jaunimui ir jų šei- moms reikiamą efektyvią ir visapusišką aprūpinimą visuomeninėmis paslaugomis. PSO (2010) duomenimis nustatyta, kad pasaulyje yra apie 5 milijonus sutrikusio intelekto vaikų ir jaunimo. PSO Europos regiono direktorė Z. Jakob (PSO, 2010) teigia, kad sutrikusio intelekto vaikai ir jaunimas turi turėti tokias pat teises į sveikatos ir socialinio rūpinimosi, išsimokslinimo ir saugumo paslaugas, kaip ir jų bendraamžiai. H. M. J. van Schrojenstein Lantman-De Valk et al. (2000) atliko tyrimą, kuriame analizavo sutrikusio intelekto asmenų sutrikimų paplitimą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad sutrikusio intelekto asmenų sveikatos būklė yra du kartus prastesnė negu asmenų neturinčių intelekto sutrikimo. Tyrimas parodė, kad prastesnę sutrikusio intelekto asmenų sveikatos būklę įtakoja ne tik negalia, tačiau ir išorinės priežastys, tokios kaip informacijos stygius, žemas teikiamų socialinių paslaugų kokybės lygis, fizinis aktyvumas. Lietuvių literatūros šaltinių duomenimis sutrikusio intelekto žmonių procentas sparčiai didėja. Jų daugėja triskart greičiau nei apskritai pasaulio gyventojų (Prasauskienė, 2003). Tai verčia rimtai su- simąstyti ir ieškoti būdų, kurie leistų palengvinti jų gyvenimo kokybę mūsų visuomenėje. Suteikti as- menims, turintiems intelekto negalią, galimybes dalyvauti socialinėje įgalių žmonių bendruomenėje. Tai padėtų šiems žmonėms tapti aktyvesniais ir gyventi kartu su tais, kurie neturi ypatingų negalių (Bakk& Grunewald, 1997). Nustatyta, kad intelekto sutrikimas nėra nekintama, fiksuota būklė, kuri suteikia žmogui statinį, nekintamą gyvenimą. Pažinimas, psichomotorika ir tinkamas elgesys yra kintami reiškiniai, kuriuos kryptingai ir aktyviai skatinant galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų negu tikimasi (Gage & Berli- ner, 1994; Adomaitienė ir kt., 2003; Song & An, 2004). Šiuo metu itin daug užsienio mokslininkų domisi negalia turinčių asmenų psichomotorinės rai- dos problemomis, tarp jų nemažai atliekama tyrimų su sutrikusio intelekto asmenimis. Lietuvoje atlie- kamų tyrimų psichomotorikos tema su sutrikusio intelekto asmenimis atliekama ne daug ir apie jų psichomotorikos raidos ypatumų tyrimus pateikiama mažai žinių ir informacijos. 9 Vienas iš psichomotorinės būklės tyrimų yra psichomotorinės reakcijos tyrimas. Žmogaus reak- cijų į įvairiausius signalus tyrimo metodai leidžia atrasti vis naujas savybes ir formuoti naują požiūrį į propriorecepcijos, pusiausvyros aparato, regos ir klausos bei nervų – raumenų sistemų visuminę veiklą (Weeks et al., 2000; Karoblis ir kt., 2002; Dadelienė, 2006; Skurvydas, 2006; Gut, 2007; Zuozienė, 2007). Psichomotorinė reakcija yra sudėtingas sąlyginis motorinis refleksas, kuriam turi įtakos didžiųjų pusrutulių funkcinė būklė, todėl iš reakcijos laiko galima spręsti apie centrinės nervų sistemos funkci- nės būklės pokyčius (Skyrius, 2005; Dadelienė, 2006). Sutrikusio intelekto asmenų savarankiškumą ir integraciją į visuomenę apsunkina sulėtėjęs sprendimo priėmimo ir informacijos apdorojimo laikas (Standen et al., 2009 a; Standen et al., 2009 b; Hilgenkamp et al., 2010). Todėl psichomotorinė reakcija yra svarbus fizinio pajėgumo komponentas sutrikusio intelekto asmenimų kasdieniniame gyvenime, nes einant gatve, dirbant, sportuojant, tenkinant kasdieninius poreikius, užsiimant rekreacine veikla yra labai svarbu daryti greitus sprendimus, dėl atitinkamų veiksmų vykdomų numatytose ar nenumatytose situacijose (Weeks et al., 2000; Hilgenkamp et al., 2010 ). Kadangi sutrikusio intelekto asmenų vienas iš vystymosi ypatumų yra sutrikusi psichomotorinė raida, šia tema reikėtų atlikti tyrimus, kurie padėtų stebėti CNS funkcinės būklės pokyčius amžiaus aspektu bei taikomojo ugdymo ir lavinimo priemonių poveikį šių asmenų vystymosi procesui. Visa tai taip pat prisidėrų prie geresnių socialinių salygų kūri- mo ir įgyvendinimo bei sutrikusio intelekto asmenų atskirties mažinimo šiandieninėje visuomenėje. Tyrimo hipotezės: 1) fizinis krūvis sąlygoja blogesnius reakcijos laiko užduočių rodiklius; 2) aukštesnis intelekto koeficientas sąlygoja geresnius reakcijos laiko rodiklius; 3) vyresnis mokyklinis amžius sąlygoja geresnius reakcijos laiko užduočių rodiklius. Tikslas – įvertinti sutrikusio intelekto asmenų psichomotorinę reakciją prieš ir po fizinio krūvio. Uždaviniai: 1. Nustatyti 11-12 m., 13-14 m., 15-16 m. ir 17-18 m. amžiaus grupių įprastos raidos as- menų paprastą ir sudėtingą reakciją į šviesą prieš ir po fizinio krūvio. 2. Nustatyti 11-12 m., 13-14 m., 15-16 m. ir 17-18 m amžiaus grupių nežymaus intelekto sutrikimo asmenų paprastą ir sudėtingą reakciją į šviesą prieš ir po fizinio krūvio. 3. Nustatyti 11-12 m., 13-14 m. ,15-16 m. ir 17-18 m amžiaus grupių vidutinio intelekto sutrikimo asmenų paprastą ir sudėtingą reakciją į šviesą prieš ir po fizinio krūvio. 4. Nustatyti skirtumus tarp prieš ir po fizinio krūvio atliekamų užduočių reakcijos laiko ir daromų klaidų rodiklių amžiaus ir protinio išsivystymo aspektais. 5. Palyginti amžiaus grupes skirtingų reakcijos laiko užduočių atlikimo, protinio išsivys- tymo ir daromų klaidų aspektais. 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1 Intelekto sutrikimas 1.1.1. Intelekto sutrikimo samprata ir klasifikacija Intelektas yra svarbus dalykas, apie kurį ugdytojai ir asmenys dirbantys su sutrikusio intelekto as- menimis turi nemažai žinoti. Ne tiek svarbu žinoti kokie mokinių intelekto balai, bet reikia žinoti kas yra intelektas. Šios žinios gali padėti suprasti tai, kas lemia sėkmę mokykloje ir gyvenime po jos (Ga- ge & Berliner, 1994). Arizonos universiteto profesoriai N. L. Gage ir D. C. Berliner (1994) intelekto sąvoka apibrėžia kaip siekimą, prasmę, žmogaus sugebėjimą tikslingai veikti, socialiai mąstyti, panaudoti turimą patyri- mą. Tai yra intelektą apibūdino, kaip sumanumą, protingumą, sugebėjimą spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus bei kaip gebėjimą pasimokyti iš patirties. Todėl intelektą galima įvardyti kaip adapta- cinę individo veiklą, kurią paprastai sudaro tam tikri problemų sprendimo aspektai ir kurios kryptys priklauso nuo pažinimo procesų bei operacijų (Gage & Berliner, 1994; Bakk & Grunewald, 1997). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) (2010) ir kiti mokslininkai (Merrill, 2004; Heikura et. al., 2008; Hilgenkamp et al., 2010) intelekto sutrikimą apibūdina kaip pastebimai sumažėjusį gebėjimą su- prasti naują ar sudėtingą informaciją, mokytis ir pritaikyti naujus įgūdžius, ir to rezultatas yra sumažė- jusios socialinės funkcijos. Sutrikimą įtakoja ne tik vaiko sveikatos būklė ar pablogėjimas, bet taip pat ir lemia aplinkos faktoriai, kurie susiję su vaiko pilnavertiškumu ir įtraukimu į visuomenę. Specialiojo- je literatūroje intelekto sutrikimas apibudinamas kaip „protinio sugebėjimo nukrypimas nuo normos, sukeliantis elgesio, emocijų bei socialinio prisitaikymo sutrikimų“ (Elijošienė, 2003). V. Daulenskienė (2003) protinį atsilikimą apibrėžia kaip silpnaprotystės formą, kuri pasireiškia dėl nepakankamai arba ydingai besivystančių smegenų. Pagrindinis jos požymis – nevisiškai susiformavusios kognityvinės funkcijos, visų pirma mąstymas. Remiantis literatūros šaltiniais intelekto sutrikimų grupei priskiriamas protinis atsilikimas, intelekto regresija ir kiti intelekto sutrikimai sąlygoti smegenų pažeidimų dėl gal- vos traumos ar ligos (Elijošienė, 2003; Schalock, et. al., 2007). Analizuojant Lietuvos ir užsienio mokslines publikacijas susiduriama su dviejų terminų – inte- lekto sutrikimas (angl. intellectual disability) ir protinis atsilikimas (angl. mental retardation) – varto- jimo problematika (Schalock et. al., 2007 ). R. L. Schalock et. al. (2007) nagrinėdami šią problemą, pastebėjo, kad vis dažniau vartojama intelekto sutrikimo ( angl. intellectual disability) sąvoka. Tai atsi- spindi organizacijų (Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, Amerikos intelekto ir raidos sutrikimų asociacija (American Association on Intellectual and Developmental Disabilities — AAIDD), Tarptautinė sutrikusio intelekto mokslinių tyrimų asociacija (International Association for the 11 Scientific Study of Intellectual Disabilities), President’s Committee for People With Intellectual Disabi- lities), moksliniu žurnalų (Journal of Intellectual Disability Research, Journal of Intellectual & Deve- lopmental Disability) ir mokslinių publikacijų pavadinimai. R. L. Schalock et. al. (2007) teigia, kad šie abu terminai apibūdina tą patį sutrikimą, tai yra apima tą pačią negalią turinčius asmenis, tačiau reko- menduoja vartoti sutrikusio intelekto (intellectual disability) sąvoką, kadangi atspindi pasikeitusio su- trikimo konstruktą, siūlomą AAIDD ir PSO; geriau siejasi su profesiniu pritaikymu; yra mažiau įžei- džiantis asmenis su šiuo sutrikimu; yra geriau atitinkantis tarptautine terminologiją. Analizuojant Lietuvos ir užsienio šalių literatūros šaltinius pastebima, kad daugelis specialistų laikosi nuomonės, kad intelekto sutrikimas yra ne liga, o būklė ir sutrikusio intelekto asmenis reikia ne gydyti, o padėti jiems gyventi kuo priimtinesnėmis socialinėmis sąlygomis (Gage & Berliner, 1994; Kioumourtzoglou et al., 1994; Bakk & Grunewald, 1997; Elijošienė, 2003; Weeks et al., 2000; Song & An, 2004; Vicari et al., 2007; Carmeli et al., 2008). Formali psichometrija testuojant (besiremiant intelekto koeficiento – IQ nustatymu), padeda įvertinti intelekto sutrikimo laipsnį. Testai skirti ikimokyklinio amžiaus vaikams testuoti, paprastai įvertina ekspresinę ir recepcinę kalbą, vaizdinį – erdvinį suvokimą, smulkiąją motoriką, vaizdinę – mo- torinę integraciją, atmintį, bendras žinias, pasirengimą mokyklai (Prasauskienė, 2003). Dažniausi šio amžiaus vaikų testai: Stanford – Binet intelekto skalė, Wechsler ikimokyklinė pradinė intelekto skalė, McCarthy vaikų galimybių skalė, Kaufman vaikų įvertinimo rinkinys (Gage & Berliner, 1994, Elijo- šienė, 2003; Prasauskienė, 2003). Visi šie testai turi žodinius ir nežodinius subtestus. Mokyklinio amžiaus vaikų intelektui vertinti dažniausiai naudojamas Wechsler vaikų intelekto testas, o suaugusiųjų – Wechsler suaugusiųjų intelekto skalė (Prasauskienė, 2003). Literatūroje nuro- doma, kad intelekto sutrikimas turi būti nustatomas iki 18 metų (Elijošienė, 2003; Prasauskienė, 2003; Heikura et. al., 2008; PSO, 2010). Nustatant protinį atsilikimą rekomenduojamas trijų žingsnių vyksmas (Sherrill, 1998): 1) nustatyti intelekto koeficientą, adaptacijos įgūdžių lygį ir juos atitinkantį amžių; 2) įvertinti asmenybės raidos silpnąsias ir stipriąsias puses keturiomis kategorijomis: - intelekto funkcionavimas ir adaptacijos įgūdžiai - psichologinė, emocinė būsena - fizinės raidos/sveikatos būklės ir etiologijos veiksniai - aplinkos sąlygos 3) palaikomųjų programų plėtote reikalinga visoms keturioms kategorijoms skatinti. 12 Nagrinėjant lietuvių ir užsienio mokslinius šaltinius, laikomasi vieningos klasifikacijos. Tai yra intelekto sutrikimas skirstomas į keturias intelekto sutrikimo grupes (Prasauskienė, 2003; Elijošienė, 2003; Haishi et al., 2011):  Lengvas intelekto sutrikimas (IQ ribos nuo 50 iki 69)  Vidutinis intelekto sutrikimas (IQ ribos nuo 35 iki 49)  Sunkus intelekto sutrikimas (IQ ribos nuo 20 iki 34)  Labai sunkus intelekto sutrikimas (IQ žemiau 20). 1.1.2. Intelekto sutrikimo paplitimas ir problematika Intelekto sutrikimo problema labai aktuali šiandieninėje visuomenėje. Tai įrodo 2010 m. lapkri- čio 26-27 d. vykusi konferencija Bukarešte (Rumunijoje) ,,Geresnė sveikata, geresnis gyvenimas: su- trikusio intelekto vaikų ir jaunimo ir jų šeimų“( angl. Better Health, Better Lives: Children and Young People with Intellectual Disabilities and Their Families), kurioje buvo pasirašyta 53 Europos šalių sveikatos deklaracija. Tai įpareigojo šias Europos šalis gerinti sutrikusio intelekto vaikų ir jaunimo aukštos kokybės sveikatos priežiūros prieinamumą. Teikti sutrikusio intelekto vaikams, jaunimui ir jų šeimoms reikiamą efektyvią ir visapusišką aprūpinimą visuomeninėmis paslaugomis. PSO (2010) duomenimis nustatyta, kad pasaulyje yra apie 5 milijonus sutrikusio intelekto vaikų ir jaunimo, iš kurių 300 000 gyvena globos įstaigose. PSO Europos regiono direktore Z. Jakob (PSO, 2010) teigia, kad su- trikusio intelekto vaikai ir jaunimas turi turėti tokias pat teises į sveikatos ir socialinio rūpinimosi, išsi- mokslinimo ir saugumo paslaugas, kaip ir jų bendraamžiai. H. M. J. van Schrojenstein Lantman-De Valk et al. (2000) atliko tyrimą, kuriame analizavo sutrikusio intelekto asmenų sutrikimų paplitimą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad sutrikusio intelekto asmenų sveikatos būklė yra du kartus prastesnė negu asmenų neturinčių intelekto sutrikimo. Tyrimas parodė, kad prastesnę sutrikusio intelekto asmenų sveikatos būklę įtakoja ne tik negalia, tačiau ir išorinės priežastys, tokios kaip informacijos stygius, žemas fizinis aktyvumas, bloga mityba. Lietuvių literatūros šaltinių duomenimis sutrikusio intelekto žmonių procentas sparčiai didėja. Jų daugėja triskart greičiau nei apskritai pasaulio gyventojų (Prasauskienė, 2003). Tai verčia rimtai su- simąstyti ir ieškoti būdų, kurie leistų palengvinti jų gyvenimo kokybę mūsų visuomenėje. Suteikti as- menims, turintiems intelekto negalią, galimybes dalyvauti socialinėje sveikų žmonių bendruomenėje. Tai padėtų šiems žmonėms tapti aktyvesniais ir gyventi kartu su tais, kurie neturi ypatingų negalių (Bakk& Grunewald, 1997). 13 1.1.3. Intelekto sutrikimą lemiantys veiksniai Įtarus bet kurio amžiais vaiko intelekto ar raidos sutrikimą, labai svarbu jį kruopščiai tirti, nes intelekto sutrikimo priežastys gali būti pačios įvairiausios (Heikura et. al., 2008). A. Prasauskienė (2003) intelekto sutrikimo priežastis skirsto pagal tam tikrus raidos etapus:  Prekoncepcinį ir perikoncepcinį  Prenatalinį  Perinatalinį  Postnatalinį Prekoncepciniame ir perikoncepciniame raidos etape intelekto sutrikimą gali sukelti šios prie- žastys: metobolizmo sutrikimai (mukopolisacharidozės, Tay – Sachs liga), smegenų vystymosi anoma- lijos, neurokutaniniai sindromai (tuberozinė sklerozė, neurofibromatozė), chromosomų sindromai (Dauno sindromas, Cri–du–chat sindromas) (Prasauskienė, 2003; Nadišauskienė ir Stray–Pedersen, 2005; Heikura et. al., 2008). Prenataliniame raidos etape intelekto sutrikimą gali sukelti smegenų displazija, alkoholinis vai- siaus sindromas (sukeltas teratogenų, infekcijų ir kitų kenksmingų veiksnių), vaisiaus mitybos sutriki- mas (Prasauskienė, 2003; Nadišauskienė ir Stray–Pedersen, 2005; Heikura et. al., 2008). Perinataliniame raidos etape gali sukelti intelekto sutrikimą neišnešiotumas, hipoksija, trauma, infekcija ir taip pat metobolizmo sutrikimai (Nadišauskienė ir Stray–Pedersen, 2005; Heikura et. al., 2008). Postnataliniame raidos etape intelekto sutrikimo priežastys yra neuroinfekcijos, trauma, intoksi- kacijos, psichosocialinė deprivacija (Prasauskienė, 2003; Nadišauskienė ir Stray–Pedersen, 2005; Hei- kura et. al., 2008). Heikura et. al. (2008) atliktame tyrime paaiškėjo, kad per pastaruosius 20 metų gimstantiems vaikams intelekto sutrikimą, konkrečiai nežymų protinį atsilikimą, įtakojo labiausiai pa- blogėjusios socialines – ekonominės gyvenimo sąlygos. Taigi daugelis intelekto sutrikimo atvejų priklauso nuo sudėtingų priežasčių, apimančių tiek biologinius, tiek aplinkos veiksnius (Bakk & Grunewald, 1997; Prasauskienė, 2003; Heikura et. al., 2008). Intelekto sutrikimas, tai sutrikimas, kuris pasireiškia vaiko negrįžtamu pažintinės veiklos pa- kenkimu, valios, emocijų neišsivystymu, dažnomis fizinėmis negaliomis. Šie reiškiniai atsiranda dėl biologinio centrinės nervų sistemos nepakankamumo, ypač susijusiomis su sudėtingiausiomis ir vėliau- siai bręstančiomis smegenų struktūromis. Tokį nepakankamumą gali sukelti centrinės nervų sistemos 14 ligos, galvos smegenų traumos, paveldėjimas ir kiti žalingi egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai (Eli- jošienė, 2003; Heikura et. al., 2008). Protinį vaiko vystymąsi sąlygoja ne tik nurodytos sutrikimo priežastys, bet ir centrinės nervų sistemos pažeidimo laikas, patologinio proceso išplitimas, gilumas (Elijošienė, 2003). Kuo anksčiau pažeidžiama vaiko centrinė nervų sistema, tuo šis pažeidimas palieka gilesnius pėdsakus jo vystymesi. Kuo ilgiau vaikas auga sveikas, tuo optimistiškesnių ugdymo rezultatų galima tikėtis (Kioumourtzog- lou et al., 1994; Weeks et al., 2000; Elijošienė, 2003; Vicari et al., 2007). Nevienodai pažeidžiama ir CNS. Dažniausiai fiksuojama difuzinis galvos smegenų žievės pa- kenkimas, tačiau yra intelekto sutrikimo formų, kurių priežastis yra vietiniai centrinės nervų sistemos pažeidimai (Elijošienė, 2003). Kuo anksčiau ji pažeidžiama, kuo labiau išplinta patologinis procesas, tuo labiau sutrikdomas normalus vaiko vystymasis, tuo daugiau jis įgyja tipologinių bruožų būdingų vienai ar kitai intelekto sutrikimo formai (Elijošienė, 2003). Pažeidus įcentrinių nervų sistemą vaikas toliau vystosi jau sutrikusios veiklos pagrindu (Elijošienė, 2003). 1.2. Sutrikusio intelekto asmenų raidos ypatumai 1.2.1. Nežymaus intelekto sutrikimo asmenų raidos ypatumai Vaikai, kuriems diagnozuojamas nežymus intelekto sutrikimas, mažai skiriasi nuo kitų vaikų (Adomaitienė ir kt., 2003). Vaikystėje jiems prireikia daugiau laiko išmokti bei išlavinti psichomotori- nius ir motorinius įgūdžius. Jų kalbos raida taip pat šiek tiek atsilieka. Ikimokykliniame amžiuje iškyla sunkumų, nes tikimasi, kad nežymaus intelekto sutrikimo vaikai gali žaisti su kitais vaikais tomis pa- čiomis sąlygomis. Kartais jiems žaisti sekasi, tačiau dažnai jie susiduria su sunkumais, negalėdami su- prasti kitų vaikų mąstymo ir elgtis taip, kad prisitaikytų prie bendravimo keliamų reikalavimų (Elijo- šienė, 2003; Standen et al., 2009 b). Aplinkinio pasaulio pajutimas ir supratimas taip pat labai priklauso nuo gebėjimo įsivaizduoti tai, ko tiesiogiai neįmanoma pamatyti. Asmenys, kurių intelektas nežymiai sutrikęs, lengvai mokosi toje aplinkoje, kur jie tuo metu yra, o keliaujant ir lankantis kitose vietovėse, plečiasi jų vaizdinių pa- saulis (Standen et al., 2009 a; Standen et al., 2009 b). Todėl tokių vaikų poreikis patiems viską pamatyti ir patirti tampa ypač stiprus (Standen et al., 2009 a; Standen et al., 2009 b). Dauguma šio sutrikimo vaikų išmoksta skaityti, bet kad jie įsimintų ką skaito, turinys turi sukelti konkrečius vaizdinius. Tai yra sutrikęs abstraktus mąstymas, dėl kurio sunkiai ir įsimenama abstrakti, sudėtinga medžiaga, reikalau- janti loginės atminties (Bakk & Grunewald, 1997; Standen et al., 2009 a). 15 Daugelis autorių, aprašydami sutrikusio intelekto asmenų raidos ypatumus, apima visas raidos sritis – pažintinę, emocinę ir psichomotorinę (Bakk & Grunewald, 1997; Adomaitienė, 2003; Elijošie- nė, 2003; Standen et al., 2009 a; Standen et al., 2009 b). Sutrikusio intelekto vaikų pažintinių gebėjimų raida atsilieka nuo įprastos raidos vaikų, nes in- telektas padeda perdirbti informaciją, gaunamą iš pojūčių, dalį jos kaupti atmintyje ir grįsti ja savo veiksmais (Gage & Berliner, 1994; Bakk & Grunewald, 1997; Adomaitienė, 2003, Elijošienė, 2003; Standen et al., 2009 a; Standen et al., 2009 b). Esant nežymiam intelekto sutrikimui mažiausiai pažei- džiama pati žemiausia pažinimo pakopa – pojūčių ir suvokimų sritis, ypač periferinė analizatorių dalis, o centrinės jų dalies, kur vyksta sudėtingi analizės, sintezės procesai, veikla ryškiai sutrikusi, todėl pro- tiškai atsilikęs vaikas „žiūri, bet nemato, klauso, bet ne girdi“ (Elijošienė, 2003). Aplinkos ir mokomo- sios medžiagos suvokimas apibūdinamas lėtumu, siaurumu, fragmentiškumu, nepakankamu diferenci- juotumu (Elijošienė, 2003; Standen et al., 2009 a). Mokiniai aktyviai reaguoja į tuos dirgiklius, kuriuos jie jau pažįsta ir gali menkai arba visai nesureaguoti į labai svarbius, bet nežinomus dirgiklius, todėl šių vaikų pasaulio pažinimas yra labai ribotas (Bakk & Grunewald, 1997; Weeks et al., 2000; Adomaitienė ir kt., 2003; Elijošienė, 2003). Sutrikę yra visi atminties procesai: įsiminimas, išlaikymas, atpažinimas ir atgaminimas. Suvokdami ir įsimindami mokiniai geriau įsimena tą medžiagą, kuri juos domina, su- žadina emocijas, pateikiama vaizdžiai (Bakk & Grunewald, 1997; Elijošienė, 2003; Standen et al., 2009 a; Standen et al., 2009 b). Šių asmenų poreikis bendrauti, pažinti pasaulį yra labai menkas. Dėl CNS pažeidimų labai sutrinka kalbos, kaip ir kitų pažinimo procesų, vystymasis. Šis vėlavimas gali siekti 3- 4 metus. Protinio atsilikimo apibrėžime ypač akcentuojamas paties sudėtingiausio pažinimo proceso – mąstymo – neišsivystymas, paliekantis žymius pėdsakus visoje pažinimo veikloje (Bakk& Grunewald, 1997; Adomaitienė ir kt., 2003; Elijošienė, 2003). Sutrikusio intelekto vaikų mąstymui būdingas didelis inertiškumas, lėtumas, siaurumas, paviršutiniškumas, nekritiškumas. I. Elijošienės (2003), teigimu šios savybės išlieka visą gyvenimą. Sutrikusio intelekto vaikams būdingi tie patys emociniai poreikiai kaip ir visiems kitiems vai- kams, ir jų asmenybės raida vyksta taip pat (Adomaitienė ir kt., 2003). Centrinės nervų sistemos pažei- dimai veikia ir šios srities brendimą, nes ji glaudžiai susijusi su vaiko pažintine veikla. Sutrikusio inte- lekto vaikai yra labai nesavarankiški, linkę į įtarumą. Pažintinės veiklos silpnumas neleidžia suvokti tolesnės perspektyvos, susikaupti sudėtingesnei tikslingai veiklai, kritiškai įvertinti savo veiklos rezul- tatus. Jiems būdingas emocinis nesubrendimas, pasireiškiantis jausmų primityvumu, nepakankamu di- ferencijuotumu; kartais neadekvatumu konkrečiai situacijai; staigia nuotaikų kaita (Elijošienės, 2003). Nors sutrikusio intelekto vaikas fiziškai vystosi pagal bendrus raidos dėsnius, tačiau ir čia lietu- vių ir užsienio autoriai pastebi vystymosi disharmoniją. Sutrikusio intelekto asmenų motorinė raida vė- 16 luoja dėl vėliau pasireiškiančios bendrosios raidos, tai yra nedarnios kūno dalių, organų raidos, sutriku- sios judesių koordinacijos (Kioumourtzoglou et al., 1994; Adomaitienė, 2003; Song & An, 2004; Car- meli et al., 2008). R. Adomaitienė ir kt. (2003), P. F. Standen, F.Rees, D. J. Brown (2009 a) teigia, kad viena iš priežasčių, kad sutrikusio intelekto vaikų įvairūs motoriniai veiksniai vėlesni negu įgaliųjų, yra paskatos trūkumas, nes vaikas, kuris negali pats judėti ir tyrinėti aplinkos, praranda motyvaciją siekti informacijos, nesistengia dairytis ir savotiškai nuo aplinkos atsiriboti. Lyginamosios studijos parodė, kad sutrikusio intelekto vaikų jėgos, ištvermės, judrumo, pusiausvyros, bėgimo greičio, lankstumo ir reakcijos laiko matavimo rezultatai yra prastesni negu jų įgalių bendraamžių (Kioumourtzoglou et al., 1994; Adomaitienė ir kt., 2003; Grinienė ir Puidaitė, 2003; Song & An, 2004; Vicari, Verucci, Carle- simo, 2007; Carmeli et al., 2008). Palyginti su įprastos raidos asmenimis, šio intelekto sutrikimo asme- nys mažiau geba spontaniškai numatyti pasikeitusias sąlygas ir atlikti tam tikrą judesių užduotį (Ado- maitienė ir kt., 2003). 1.2.2. Vidutinio intelekto sutrikimo asmenų raidos ypatumai Vidutinio intelekto sutrikimo asmenys sunkiai apibendrina vieną ar kitą situaciją. Todėl jie pri- valo išmokti elgtis jiems svarbiomis situacijomis savarankiškai (Bakk& Grunewald, 1997). Šių asmenų vystymosi sutrikimų priežastys yra organinis centrinės nervų sistemos pažeidimas, dažniausiai įvykęs labai anksti – dar iki gimimo arba pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais (Heikura et. al., 2008). Dėl pažeidimo sunkumo ir atsiradusių sutrikimų daugybiškumo ir ryškumo šių formų inte- lekto sutrikimas diagnozuojamas labai anksti (Elijošienė, 2003; Heikura et. al., 2008). Šios kategorijos asmenų kalbos supratimas ir vartojimas vystosi lėtai, ir galimi rezultatai šioje srityje riboti. Aptarnavimo ir motorikos įgūdžių susidarymas taip pat atsilieka, todėl kai kuriuos žmo- nes reikia prižiūrėti visą gyvenimą. Mokymosi galimybės yra ribotos, bet dalis jų išmoksta pagrindinių įgūdžių, reikalingų rašyti, skaityti ir skaičiuoti. Šie žmonės yra pakankamai judrūs ir fiziškai aktyvūs (Bakk & Grunewald, 1997; Adomaitienė, 2003; Elijošienė, 2003). Šių vaikų vystymosi sutrikimų pobūdis panašus kaip ir nežymiai protiškai atsilikusiųjų, tik kur kas ryškesnis ir diferencijuotesnis. Sutrikimai paveikia taip pat visas raidos sritis – pažinimo, emocinę ir psichomotorinę (Adomaitienė ir kt., 2003):  Pažinomo sritis. Vidutinio intelekto sutrikimo asmenys protiškai bręsta du arba keturis kartus lė- čiau, palyginti su įgaliaisiais. Mokymasis paprastai galimas iki antros klasės lygio. Šie asmenys gali išmokti pagrindinių bendravimo įgūdžių.  Emocinė sritis. Vidutinio intelekto sutrikimo mokiniams dažnai reikia stipriai apibrėžtos pagal- bos. Šie mokiniai ne tokie pakantūs frustracijai, nusivylimui, kuris gali sukelti agresyvų elgesį. 17  Psichomotorikos sritis. Fizinio pajėgumo lygis vidutinio intelekto sutrikimo 6-19 metų mokinių yra žemesnis, negu nežymaus intelekto sutrikimo. Sutrikimai yra pastebimi statinės, dinaminės ir sprogstamosios jėgos, greičio, aerobinės ištvermės ir judrumo srityse. Lankstumo rodikliai yra didesni, negu nežymaus intelekto sutrikimo asmenų. Labiau linkę į antsvorį. Statinės ir dinami- nės pusiausvyros, kūno suvokimo judėjimo vikrumo, kamuolio gaudymo ir metimo rodikliai mo- torinėse srityse yra žemesni. 1.3. Psichomotorinė reakcija Daugelis autorių reakcijos laiką apibūdina kaip laiko tarpsnį tarp dirgiklio veiksmo pradžios iki momento, kai prasideda atsakomasis veiksmas (Stonkus, 2002; Tamašauskas ir kt., 2003; Skernevičius, Raslanas, Dadelienė, 2004; Meidus, 2005; Skirius, 2005; Dadelienė, 2006; Muckus, 2006; Skurvydas, 2006; Gut, 2007; Zuozienė, 2007; Roşca & Cordun, 2011). Reakcijos laiko matavimas teikia informa- cijos apie greitį, kurio impulsai sklinda nervų sistemoje, apie informacijos apdorojimą galvos smegeny- se bei sprendimų priėmimo trukmę (Stonkus, 2002; Skirius, 2005; Skurvydas, 2006; Gut, 2007; Zuo- zienė, 2007; Roşca & Cordun, 2011). Kadangi reakcijos laikas atspindi nervų – raumenų sistemos funkcinę būklę, ji daugelio autorių vadinama psichomotorine reakcija (Stonkus, 2002; Tamašauskas, Rėgalienė, Mačys, 2003; Skernevi- čius, Raslanas, Dadelienė, 2004; Meidus, 2005; Dadelienė, 2006; Muckus, 2006; Skurvydas, 2006; Zuozienė, 2007; Roşca & Cordun, 2011). Skernevičius ir kt., (2004) psichomotorinę reakciją skirsto į parastą ir sudėtingą reakcijas. Lietuvių autoriai kaip ir užsienio paprastos ir sudėtingos reakcijos sąvokas apibūdina taip (Stonkus, 2002; Skernevičius ir kt., 2004; Muckus, 2006; Skurvydas, 2006; Roşca & Cordun, 2011):  Paprastoji reakcija – tokia kai veikia vienas iš anksto žinomas dirgiklis (signalas yra vie- nas) ir iš anksto žinomas būdas į jį atsakyti.  Sudėtingoji reakcija pasižymi tuo, kad čia yra galimi keli dirgikliai, į kuriuos galima atsa- kyti keliais būdais. Tačiau čia taip pat tie galimi dirgikliai dažniausiai yra iš anksto žino- mi, tačiau nežinoma kada ir kuris dirgiklis konkrečiu atveju pasirodys, ir iškarto nežino- ma, kurio iš galimų būdų reikės tuo konkrečiu atveju į būsimą dirgiklį reaguoti. Psichomotorinės reakcijos struktūroje išskiriami trys laikotarpiai (Tamašauskas, Rėgalienė, Ma- čys, 2003; Meidus, 2005; Muckus, 2006; Skurvydas, 2006; Roşca & Cordun, 2011): 1. sensorinis (jutiminis), kuris susijęs su dirgiklio suvokimu (pamatymu, išgirdimu); 18 2. asociacinis – susijusį su įsisąmoninimu, supratimu, kad pamatytas dirgiklis yra būtent tas į kurį reikia reaguoti. Šiuo metu atgyja laikini nerviniai ryšiai tarp regos ar klausos ir ju- damojo analizatorių; 3. judamasis (motorinis) – susijęs su impulsų atsiradimu smegenų žievės motoriniame re- gione ir jų sklidimu eferentiniais nervais į atitinkamus raumenis. Taigi psichomotorinę reakciją sudaro receptoriaus padirginimas, impulsų perdavimas įcentri- niais nervais į centrinės nervų sistemos sensorinę zoną, iš čia – motorinę zoną, o iš šios – išcentriniais nervais į raumenis bei raumenyse vykstantis impulsų priėmimas, taip pat biocheminės reakcijos raume- nyse jų susitraukimo pradžioje (Skernevičius, Raslanas, Dadelienė, 2004). J. Skernevičius ir kt. (2004) išskiria aštuonis veiksnius sąlygojančius psichomotorinį reakcijos laiką: 1. Receptoriaus padirginimas; 2. Nervinių impulsų tekėjimo nuo receptoriaus iki smegenų sensorinės zonos greitis; 3. Impulsų priėmimas ir perdavimas į motorinę zoną; 4. Impulsų kelias iš sensorinės zonos į motorinę; 5. Impulsų priėmimas motorinėje zonoje ir jų siuntimas į raumenis; 6. Impulsų kelias motoriniais nervais iki raumenų; 7. Impulsų priėmimas raumenyje; 8. Mechaninės energijos gamyba raumenyje ir raumenų susitraukimo pradžia. Psichomotorinės reakcijos greitis priklauso nuo nervinio signalo nusiuntimo į CNS, sprendimo priėmimo, judesių (motorinės) programos sudarymo, signalo siuntimo į raumenis spartos (Schmidt & Lee, 1999; Muckus, 2003; Dadelienė, 2006; Skurvydas, 2006; Zuozienė, 2007; Roşca & Cordun, 2011). Nervinio signalo siuntimo į CNS greitis priklauso nuo receptorių jautrumo ir signalo stiprumo, o jo sklidimo į raumenis greitis – nuo judesio programos aiškumo ir jos pastiprinimo (Schmidt, Lee, 1999; Zuozienė, 2007). Atlikti tyrimai parodė, kad be šių išvardytų sąlygų, psichomotorinės reakcijos laiką įtakoja dar ir daugelis kitų sąlygų. Tam turi įtakos dirgiklio rūšis, jo stiprumas, užduoties sudėtingumo fizinės būk- lės, nuo įgimtų žmogaus savybių, taip pat labai svarbus tiriamojo asmens dėmesys, nuotaika, įpratimas, nuovargio laipsnis, motyvacija taip pat jei tiriamieji asmenys serga kokia nors liga, tai priklauso ir nuo ligos etiologijos (Kioumourtzoglou et al., 1994; Weeks et al., 2000; Muckus, 2003; Muckus, 2006; Vi- cari et al., 2007; Zuozienė, 2007; Roşca & Cordun, 2011). Mokslininkai tyrinėjantys reakcijos laiko rodiklių priklausomybę nuo amžiaus pabrėžia, kad taip pat didelę įtaką reakcijos laiko greičiui ir kin- tamumui daro amžius ir su juo susijusių CNS struktūrų subrendimo laikas (Rueda et al., 2004; Casey et 19 al., 2005; Somerville et al., 2010). B. J. Casey ir kiti bendraautoriai (2005) mokslinėje publikacijoje pavaizdavo grafiskai su amžiumi susijusių smegenų struktūrų subrendimo laiką (1 pav.) bei su amžiumi susijusių smegenų sričių aktyvacijų zonas, atliekant mąstymo procesus, atliekant reakcijos laiko užduo- tis (2 pav.). 1 pav. Žmogaus smegenų vystymosi raida (Casey et al., (2005). Imaging the developing brain: what have we learned about cognitive development? TRENDS in Cognitive Sciences, 9 (3), 105 p.). 2 pav. Žmogaus smegenų aktyvacijos zonų priklausomybė nuo amžiaus, atliekant paparastos ir sudė- tingos reakcijos laiko užduotis(Casey et al., (2005). Imaging the developing brain: what have we learned about cognitive development? TRENDS in Cognitive Sciences, 9 (3), 107 p.). 20 K. Muckus (2006) laiko ašyje psichomotorinės reakcijos fazes pavaizdavo taip (3 pav.): 3 pav. Psichomotorinės reakcijos fazės laiko ašyje (Muckus, K. (2006). Biomechanikos pagrin- dai, 216 p.). Latentinis psichomotorinės reakcijos laikas – tai laikas nuo signalo padavimo iki judesio pra- džios. Judesio laikas – tai laikas nuo judesio pradžios iki jo pabaigos. Latentinis psichomotorinės reak- cijos laikas yra ilgesnis už paprastosios reakcijos laiką, kadangi reikia laiko situacijai įvertinti. (Muc- kus, 2006; Roşca & Cordun, 2011). J. Skernevičius ir kt. (2004) psichomotorinę reakciją apibūdina, kaip sudėtingą sąlyginį motori- nį refleksą, kuriam turi įtakos didžiųjų pusrutulių funkcinės būklės pakitimas. Todėl P. Tamašauskas ir kt. (2003) teigia, kad treniruočių proceso metu gerėja pagrindinių procesų galvos smegenų žievėje – dirginimo ir slopinimo, kuriais grindžiama žmogaus psichinė veikla, jėga ir paslankumas, gerėja jų pu- siausvyra. Kitaip tariant, padidėja CNS plastiškumas, tai yra galimybė formuotis naujiems nerviniams ryšiams – sąlyginiams refleksams. Tai leidžia žmogui greičiau ir geriau prisitaikyti prie gamybos nau- jovių ir nuolat kintančių gyvenimo sąlygų. Laboratorinėmis sąlygomis šie tyrimai atliekami su specialiais prietaisais – reakciometrais. 1.4. Sutrikusio intelekto asmenų reakcijos ypatumai Nors daugelio autorių duomenimis, protiškai atsilikę vaikai ir paaugliai auga ir bręsta pagal bendrus raidos dėsningumus, daugumos jų atsilieka fizinės charakteristikos bei motorinis vystymasis (Grinienė ir Puidaitė, 2003; Adomaitienė ir kt., 2003; Elijošienė, 2003, Merrill, 2004). Tyrimai rodo, kad protiškai atsilikusių asmenų fizinis pajėgumas visose amžiaus grupėse – vaikų, paauglių, suaugusių – būna 20-40 proc. mažesni nei sveikų bendraamžių (Jansma & French, 1994). Sutrikusio intelekto as- menų motorinė raida sulėtėjusi dėl vėliau pasireiškiančios bendrosios raidos: nedarni kūno dalių, orga- nų raida, sutrikusi koordinacija (Tomlinson & Whelan, 1978; Tsukahara et al., 1985; Kioumourtzoglou et al., 1994; Adomaitienė ir kt., 2003; Song & An, 2004; Carmeli et al., 2008). 21 Kadangi reakcijos laikas yra labai svarbus ne tik motorinei raidai, bet ir geriau ir greičiau prisi- taikyti prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų, tai yra vienas iš objektų, kuris domina šių laikų moksli- ninkus (Tomlinson & Whelan, 1978; Tsukahara et al., 1985; Kelly et al., 1987; Kioumourtzoglou et al., 1994; Weeks et al., 2000; Un & Erbahceci, 2001; Adomaitienė ir kt., 2003; Song & An, 2004; Merrill, 2004; Vicari et al., 2007; Heath et al., 2007; Carmeli et al., 2008). Tyrimų metu gauti psichomotorinės reakcijos laiko duomenys teikia informaciją apie greitį, ku- riuo impulsai sklinda nervų sistemoje bei informacijos apdorojimą galvos smegenyse bei sprendimų priėmimo trukmę (Weeks et al., 2000; Gut, 2007). Psichomotorinė reakcija yra sudėtingas sąlyginis motorinis refleksas, kuriam turi įtakos didžiųjų pusrutulių funkcinė būklė. Todėl iš psichomotorinės reakcijos laiko galima šiek tiek spręsti apie centri- nės nervų sistemos būklės pokyčius (Skernevičius ir kt., 2004; Dadelienė, 2006). Asmenų su protiniu atsilikimu psichomotorinę reakciją sąlygoja tie patys veiksniai, kuriuos iš- skyrė J. Skernevičius ir kiti bendraautoriai (2004), kaip ir įgaliųjų asmenų reakciją, tai (4 pav.): 1. Receptoriaus padirginimas 2. Nervinių impulsų tekėjimo nuo receptoriaus iki smegenų sensorinės zonos greitis 4. Impulsų kelias iš sensorinės zonos į motorinę 3. Impulsų priėmimas ir perdavimas į motorinę zoną 4 pav. Psichomotorinę reakciją sąlygojantys veiksniai (Sudaryta remiantis Skernevičius, J., Raslanas, A., Dadelienė, R. (2004). Sporto mokslo tyrimų metodologija.). C. Bolfer et al.(2010) išskyrė galvos smegenų sritis, kurios yra paveiktos sutrikusios raidos as- menų ir įtaka psichomotorinę reakciją: prefrontalinė žievė, parietalinė žievė, smegenėlės, bazaliniai ganglijai, asociacinės sritys. C. Bolfer et al.(2010) remdamiesi D. T. Stuss et al. (2002) straipsniu iš- skyrė tris dėmesio komponentus esančius priekinėje smegenų srityje: 1) bendras reagavimo pasiruoši- mas – už šios funkcijos atlikimą atsakinga priekinės srities viršutinė vidurinė sritis ( angl. superior me- dial frontal region), šios dalies pažeidimas paveikia paprastos reakcijos laiko užduoties reagavimo lai- ką; 2) atsakas į dirgiklį ir reagavimo kintamumą susijusi priekinės srities kairė nugarinė šoninė sritis (angl. left dorsolateral frontal region), pažeidimas šioje dalyje paveikia atsako kintamumą; 3) apima apibrėžtos schemos pasirinkimą, pasirenkant tinkamą esamai užduočiai tikslą, šią sistemą įtakoją prie- 5. Impulsų priėmimas motorinėje zonoje ir jų siuntimas į raumenis 6. Impulsų kelias motoriniais nervais iki raumenų 8. Mechaninės energijos gamyba raumenyje ir raumenų susitraukimo pradžia 7. Impulsų priėmimas raumenyje 22 kinės srities dešinė nugarinė šoninė sritis (angl. right dorsolateral frontal region), pažeidimai šioje sri- tyje sutrikdo atskiriant (diferencijuojant) teisingą atsakymą nuo klaidingo. Lyginamosios studijos parodė, kad sutrikusio intelekto vaikų jėgos, ištvermės, judrumo, pu- siausvyros, bėgimo greičio, reakcijos laiko matavimo rezultatai yra prastesni negu įgaliųjų bendraam- žių (Tomlinson & Whelan, 1978; Tsukahara et al., 1985; Kelly et al, 1987; Kioumourtzoglou et al., 1994;Weeks et al., 2000; Un & Erbahceci, 2001; Adomaitienė ir kt., 2003; Song & An, 2004; Vicari et al, 2007; Heath et al., 2007; Carmeli et al., 2008). Palyginti su įgaliaisiais intelekto sutrikimą turintys asmenys mažiau geba spontaniškai numatyti pasikeitusias sąlygas ir jų metu atlikti tam tikrą užduotį (Weeks et al., 2000). Lietuvių ir užsienio autorių duomenimis pagrindiniai judesių užduoties atlikimo aspektai yra dėmesio sukaupimas, kada yra nurodoma, kaip užduotį atlikti, ir gebėjimai prisiminti bei atsakyti į duo- tą judesio imitaciją (Kioumourtzoglou et al., 1994; Weeks et al., 2000; Un & Erbahceci, 2001; Adomai- tienė, 2003; Grinienė ir Puidaitė, 2003; Song & An, 2004; Vicari et al., 2007; Heath et al., 2007; Car- meli et al., 2008). Nagrinėjant atliktus užsienio ir lietuvių autorių tyrimus, pateikiama, kad sutrikusio intelekto berniukų fizinis pajėgumas ir judesiai yra geresni negu protiškai atsilikusių mergaičių ir šis skirtumas tarp lyčių didėja priklausomai nuo atsilikimo lygio (Kioumourtzoglou et al., 1994; Weeks et al., 2000; Adomaitienė ir kt., 2003; Song & An, 2004; Vicari et al., 2007; Carmeli et al., 2008). Matuojant paprastą reakcijos laiką D.J. Weeks, R. Chua, D. Elliott (2000) pastebėjo, kad protiš- kai atsilikę asmenys daugiausia laiko užtrunka ikimotoriniame laike. Nagrinėjant mokslinę literatūrą pastebima, kad protiškai atsilikę asmenys greičiau reaguoja į garso signalą nei į šviesos (Dunn, 1978; Holden& Carrigan, 1983; Kiuomourtzoglou et al., 1994; Weeks et al., 2000). Analizuojant atlikus mokslininkų tyrimus sutrikusio intelekto asmenų reakcijos laiko tema pas- tebima, kad reakcijos laikas šalia intelekto sutrikimo priklauso ir nuo daugelio kitų sąlygų, kurios daro įtaką reakcijos laikui ir įgaliesiems. Tam turi įtakos dirgiklio rūšis, jo stiprumas, labai svarbus tiriamojo asmens dėmesys, nuotaika, įpratimas, nuovargio laipsnis, motyvacija( Kioumourtzoglou et al., 1994; Weeks et al., 2000; Vicari et al., 2007). K. M. Kennedy et al. (2008) teigia, kad pažintinę funkciją gali įtakoti daugelis veiksnių: fizinė ir psichinė sveikata, aplinkos pasikeitimas, socialinė aplinka, išsimokslinimas taip pat ir motyvacija. D.J. Weeks, R. Chua, D. Elliott (2000) teigimu, reakcijos laikas pagreitėja, jei sutrikusio inte- lekto asmenims teikiama grįžtamoji informacija. Taip pat šių autorių duomenimis tiriamieji su intelekto sutrikimu rodo tą patį dinamiškumą (mokėjimą sudaryti motorinę programą ir ją tobulinti) kaip ir įga- 23 lieji. O sulėtėjusį reakcijos laiką paaiškina taip, kad sutrikusio intelekto asmenims, tiesiog reikalingas ilgesnis laikas, kad galėtų apdirbti tą patį regimosios ar kitos informacijos kiekį. Taigi daugelio mokslininkų tyrinėjančių reakcijos laiko ryšį su protinio išsivystymo lygiu, tei- gia, kad reakcijos laikas šalia kitų veiksnių priklauso ir nuo intelekto (Tomlinson & Whelan, 1978; Tsukahara et al., 1985; Kelly et al., 1987; Kioumourtzoglou et al., 1994; Weeks et al., 2000; Un & Er- bahceci, 2001; Adomaitienė ir kt., 2003; Grinienė ir Puidaitė, 2003; Song & An, 2004; Vicari et al., 2007; Heath et al., 2007; Carmeli et al., 2008). 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 11-18 metų amžiaus 112 tiriamųjų, kurie buvo suskirstyti į 3 pro- tinio išsivystymo grupes, kiekviena šių grupių buvo suskirstyta į 4 amžiaus grupes (1 lentelė). 1 lentelė. Tiriamųjų protinio išsivystymo ir amžiaus grupės. Amžius Tiriamųjų grupės 11-12 m. 13-14 m. 15- 16 m. 17-18 m. I gr. Įprasta raida (n=37) (n=10) (n=9) (n=8) (n=10) II gr. Nežymus intelekto sutrikimas (n=35) (n=10) (n=8) (n=10) (n=7) n = 11 2 ti ri am ųj ų ( m ot er ų – 48 , v yr ų – 66 ) III gr. Vidutinis intelekto sutrikimas (n=40) (n=10) (n=10) (n=10) (n=10) Pirmos grupės tiriamuosius sudarė Ignalinos rajono 11-18 metų įprastos raidos bendrojo lavi- nimo mokyklose besimokantys aktyviai nesportuojantys moksleiviai. Antros – nežymaus intelekto su- trikimo ir trečios – vidutinio intelekto sutrikimo grupių tiriamuosius sudarė Kauno Jono Laužiko spe- cialiosios mokyklos moksleiviai. Antros grupės tiriamieji ugdomi specialiosiose klasėse, trečios grupės tiriamieji lavinamosiose klasėse. Metodai. Tyrime buvo taikomas reakciometrijos ir pulsometrijos metodai. Reakciometras – RA-1 (prietaisas) skirtas žmogaus reakcijos į raudonos ir žalios šviesos ar gar- sinį signalą trukmės matavimui, ir žmogaus centrinės nervų sistemos (CNS) psichomotorinės reakcijos greičio charakteristikų nustatymui (5 pav.). Taikymo sritis:  Sportininkų testavimas;  CNS būklės įvertinimo;  Medicininė potrauminė reabilitacija. Prietaisas naudojamas kartu su standartiniu personaliniu kompiuteriu su įdiegta programa. 24 RA-1 atliekamos funkcijos panaudijimas tyrime  Reakcijos laiko matavimas nuo vienos spalvos lemputės užsidegimo momento iki atitinka- mo klavišo paspaudimo – paprasta reakcijos laiko užduotis(jei užsidega žalia - spausti dešinį klavišą, jei raudona – kairį).  Reakcijos laiko matavimas su „atsitiktinumo faktorium“ – sudėyinga reakcijos laiko užduo- tis: atsitiktine tvarka užsidega žalia arba raudona lemputė. Jei užsidega žalia – spausti dešinį klavišą, jei raudona – kairį. Reakcijos laikas matuojamas nuo lemputės užsidegimo momento iki jai atitinkančio klavišo paspaudimo momento. Konstrukcija Lemputė (užsidega žalia arba raudona šviesa) Kairysis klavišas Dešinysis klavišas 5 pav. Reakciometro RA-1 konstrukcija . Pulsometras Polar RS800 – šiuo prietaisu (6 pav.) tyrimo metu buvo nustatomas širdies susitraukimo dažnis ramybėje ir tikslingai parenkamas ir reguliuojamas vidutinio intensyvumo fizinis krūvis (70 proc. nuo maksimalaus širdies susitraukimo dažnio), atsižvelgiant į kiekvieno tiriamojo asmens amžių, širdies susitraukimo dažnį ramybėje. 6 pav. Polar RS800 pulsometras ir jo taikymas 25 Tiriamojo asmens vidutinio fizinio krūvio apskaičiavimo pavyzdys: 1. Nustatomas pulso dažnis ramybės metu (PDramybės). Pvz., PDramybės = 68 tv./min. 2. Apskaičiuojamas maksimalus pulso dažnis, atitinkantis žmogaus amžių (PDmax). Maksimalus rekomenduojamas pulso dažnis apskaičiuojamas pagal formulę: PDmax = 220 minus amžius (metais) Pvz., PDmax = 220 – 30 = 190 tv./min. 3. Apskaičiuojamas pulso rezervas (PDrezervas), iš maksimalaus pulso dažnio (PDmax)atimant pulso daž- nį ramybės metu (PDramybės): PDrezervas = (220 minus amžius) minus PDramybės Pvz., PDrezervas = (220 – 30) – 68 = 190 – 68 =122 tv./min. 4. Apskaičiuoti realias pulso dažnio ribas, kada fizinių pratimų metu pulsas bus 70 proc. pulso rezervo, tokiu būdu apskaičiuojamas pratimų intensyvumas (PI). Jis apskaičiuojamas padauginus PDrezervas iš pageidaujamo intensyvumo (70 proc.) santykinės reikšmės (0,70) ir pridedant PDramybės. PI = PDrezervas x 0,70 + PDramybės Pvz.:PI 70% = 122 x 0,70 + 68 = 153,4 tv./min. Testavimo tvarka Širdies susitraukimo dažnio ramybėje nustatymas pulsometru ir apskaičiuojamas individualus tiriamojo asmens taikomas fizinio krūvio intensyvumas. Reakcijos matavimas – tiriamasis atsisėda prie prietaiso ir pamatęs užsidegusią lemputę nu- spaudžia mygtuką. Matuojamas laiko intervalas tarp lemputės užsidegimo momento ir atitinkamo myg- tuko paspaudimo. Reakcijos laiko matavimas buvo atliekamas prieš fizinį krūvį ir po fizinio krūvio. Atlikus reakcijos laiko užduotis prieš fizinį krūvį, buvo atliekamas vidutinio intensyvumo fizi- nis krūvis: bėgimas vidutiniu intensyvumu apie 4-5 min, fizinis krūvis buvo kartojamos prieš kiekvieną reakcijos laiko užduotį. Tyrimo organizavimas. Pirmoji grupė, kurią sudarė 11 – 18 metų amžiaus įprastos raidos moksleiviai, buvo tiriama 2011 m. lapkričio 23 – 25 d. Ignalinos rajono bendrojo lavinimo mokyklos sporto salėje. Antroji ir trečioji grupės, kurias sudarė 11 – 18 metų amžiaus nežymaus ir vidutinio inte- lekto sutrikimo asmenys, buvo tiriami lapkričio 9 – 21 dienomis, Kauno Jono Laužiko specialiosios mokyklos sporto salėje. 26 Testavimo eiga. Prieš pradedant testavimą, tiriamasis supažindinamas su tyrimo metodika ir eiga. Nustatomas pulsometru širdies susitraukimo dažnis ir apskaičiuojamas individualus tiriamojo as- mens taikomas fizinio krūvio intensyvumas.  Eiga atliekant testavimą prieš fizinį krūvį: tiriamasis tyrimo metu patogiai atsisėda prie stalo, tam tikros rankos pirštą laiko šalia klavišo, kurį turės kuo greičiau paspausti užsi- degus prietaiso lemputei. Prieš pradedant atlikti reakcijos laiko užduotį, tiriamasis atlieka 5 bandomuosius reakcijos laiko bandymus. Įsitikinus, kad tiriamasis tikrai suprato atliki- mo principą, buvo atliekami 50 reakcijos laiko bandymų rezultatui. Reakcijos laiko už- duočių atlikimo eiliškumas: kaire ranka į šviesą (KRŠ), dešine ranka į šviesą (DRŠ), kai- re – dešine ranka į šviesą (KDRŠ). Tarp atskirų užduočių daroma 30 – 40 s pertrauka (7 pav.).  Eiga atliekant testavimą taikant fizinį krūvį: apskaičiavus tiriamojo taikomo fizinio krūvio vidutinį intensyvumą (pagal anksčiau minėtą formulę), buvo atliekamas bėgimas viduti- niu intensyvumu apie 4-5 min. Po šio fizinio krūvio, atliekama reakcijos laiko užduotis, 50 bandymų rezultatui. Testavimo eiliškumas: bėgimas vidutiniu intensyvumu, kaire ran- ka į šviesą (KRŠ), bėgimas vidutiniu intensyvumu, dešine ranka į šviesą (DRŠ), bėgimas vidutiniu intensyvumu, kaire – dešine ranka į šviesą (KDRŠ) (7 pav.). Tiriamojo supažindinimas su tyrimo eiga ir metodika Vidutinio intensyvumo fizinio krūvio nustatymas individualiai kiekvienam tiriamajam. ((220-amžius)-ŠSD )*0,7+ŠSDramybėje ramybėje Testavimas taikant fizinį krūvį Testavimas netaikant fizinio krūvio 7 pav. Reakcijos laiko tyrimo testavimo eiga. Duomenų analizė. Prieš apdorojant reakcijos laiko duomenis iš duomenų buvo pašalinti duo- menys mažesni už 100 ms ir didesni negu 1000 ms, tai sudarė 1,5 proc.. Duomenims apdoroti buvo KDRŠ 50 bandymų DRŠ KRŠ 50 bandymų50 bandymų 4-5 min 4-5 min 4-5 min KRŠ (~5)+ 50 bandymų DRŠ KDRŠ (~5)+ ~40 (~5)+ ~40 50 bandymų 50 bandymų 27 naudojamasi SPSS (17.0 versijos) (angl. — Statistical Package for the Social Science) įrankiu, progra- mos pagalba buvo apskaičiuota:  protinio išsivystymo ir amžiaus grupių bandymų bei užduočių aritmetinis vidurkis,  standartinis nuokrypis, kuris naudojamas šiame darbe kaip rodiklis įvertinti reagavimo stabilumui, nepastonumui, kintamumui;  koreliacijos koeficientas, nustatyti ryšiui tarp kintamųjų: reakcijos laiko, standartinio nuokrypio, amžiaus ir klaidų;  statistinis reikšmingumas – vertinti rezultatų patikimumui, statistinėje analizėje remtasi p0,05), o po fizinio krūvio priešingai – greičiau dešine X = 250±37 ms nei kaire X = 272±50 ms ranka (p KDRŠ PR FK ( X = 398±51 ms) KDRŠ PO FK ( X = 404±61 ms)0,05) (8 pav. A). Lyginant reakcijos laiko užduotis tarpusavyje kintamumo aspektu nustatyta, kad didesnis kintamumas buvo atliekant sudėtinga reakcijos laiko užduotį nei atliekant paprastos reak- cijos laiko užduotis (p0,05), o po fizinio krūvio – kaire ranka nei dešine (8 pav. A). Apskaičiavus ir išanalizavus įprastos raidos amžiaus grupes nustatyta, kad visose amžiaus gru- pėse buvo greičiau reaguojama (išskyrus 17-18 m. amžiaus grupę atliekant sudėtingos reakcijos laiko užduotį, kurioje buvo greičiau reaguojama po fizinio krūvio) ir pasižymima mažesniu kintamumu (iš- skyrus 13-14 m., 17-18 m. grupėje atliekant dešine ranka užduotį, 15-16 m. kaire ir dešine ranka už- duotis, kuriose mažesnis kintamumas nustatytas atliekant šias užduotis po fizinio krūvio) atliekant už- duotis prieš fizinį krūvį nei po fizinio krūvio: 11-12 m. (KRŠ PR FK ( X = 262±30 ms)> KRŠ PO FK ( X = 313±63 ms) (p DRŠ PO FK ( X = 290±34 ms) (p KDRŠ PO FK ( X = 441±96 ms) (p>0,05)), 13-14 m. (KRŠ PR FK ( X = 231±31 ms)> KRŠ PO FK ( X = 256±36 ms) (p DRŠ PO FK ( X = 244±35 ms) (p>0,05), KDRŠ PR FK ( X = 378±41 ms)> KDRŠ PO FK ( X = 395±52 ms) (p>0,05), 15-16 m. (KRŠ PR FK ( X = 226±36 ms)> KRŠ PO FK ( X = 252±33 ms) (p DRŠ PO FK ( X = 256±29 ms) (p KDRŠ PO FK ( X = 388±37 ms) (p>0,05), 17-18 m. (KRŠ PR FK ( X = 248±39 ms)> KRŠ PO FK ( X = 261±37 ms) (p>0,05), DRŠ PR FK ( X = 243±37 ms)> DRŠ PO FK ( X = 246±32 ms) (p>0,05), KDRŠ PR FK ( X = 400±43 ms)0,05), ir greičiau reaguojama į paprastos reakcijos laiko užduotis nei į sudėtingos (p0,05), o po fizinio krūvio priešingai – greičiau dešine X = 299±68 ms nei kaire X = 302±76 ms ranka (p>0,05) (9 pav. A). Lyginant paprastos reakcijos laiko užduotis su sudėtingos reakcijos laiko užduotimi nustatyta, kad greičiau buvo reaguojama į paprastos reakcijos lai- ko užduotis KRŠ PR FK ( X = 283±70 ms)>KDRŠ PR FK ( X = 436±85 ms)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!