Dėmesio perkėlimo tyrimas: juodų-raudonų skaitmenų lentelė

Dėmesys – psichinės veiklos sutelkimas į vieną ar kelis objektus. Dėmesio rūšys skirstomos pagal kelis kriterijus. Tai, kas supa dėmesio objektą laike ir erdvėje yra vadinama dėmesio fonu. Pagal budrumo lygį, dėmesį galima skirstyti i difūzinį (budrumo lygis neaukštas, objekto ir dėmesio fono atskyrimas nežymus) ir selektyvų (dėmesio objektas atribojamas nuo fono, budrumas aukštas). Selektyvus dėmesys gali būti skirstomas į tris rūšis:
1. Nevalingas dėmesys – dėmesio sutelkimas į kokį nors objektą (dėl jo ryškumo, naujumo ar pan.) be išankstinio ketinimo.
2. Valingas dėmesys – sąmoningas psichinės veiklos sutelkimas į konkretų objektą, turint aiškų tikslą.
3. Savaiminis dėmesys – valingo dėmesio forma, kai kai psichiniai procesai vyksta be didelių sąmonės pastangų.
Šiame tyrime tirsime valingą dėmesį, nes tiriamasis turės kuo greičiau atrasti išsibarsčiusius skaičius skaičių lentelėse.
Taip pat dėmesys skirstomas pagal dėmesio objektą: a) sensorinis dėmesys – ragimasis, girdimasis, lytos (dėmesio objektu tampa labiausiai informatyvūs stimulai ar jų dalys); b) intelektualinis dėmesys (dėmesio objektu gali būti tik viea atitinkamu laikų įsisąmoninta mintis, o kitos mintys tėra dėmesio fonas); c) motorinis dėmesys (kai įsiosavinamas vienas judesys, kiti motoriniai aktai nėra suvokiami); d) emocinis dėmesys (vienu metu gali būti suvokiama tik vienos rūšies emocija) (Bagdonas, 1977).
Yra daug dėmesio mechanizmus aiškinančių teorijų. Ribo (1897) teigė (cit. pgl. Bagdonas, 1977), kad dėmesio pagrindą sudaro raumenų itempimas, visada lydintis dėmesio procesą. Šiuolaikinės dėmesio teorijos šį teiginį atmeta, teigdamos jo raumenų itempimas- ne dėmesio priežastis, o tik koreliatas. Šeringtonas (1969) teigė (cit. pgl. Bagdonas, 1977), kad aferentinių skaidulų kiekis žymiai viršija eferentinių skaidulų kiekis ir impulsai, keliaujantys aferentinėmis skaidulomis, konkuruoja tarpusavyje, o nugali tas kanalas, kurio sužadinimas didžiausias – dėmesio objektu tampa tai, kas sukelia didžiausią nervinį efektą. Anot Pavlovo (1952)(cit. pgl. Bagdonas, 1977), atitinkami stimulai sukuria jaudinimo centrus smegenų žievėje ir jaudinimo židinys, atsiradęs viename punkte, užslopina aplink jį esančius jaudinimo židinius, paverstamas juo sukeliančius objektus dėmesio fonu. Tuo tarpu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!