Dėmesio patvarumo ir perkėlimo tyrimas aritmetinių operacijų pagalba

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO SOCIALINĖS POLITIKOS FAKULTETO PSICHOLOGIJOS KATEDRA DĖMESIO PATVARŪMO IR PERKĖLIMO TYRIMAS ARITMETINIŲ OPERACIJŲ PAGALBA Praktinis darbas Nr.1 Darbo vadovas Lekt. A. Kuzinas Vilnius, 2008 ĮVADAS Nors dėmesys buvo pradėtas tirti jau XIX amžiuje, iki šiol kyla daug diskusijų, bandant apibūdinti, kas tai yra dėmesys, ar yra skirtumas tarp sąmonės ir dėmesio, kokia dėmesio įtaka informacijos apdorojimui (cit pg. Martišius. 2006). Dėmesio sąvoką nėra lengva apibūdinti dar ir todėl, kad tai yra daugialypis procesas, charakterizuojamas tam tikrais aspektais, iš kurių pagrindiniai yra: apimtis, intensyvumas (koncentracija), paskirstymas, perkėlimas, patvarumas, svyravimai (Bendroji psichologija. 1996, p.280). Šio tyrimo metu susidursime su keliomis dėmesio ypatybėmis: dėmesio patvarumu, perkėlimu, paskirstymu ir koncentracija. Bendrai psichologijoje dėmesys yra apibūdinamas kaip žmogaus veiklos kryptingumas ir sutelktumas tam tikru momentu į kokį nors realų ar idealų objektą (Lapė 2003). Dėmesio patvarumas – pasako mums, kiek ilgai sugebama būt susitelkus į objektą nekeičiant jo. Dėmesio perkėlimas – tai sąmonės nukreipimas nuo dėmesio objekto į dėmesio foną arba iš vienos veiklos į kitą. Dėmesio paskirstymas – tai sugebėjimas vienu metu atlikti keletą veiksmų arba sekti tam tikrus procesus atitinkamai paskirstant dėmesį. Dėmesio objektas – visą tai, į ką yra nukreiptas dėmesys. Dėmesio fonas – visą tai, kas jį supa. Dėmesio intensyvumas (koncentracija) – jo sutelktumas į objektą. Subjektyviai dėmesio koncentracija pasireiškia įsigilinimu, atsiribojimu nuo pašalinių poveikių. Valingas dėmesys – tai iš anksto numatytas ir valios pastangomis palaikomas dėmesio objekto išskyrimas iš aplinkos. Povalinis (savaiminis) dėmesys – atsiranda jau turint išankstinį tikslą. Jam palaikyti nereikia didelių valios pastangų. Įvyksta savaime. Dispozicija - visuma pastovių vidinių dorinių, reguliuojančių žmogaus mąstymo ir elgesio kryptį: nuostatos, interesai, vertybinės orientacijos METODIKA Tiriamasis: tyrime dalyvavo 19 metų moteriškos lyties MRU antro kurso studentė. Darbo priemonės: A4 formato lapas langeliais, rašymo priemonė, muzika, prietaisas rodantis minutes. Instrukcija tiriamajai: „Jums bus pateikti du skaitmenys. Juos užrašykite stulpeliu vieną po kitu. Toliau turėsite sumuoti šiuos skaitmenis dviem skirtingais būdais: pirmuoju atveju gautos sumos vienetus užrašykite šalia pirmos poros viršutinio skaitmens. O viršutinį skaičių perrašykite skersai į apatinę eilutę. Jeigu gaunate dviženklį skaičių, pvz.: 14, dešimtis atmeskite, o užrašykite tik vienetus (šiuo atveju tai būtų 4). Kai tyrėjas pasako žodį “brūkšnys”, jus turite pakeisti sumavimo būdą ir antruoju atveju gautos sumos vienetus turite užrašyti šalia ankstesnės poros apatinio skaičiaus, o ankstesnės poros apatinį skaičių perrašykite skersai į viršutinę eilutę. Kiekvieną etapą pradėkite užrašydama gautų skaičių sumos vienetus viršuje.“ Darbo eiga: darbas susidėjo iš 4 etapų. Pirmame etape tiriamoji visiškoje tyloje turėjo pagal instrukciją užrašinėti skaičius. Žodis „brūkšnys“, po kurio tiriamoji turėjo pakeisti sumavimo būdą, tyrėjo buvo kartojamas kas minutę. Kiekviena dalis truko 10 minučių. Antrame etape tiriamoji ir toliau turėjo pagal instrukciją užrašinėti skaičius, tačiau čia buvo pakeistas fonas: skambėjo muzika. Trečiame etape viskas vyko kaip ir prieš tai, tačiau fonas vėl keitėsi: tyrėjas viso etapo metu garsiai kartojo įvairius skaičius. Ketvirto etapo metu vėl buvo sudarytos tokios pat sąlygos, kaip ir pirmojo etapo metu, t.y. tyrimas vyko visiškoje tyloje. Be to, po kiekvieno etapo buvo daromos kelių minučių pertraukėlės. REZULTATAI 1 lentelė. 1 grafikas. Atsakymų parašymas kiekvieną minutę I etapo metu. 2grafikas. Teisingų atsakymų parašymas kiekvieną minutę II etapo metu. 3 grafikas. Teisingų atsakymų parašymas kiekvieną minutę III etapo metu. 4 grafikas. Teisingų atsakymų parašymas kiekvieną minutę IV etapo metu. 2 lentelė. Vidutiniškai užrašyta skaičių kiekvieno etapo metu. 3 lentelė. Kiekvieno etapo metu užrašomas didžiausias ir mažiausias skaičių kiekis, priklausomai nuo to, ar suma buvo užrašoma viršuje, ar apačioje. Min V (max V) – minimalus (maksimalus) užrašytų skaičių kiekis, kai suma užrašoma viršuje. Min A (max A) – atitinkamai, kai suma užrašoma apačioje. REZULTATŲ APTARIMAS Pirmojo etapo metu galime pastebėti, kad tiriamosios parašytų skaičių kiekis kiekvieną minutę labai keitiesi (žr. 1 grafikas). Grafike labai ryškiai matomi tiek pakilimai, tiek nuosmukiai. Aptarkime, kas gi turėjo įtakos tokiems svyravimams. Pradžioje tiriamajai truko įgūdžių. Jau 5 pirmojo etapo minutę ji pradėjo ieškoti kokių nors dėsningumų, kurie jai padėtų sparčiau atlikti užduotį ir daryti mažiau klaidų. Šios paieškos sulietino darbo atlikimo procesą ir jau 5 minutę tiriamoji parašė tik 7, o 6 minutę – 3 skaičius. Tačiau suradusi būdą, kaip galima būtų greičiau užrašinėti skaičius darant mažiau klaidų, tiriamosios darbo našumas pagerėjo. Pažvelgę į 1 grafiką galime pastebėti, kad jau 7, 8, 9 minutėmis kaskart tiriamoji parašydavo vis daugiau skaičių. Visgi paskutinę, 10 minutę, vėl pastebimas nuosmukis. Kas gi jį nulėmė? 10-tos minutės pradžioje įsivėlė sudėties klaidą, kurią tiriamoji pastebėjo tik rašymui įpusėjus. Ji bandė tuoj pat ištaisyti šią klaidą, tačiau dėl patirto nerimo ir išsiblaškymo parašė mažiau skaičių. Eksperimento metu pastebėta, kad nepriklausomai nuo fono, turėdama daugiau įgūdžių, atliekant tam tikrą veiklą, tiriamoji sugebėdavo pakankamai gerai išlaikyti dėmesį ties jai paskirtu uždaviniu. Matome, kad tuo metu, kai fonas buvo pakeistas ir patalpoje, kurioje vyko tyrimas, skambėjo muzika, tiriamosios darbo našumas pagerėjo 24% (žr. 1 lentelę) lyginant su pirmu etapu, kai aplinkoje vyravo visiška tyla. Matome, kad beveik viso eksperimento metu tiriamajai puikiai sekėsi atsiriboti nuo pakitusio fono ir sutelkti dėmesį į veiklos objektą (žr. 2 grafikas). Didesnis nuosmukis, tuo tarpu, pastebimas tik paskutiniąją minutę. Tuo metu pradėjo skambėti tiriamajai pažįstama daina. Tai trukdė jai susikaupti, galvoje skambėjo dainos žodžiai ir buvo sunku sutelkti dėmesį į užduotį, išlaikyti dėmesio koncentraciją ties vienu objektu ir visiškai atsiriboti nuo pašaliniu veiksnių. Susikaupti ir sukoncentruoti dėmesį ties tam tikra veikla ar objektu dažnai trukdo stiprūs, nauji ar neįprasti dirgikliai, taip pat ir tie dirgikliai, kurie sukelia žmogaus susidomėjimą (cit pg. В. С. Кузин, 1982). Fonas sudomino tiriamąją. Įvyko dėmesio perkėlimas: dėmesio objektu tapo skambanti daina. Tai atsispindėjo ir rezultatuose: nors klaidų nebuvo padaryta, 10-tą minutę tiriamoji parašė tik 8 skaičius. Tiriamoji stengėsi su tuo kovoti, bandė perkelti savo mintis į užduotį, stengėsi galvoti apie eksperimentą ir užrašomus skaičius, kas, kažkuriais atvejais, kaip pvz.: 6, 9 eksperimento minutę, padėjo jai šiek tiek pagerinti rezultatus. Beje, V.S. Kuzinas minėjo (cit pg. В. С. Кузин, 1982), kad išlaikyti valingą dėmesį padeda žodinis priminimas sau apie užduotį ir jos tikslą. Pasirinkimą, kuriai veiklai skirti daugiau pastangų, veikia pastovios dispozicijos ir laikini ketinimai (Martišius. 2006). Reakcija į naują jaudinantį stimulą, šiuo atveju, į skambančią pažįstamą dainą, yra pastovių dispozicija pasekmė. Dėmesio sutelkimas ties tam tikru metu atliekamo darbo operaciją, šiuo atveju ties užduoties atlikimu ir skaičių užrašymu, yra laikinų ketinimų poveikio pavyzdys. Mažiausi svyravimai buvo pastebimi III etapo metu (žr. 3 grafikas). Čia fonas vėl buvo pakeistas: tyrėjas viso etapo metu garsiai kartojo įvairius skaičius, kurie kaip ir turėjo išblaškyti tiriamąją. Tačiau eksperimento dalyvė sugebėdavo nuo jų atsiriboti, sutelkdama dėmesį į veiklos objektą. Tas atsispindi ir rezultatuose: šio etapo metu tiriamosios darbo našumas padidėjo 34% (žr. 1 lentelė), lyginant su ankstesniu etapu, kai fone skambėjo muzika, ir net 58% lyginant su pirmuoju etapu, kai aplinkoje vyravo visiška tyla. Tas pastebima ir suskaičiavus vidurkius (žr. 2 lentelė). Tiriamoji III etape vidutiniškai parašydavo daugiau skaičių. Gali būti, kad eksperimento dalyvė išmoko kovoti su aplinkos veiksniais jau II etapo metu, todėl dabar jai tas sekėsi žymiai geriau. Be to, galbūt skaičiai, kuriuos kartojo tyrėjas, jai pasirodė ne tokie įdomūs. Kuo stipresnis dirgiklis, tuo labiau į jį yra sutelkiamas dėmesys (Р. Солсо. 2006). Tačiau kai kuriais momentais tyrėjo ištariami skaitmenys sutapdavo su tiriamosios rašomais skaičiais ir tai pastebėjusi tiriamoji kartais nukreipdavo dėmesį į foną, bandydama palyginti, ar tyrėjo ištarti skaičiai sutampa su jos rašomais. Todėl galime pastebėti, kad kai kuriais atvejais, o ypatingai tada, kai skaičiai dažniau sutapdavo, t.y. 7 ir 8 minutėmis, eksperimento dalyvė parašydavo šiek tiek mažiau skaičių. Tuo tarpu, daugiausia skaičių ir produktyviausias buvo IV tyrimo etapas (žr. 4 grafikas). Šio etapo metu fonas vėl pasikeitė ir, kaip ir eksperimento pradžioje, patalpoje, kurioje vyko tyrimas, vyravo visiška tyla. Šio etapo metu tiriamosios darbo našumas pagerėjo 25%, lyginant su ankstesniu etapu, ir net 73%, lyginant su pirmuoju etapu (žr. 1 lentelė) ir tik paskutinę minutę tiriamoji parašė mažiausiai skaičių lyginant su viso etapo kiekvienos minutės rezultatais. Tačiau, matomai, tai atsitiko dėl nuovargio. Taip pat, žvelgiant į 2 lentelę pastebima, kad IV etape tiriamoji vidutiniškai parašydavo daugiau skaičių, negu I etape. Tam įtakos turėjo net keletas veiksnių.Visų pirma, IV-ajame etape įvyko fono pasikeitimas, kuris nulėmė tiriamosios darbo našumo pagerėjimą. Nesunku pastebėti, kad kai patalpoje, kurioje vyko tyrimas, buvo visiškai tylu, kai sumažėjo dirgiklių, kurie būtų galėję blaškyti tiriamosios dėmesį, ji sugebėdavo parašyti daugiau skaičių. Pirmojo etapo metu viskas vyko taip pat visiškoje tyloje, tačiau tiriamoji parašė žymiai mažiau skaičių, be to, įsivėlė ir keletas klaidų. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad pačioje tyrimo pradžioje eksperimento dalyvė dar nebuvo pakankamai susikaupusi – nepakankamai sutelkė dėmesį. Kitas svarbus veiksnys, pagerinęs rezultatus, tai yra tiriamosios įgūdžiai. Visą pusvalandį atkakliai atlikinėdama tą pačią užduotį, tiriamoji įgavo patirties,priprato prie darbo pobūdžio. Be to, iš pradžių eksperimento dalyvė valingai dėjo daugiau pastangų, norėdama tiksliai ir be klaidų atlikti užduotį, tačiau vėliau ji įsitraukė į veiklą. Šis atvejis galėtų būt vienu iš pavyzdžių, kaip valingas dėmesys gali pasikeisti į povalinį, arba, kitaip tariant, savaiminį dėmesį. Panašiai apie tai kalbėjo ir V. S. Kuzinas (cit pg. В. С. Кузин, 1982), kad žmogus ne visada, atlikdamas tam tikrą užduotį, parodo susidomėjimą tą veiklą. Todėl tam, kad užduotis būtų atlikta sėkmingai, svarbu yra tinkamai sukoncentruoti dėmesį ir valingai jį palaikyti. Tačiau praėjus kažkuriam laikui, bandant įveikti kliūtis ir sunkumus, susijusius su užduotimi, ta veikla tampa vis įdomesnė ir į ją vis labiau įsitraukiama. Tuo metu įvyksta perėjimas nuo valingo prie povalinio dėmesio. Be viso to, sėkmingiau atlikti darbą eksperimento dalyviai padėjo ir strategiją, kurią ji taikė, pastebėjusi tam tikrus dėsningumus. Tam, kad išsiugdyti savo gebėjimus ir įgūdžius, svarbu ne tik nuolatos žiūrėti į objektą, bet ir sugebėti pamatyti jį iš visų pusių, tam, kad paįvairinti savo suvokimą ir galbūt atrasti naujų dalykų (cit pg. Станиславский,1954). Pradžioje tiriamoji visų pirma užrašydavo sumos gautą vienetą, o po to skersai perrašydavo skaičių iš ankstesnės poros. Vėliau ji pastebėjo, kad jeigu, pavyzdžiui, sumą ji užrašo viršuje, tai tą skaičių iškarto galima perrašyti įstrižai apačioje. Tokiu būdu užrašant skaitmenis, darbas vyko žymiai sparčiau. Be to, visa tai, kad tiriamoji kiekviename etape parašydavo vis daugiau skaičių, bei tai, kad juos rašydama nedarė klaidų (išskyrus vieną I etape padarytą klaidą) (žr. 1,2,3,4 grafikas) rodo, kad tiriamoji labai gerai sugebėdavo išlaikyti dėmesį ties jai paskirtu uždaviniu. Taip pat buvo pastebėta, kad rezultatams įtakos turėjo tai, kur buvo užrašoma gauta suma. 3 lentelėje matome, kiek kiekvieno etapo metu tiriamoji užrašydavo mažiausiai ir daugiausiai skaičių priklausomai nuo to, ar suma buvo užrašoma viršuje, ar apačioje. Palyginus minimalų užrašytų skaičių kiekį kiekviename etape, galima pastebėti, kad kiekvieno etapo metu viršuje užrašytų skaičių minimalus kiekis buvo didesnis, negu užrašytų apačioje. Taip pat, palyginus maksimalų užrašytų skaičių kiekį, pastebima, kad kiekviename etape tiriamosios viršuje užrašytų skaičių maksimalus kiekis buvo didesnis, negu užrašytų apačioje. Tai leidžia mums teigti, kad tiriamajai lengviau ir sparčiau sekėsi atlikti skaičiavimus ir juos žymėti, kai suma reikėdavo užtašyti viršuje. Galbūt tai galima būtų paaiškinti tuo, kad tiriamoji kiekvieno etapo skaičiavimus pradėdavo sumą užrašant viršuje. Prieš kiekvieną etapą ji galėjo geriau įsigilinti ir išanalizuoti šį būdą, kuriuo pradės skaičiavimus. Tačiau galbūt tas nėra tarpusavyje susiję, o čia veikia kiti mechanizmai. Šis eksperimentas to netiria. IŠVADOS 1. Atliekant tam tikrą užduoti, po kurio laiko tiriamosios darbo našumas pagerėjo. 2. Susikoncentruoti ir sutelkti dėmesį ties tam tikra veikla buvo lengviau, kai aplinkoje nebuvo kitų dirgiklių (pašalinių žmonių, garsų ir pan.). 3. Kai fonas sudomindavo tiriamąją, jos užduoties produktyvumas pablogėdavo. Tiriamoji užrašydavo mažiau skaičių. 4. Tam tikrų dėsningumų pastebėjimas atliekant užduotį leido tiriamajai atlikti ją sparčiau ir be klaidų. LITERATŪRA 1. Lapė J., Navikas G. (2003). Psichologijos įvadas. Vilnius: LTU. 2. Солсо, Р. Когнитивная психология. Питер, 2006. 3. Martišius, Vaclovas Kognityvinė psichologija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006 4. В. С. Кузин, Психология, Москва. >. 1982. 5. Станиславский К.С. Собр. соч.: в 8 т. – М.: Искусство, 1954. – Т. 2.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!