Dainų įvairovė ir jų skirstymas

Įvadas………………………………………………………………………- 3 psl.
Vestuvinės dainos………………………………………………………….- 5 psl.
Sutartinės…………………………………………………………………..- 6 psl.
Vaikų dainos……………………………………………………………….- 9 psl.
Lopšinės…………………………………………………………………....- 9 psl.
Piemenėlių dainos………………………………………………………….- 10 psl.
Žaidinimai………………………………………………………………….- 11 psl.
Gyvūnijos apdainavimas……………………………………………………- 12 psl.
Mitologinės dainos…………………………………………………………- 12 psl.
Našlaičių dainos……………………………………………………………- 13 psl.
Darbo dainos……………………………………………………………….- 13 psl.
Baladės……………………………………………………………………..- 14 psl.
Talalinės……………………………………………………………………- 15 psl.
Šeimos dainos………………………………………………………………- 15 psl.
Kalendorinės dainos………………………………………………………..- 16 psl.
Karinės-istorinės dainos……………………………………………………- 18 psl.
Raudos……………………………………………………………………..- 18 psl.
Išvados……………………………………………………………………..- 20 psl.
Literatūra…………………………………………………………………...- 21 psl.
ĮVADAS
Tautosaka – žodinė meninė liaudies kūryba.
Vargu ar be tautosakos surastume kitą dvasinio gyvenimo sritį, kurioje su tokia gaivališka jėga būtų prasiveržusi mūsų liaudies kūrybinė prigimtis ir kurioje ji nesudėtingais, tačiau iš pačių sielos gelmių plaukiančiais meniškais vaizdais išreikštų savo moralinį, etinį ir estetinį nusiteikimą, savo pažiūras į daugelį kardinalių žmogaus gyvenimo ir būties klausimų. Tautosaka buvo ir lieka svarbiausias šaltinis mūsų liaudies psichologijai, filosofijai, estetikai, sociologijai pažinti. Kartu – ji neatskiriama mūsų kultūros dalis, aktyviai veikianti žmonių jausmus ir protą, padedanti kiekvienam susiformuoti pastovius, labiausiai nacionalinę prigimtį atitinkančius etinius ir estetinius idealus. Todėl tautosakai visuomenėje skiriamas didelis dėmesys: ji nuolat renkama ir tyrinėjama, leidžiami moksliniai ir populiarūs dainų, pasakų, smulkiosios tautosakos leidiniai, chrestomatijos, ji įtraukta į vidurinių ir aukštųjų mokyklų programas.
Visas tas domėjimasis ne atsitiktinis dalykas, nes mūsų laikais liaudies kūrybą sudaro “kolosalų visuomenės kultūros klodą, apimantį ir tradicinę liaudies kūrybą – tautosaką bei liaudies meną, - ir šiuolaikines masių meninės kūrybos formas, o pirmiausia – meno saviveiklą”. Tokiomis sąlygomis smarkiai išaugo ir liaudies kūrėjų – liaudies menininkų, tautosakos pateikėjų, o ypač liaudies dainininkų vaidmuo nūdienos kultūriniame gyvenime. Dabartiniu metu, kai meno saviveikla perima funkcijas, kurias kasdieniniame gyvenime atliko tradicinė tautosaka, ir kai liaudies daina gyvuoja folkloriniuose ansambliuose , praturtindama pačią kultūrą, jie yra ne tik tradicinių kūrinių pateikėjai, bet ir aktyvūs jų atlikėjai ir populiarintojai, meno saviveiklos, įvairiausių jos apžiūrų ir konkursų dalyviai, plačiajai visuomenei pažįstamos meninės individualybės.
Tautosaka skirstoma į dvi pagrindines dalis, rūšis: pasakojamąją ir dainuojamąją. Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakmė, padavimas, epas, anekdotas. Dainuojamosios - daina, sutartinė, rauda....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!