Buvimo savimi tema pasirinktuose lietuvių literatūros kūriniuose (Donelaitis, Putinas)

literatūroje. Grožinės literatūros pradininkas, Apšvietos atstovas K.
Donelaitis atkreipė dėmesį į tautinio tapatumo išsaugojimą globaliame
pasaulyje, o XX a. I pusės rašytojas V. Mykolaitis – Putinas po
padidinamuoju stiklu padėjo atskiro žmogaus individualios tapatybės
paieškas.
Buvimas savimi V. Mykolaičio – Putino psichologiniame ir
intelektiniame romane „Altorių šešėly“ – tai gyvenimas klausant savo
prigimties, pašaukimo. Pasak K. G. Jungo teorijos, kiekvieno mūsų
asmenybę nulemia kolektyvinės pasąmonės archetipai, tokie kaip: persona,
šešėlis, savastis. Pastarasis – paskutinis asmenybės brandos etapas, kurio
siekia pagrindinis kūrinio herojus Liudas Vasaris, klaidžiodamas 18 metų
savotiškoje dykumoje. Tiesa, didelę reikšmę savęs pažinimo kelyje turėjo
šešėlis. Neatsitiktinai ir paties romano pavadinime minimas šis žodis.
Šešėlyje glūdi visa, ką pats herojus nori nuslėpti nuo kitų, nuo savęs paties,
bet vis tiek atsiveria vogtomis kūrybos akimirkomis. Šešėlyje glūdi ir visas
kunigiškas pasaulis, kurį teks Vasariui pažinti, įvertinti. Į kunigų seminariją
jaunuolis ryžtasi stoti skatinamas tėvų, įbaugintas nuo Dievo nusigręžusių
draugų likimo ir susižavėjęs patosine ir patriotine Maironio lyrika,
tarnavimo Lietuvai idėja. Deja, paguldytas į seminarijos Prokrusto lovą,
Liudas Vasaris supranta, kad bažnytinių dogmų apribotos tematikos
neužtenka jo poetinei sielai. Kūrybiškumas, slopinamas šaltos ir niūrios
aplinkos, apgaubiamas šešėliu, o tai sukelia vidinį poeto-kunigo konfliktą,
malšinamą skaudžiuose dienoraščio puslapiuose, gamtoje. Tiek seminarija,
tiek vėliau ir Kalnynai ant Vasario veido uždeda gero kunigėlio kaukę,
priverčia skirti save rutininėms personos ceremonijoms, dusinančioms
savastį, atimančioms jo paties „žmogiškąją esmę“. Pažadinti slaptą
gyvenimą pajėgi baronienė Rainakienė – apsišvietusi, drąsi, meną
išmananti aristokratė, ir romano herojus netruks pranešti (tiesa, emocijų
pagautas) kunigui Ramučiui: „Kaip poetas, aš ne kunigas!“ Ši frazė
reikšminga tuo, kad liudija surastą Vasario kompromisą, tačiau tikrai ne
laimėjimą (tenka sutikti su Ramučiu, kad tai „apgaulinga iliuzija“)
einant savęs buvimo keliu. Skilusi asmenybė gali vesti herojų tik
priešingais pasaulio pažinimo keliais. Trečios romano dalies Vasaris –
supasaulėjęs, filosofijos mokslus baigęs, nebijąs atvirai svarstyti apie savo
(ne)kunigišką lemtį, flirtuoti kadaise jį į nepatogią padėtį stačiusiais
Emocinis elementas –
Delfų šventyklos užrašas,
paaiškinantis temą ir jos
sąsaja su pasauliu (kon-
tekstinis temos aspektas)
Pristatomi autoriai ir
nagrinėjamos temos as-
pektai:
 individuali tapatybė
 tautinė tapatybė
Aiškus ir motyvuotas as-
pektų pasirinkimas (bendras
vardiklis) –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!