Bręstančios asmenybės iššūkiai literatūroje (Mykolaitis-Putinas, Savickis)

Asmuo subręsta tada,kai gali pats savarankiškai prisiimti atsakomybę už padarytus veiksmus,sugeba įprasminti savo būtį,moka džiaugtis gyvenimu,nuolat analizuoja save.Dvasinė branda ateina žmogui suvokus moralinių ir žmogiškųjų vertybių svarbą arba užsiimant savityra ir kovojant su likimo mestais iššūkiais,kurie veda sielą laimės ir gyvenimo pilnatvės link.Pavyzdžiui,XX a. modernisto,lyrinės prozos pradininko Jurgio Savickio kūryboje asmeninė branda suprantama kaip gyvenimo skirto įvykio atitikmuo,o rašytojo,literatūros kritiko Vinco Mykolaičio Putino romane kaip saviieškos ir tikrojo „aš“ atradimo išraiška.
Visų pirma,Vinco Mykolaičio Putino kūryboje bręstančios asmenybės iššūkiai perteikiami psichologiniais išgyvenimais,pagrindinio veikėjo dvasios pasaulio jausmų ir būsenų kaita,jaučiama egzistencijos tuštuma.Kūrėjas lietuvių literatūroje pasižymėjo tuo,jog pirmasis parašė psichologinį inteleaktualinį lietuvių romaną „Altorių šešėly“,kuriame atskleidė jauno klieriko Liudo Vasario dvasinę brandą.Rašytojas teigia,kad Liudą Vasarį „kvaršinę klausimai yra autobiografinio pobūdžio“ (V.M.Putinas 1935 m.oficialiai atsisakė kunigystės,nes neįstengė dvasinių pareigų suderinti su kūryba,o būtent taip pasielgia ir Liudas Vasaris romane),tačiau pastebima savotiška autoriaus minčių priešprieša,nes kūrėjas tikina, jog romano siužetas,aplinka,gyvenimo posūkiai,pagrindinio veikėjo santykiai su kitais personažais nėra tiesiogiai susiję su Vinco Mykolaičio Putino biografija,konkrečiais pasirinkimais jo paties gyvenime.Romane labiausiai koncentruojamasi į pagrindinio veikėjo-Liudo Vasario likimą.Svarbiausia- jo asmenybė,kuri bando rasti individualius savo būties dėsnius,sprendžia sielos konfliktą.Kūrinyje keliamas pagrindinis klausimas:kaip suderinti poeto ir dvasininko kelią?Negana to,kad Vasaris nėra tikras dėl savo pašaukimo(todėl tėvams liepus įstoja į kunigų seminariją),tikros ir tyros meilės Dievui,jį stipriai veikia socialinė aplinka-begalinis troškimas kurti,dirbti Lietuvai,o visi žymiausi poetai,tame tarpe ir Vasario autoritetas Maironis,yra iš kunigų luomo.Dėl šios priežasties Vasaris tyliai maištauja analizuodamas savo veiksmus,jausmus,išgyvenimus.Visame analitiniame romane pagrindiniam veikėjui svarbiausia jo dvasinis gyvenimas,todėl asmenybės brendimas plačiai siejamas su savianalize,tikrojo „aš“ atradimu.Paskutinėje dalyje „Išsivadavimas“ Vasaris suvokia savo būties prasmę,supranta,kad jis esą asmenybė,subrendusi poeto gyvenimui : „Be vidaus kovų ir kentėjimų nėra kūrybos.Tik nuolatos degdamas ir atsinaujindamas žmogus gali save kūrybiškai pareikšti“.Romane gausu tarptautinių žodžių,lotyniškų išsireiškimų,kurie padeda skaitytojui vaizdingai matyti gyvenimą kunigo akimis.Veikėjo išgyvenimus,jausmus ir sielos konfliktus perteikia pasakotojas,kuris tarsi viską mato iš šalies.Tai subrendęs,ilgą gyvenimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!