Žmogaus prigimtis lietuvių literatūroje (V. Mykolaitis-Putinas, J. Savickis)

Tikriausiai ne vienas žmogus savo gyvenime nors kartą yra susimąstęs apie tai, kokia gi iš tikrųjų yra žmogaus prigimtis. Pasak filosifų, prigimtis - tai patvarių psichinių galių ir savybių visuma, kuri dėsningai ir nekintamai reiškiasi žmoguje. Žmogaus prigimtį taip pat galima vadinti žmonių įgimtomis savybėmis ar būdu. Tačiau, neretai patys žmonės savęs nepažinodami nesugeba sau atsakyti į klausimą, kokia yra tikroji žmogaus prigimtis? Šia tema irgi atskleidžiama lietuvių literatūros kūriniuose vaizduojama įvairaipusė žmogaus prigimtį. Taigi, remdamiesi V. Mykolaičio-Putino bei J. Savickio kūriniais, aptarsiu, kokia gali būti žmogaus prigimtis, kuo ji svarbi ir kaip ji reiškiasi.
Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“ atskleidžiama Liudo Vasario meniška prigimtis. Kūrybai priešiška seminarijos aplinka privertė Liudą Vasarį užsisklęsti savyje, vidinis nerimas ir prieštaravimai vertė abejoti savo pasirinkimu, kentėti. Jis gana pasimetęs, nepažįstantis tikrojo pasaulio, tad ir stodamas į kunigų seminariją, Liudas Vasaris jaučia dalinį pašaukimą, bet vis vien nejaučia jokio noro tapti kunigu. Daugiausia jis remiasi tėvų autoritetu ir jų valia. Svarbiausia, kad pats Liudas Vasaris net ir būdamas pasimetęs, svajoja būti naudingas kitiems, netgi dirbti brangios Lietuvos labui. Būdamas kunigų seminarijoje stengiasi suvokti pasaulį, kuo geriau suprasti jo darinius, jį supančius žmones, aplinką. Tad stebint visa tai ir atliekant kunigo pareigą, palaipsniui Liudui Vasariui kyla daug gilių ir skaudžių prieštaravimų, o tai, kas jo labiausiai neramina – sugula į jo slaptą kūrybą. Tad būtent nuo jos ir prasideda Liudo Vasario gyvenimo pašaukimo suvokimas. Jis su laiku rašo vis daugiau eilių ir vis labiau jas pripažįsta, kaip savo gyvenimo veiklą. Gyvenimo eigoje jam dar labiau padeda apsispręsti įsipareigojimų našta bei svarbiausia sutikti žmonės, tokie, kaip baronienė Rainakienė bei amerikietė Auksė – Liudo Vasario paskutinė ir pati tikriausia mylimoji, padėjusi jam galutinai apsispręsti dėl pašaukimo. Tad kone aštuoniolika metų trukusioje rezignacijoje, pasimetime, Liudas Vasaris pagaliau suvokia savo pašaukimą ir pagaliau pasiekia savo tikslą gyvenime. Tad iš kūrinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!