Jurgis Savickis – nesuprastas lietuvių literatūros novatorius

Revoliucijos ar reformos nėra lengvos. Jos reikalauja galybės pasiryžimo įgyvendinti pokytį, įžengti į Terra incognita. Literatūra taip pat kinta – taikosi prie epochai būdingo mąstymo, aplinkos, kultūros, žmonių išsilavinimo lygio. Kartais prie tam tikros – patogios – meno rūšies priprantama, todėl ją keisti – itin sunku. Sakytum, toks Penelopės darbas – nėra žalingas, visgi komfortas neskatina tobulėjimo, kas paverčia reformą – būtinybe visuomenės išlikimui. Šio „su skydu arba ant skydo žygio“ ėmėsi garsiausias XX a. pradžios lietuvių prozos novatorius, ryškaus bei unikalaus talento rašytojas Jurgis Savickis. Lietuvių modernistinėje literatūroje autorius buvo pirmasis, atsisakęs buitiškumo, mokymų ir detalių aprašymų, ėmęs derinti įvairias laiko ir erdvės plotmes, realybę ir fantastiką, tyrinėjęs žmogaus sąmonėje susikryžiavusius prieštaringus jausmus ir impulsus.
J. Savickis savo bibliografijoje meniškai interpretuodamas pateikė naujausias psichologines žinias. Autorius išmaniai pritaikė tos pačios epochos austrų psichiatro Zigmundo Froido psichoanalitinę asmenybės teoriją – skirstė veikėjus ne vardais, o į tris pagrindines sistemas: id (lot. „tai“) – primityvioji, instinktyvioji, chaotiška, prigimtinė psichikos dalis, veikianti pagal emocinę aplinką, ego (lot. „aš“) – sąmoningoji žmogaus dalis, padedanti orientuotis pasaulyje, suvokti, mąstyti, įsiminti, besivadovaujanti realybės principais, ir superego (lot. „aukščiau nei aš“) – socialinė, moralioji, vertybinė, sąžiningoji dalis, atliekanti vidinio cenzoriaus funkciją. Pavyzdžiui, novelėje „Vagis“, pasakojančioje apie vaiko išlaisvintą arkliavagį , id kategorijai priskiriamas tėvas, nes veikėjas linksta į agresiją, veikia pagal instinktyvųjį principą, o superego atsiskleidęs vaiko mąstysenoje – jis, pamatęs vagį mušantį tėvą, suvokė, jog poelgis nėra doras ir teisingas, todėl nusikaltėlį paleido. Taip jaunėlis išreiškė superego pagrindinę nuostatą – priėmė ne tai, kas yra tikrovėje, o kaip turėtų būti. Tokią veikėjų grupavimo sistemą autorius taiko ir kitose novelėse: „Kova“ ؘ(id – motina, tėvas, smuklės lankytojai; ego – žydukas; superego – kovojantis už teisę į normalią šeimą jaunuolis), „Ad Astra“ (id – Dalba), „Fleita“ (id – Viksvai, ego – Žiogas) „Mėnesiena“ (id – apgavikė moteris, ego...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!