Asmens dvilypumas lietuvių literatūroje

Žmogus iš prigimties yra dvilypė asmenybė. Būtent ši savybė iššaukia vidinius konfliktus. Ne vienam iš mūsų dažnai būna sunku suderinti pareigas ir asmeninę laisvę, todėl kyla pavojus pamatinėms vertybėms, įsitikinimams. Nors kiekvienas žmogus pasirenka savo gyvenimo kelią, visgi ne vienam tenka atsidurti gyvenimo kryžkelėje, kurioje gausu klausimų, nerimo, abejonių ar net pykčio. Tačiau tik nuo mūsų pačių poelgių ar sprendimų priklauso, ar ketiname likti toje kryžkelėje. Asmens dvilypumo problemą savo kūriniuose kalbėjo gerai žinomi lietuvių autoriai, tokie kaip Vincas Mykolaitis – Putinas ir Vincas Krėvė – Mickevičius. Tad savo kalboje norėčiau detaliau aptarti šių autorių kūrinius ir pabandyti panagrinėti, kokiose situacijose atsiduria jų kūrinių herojai.
Vincas Mykolaitis – Putinas XXa. pirmos pusės ir XXa. pabaigos kūrėjas neoromantikas, prozininkas, dramaturgas. Ryškiausias autoriaus kūrinys „Altorių šešėly“ žinomas kaip psichologinis romanas, kuriame nuosekliai gilinamasi į pagrindinio veikėjo Liudo Vasario mintis, išgyvenimus, jausmus. Tad, ką tenka patirti žmogui, atsidūrusiam gyvenimo kryžkelėje? Kūrinyje Liudą Vasarį pažįstame kaip meniškos sielos kunigą. Ir tai jau rodo jo gyvenimiškos situacijos dvilypumą. Pradėsiu nuo to, jog Liudas Vasaris į kunigų seminariją įstojo paskatintas pamaldžių tėvų. Jie tuo džiaugėsi ir laukė, kada galės į savo atžalą kreiptis „jūs, kunigėli“. Jaunuolis dalyvaudavo seminarijose, klausydavosi pamokslų, ruošėsi tapti Dievo tarnu. Tačiau pirmiausia jo vidinę ramybę sudrumsčia dvasios šaltumas tikėjimui ir tai jam pradeda kelti nerimą. Net ir priėmęs komuniją, jis nejausdavo stipresnio ryšio su kunigyste. Tad išdrįso apie tai pasikalbėti su dvasios tėvu. Deja, šis jam kalbėjo tą patį, ką išgirsdavo per konferencijas arba jau buvo skaitęs, jog nereikia paisyti atšalimo ir toliau uoliai atlikti dvasiškus pratimus. Regis, Liudas Vasaris po tokio pokalbio turėjo nusiraminti, bet jo sielą toliau stingdė seminarijos vadovybės bei pačių seminaristų nenuoširdumas bei griežta monotoniška tvarka. Jau pirmaisiais seminarijos metais būsimas kunigas pajuto, jog dvasios tobulėjimo variklis dažnai nustodavo suktis. Tai lėmė rutinoje besikartojančios religinės apeigos. Jos tapo negyvu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!