Aristotelis (384 -322 m.pr.Kr.)- graikų filosofas, tyrinėtojas, kartu su Sokratu ir Platonu yra laikomas įtakingiausiu mąstytoju Vakarų filosofijos istorijoje.
Ši politinė idėja tapo pradiniu tašku Platono mokiniui Aristoteliui.Tačiau įstatymų reikšmę Platonas ir Aristotelis traktavo nevienodai. Tai, ką Platonas vadino antra pagal gerumą valstybe, kurioje daromos nuolaidos žmogaus silpnybėms, Aristotelis būtent laikė idealia valstybe. Jis teigė, kad geroje valstybėje būtent įstatymai, o ne koks nors asmuo turi būti aukščiausias suverenas. Todėl tikrasis politinis valdymas remiasi ne prievarta, o savanorišku paklusimu įstatymams, valdinių laisve ir pritarimu valdovo veiksmams.
Savo išvadas Aristotelis grindė plačiais graikų miestų-valstybių tyrinėjimais, į kuriuos įtraukė ir savo mokinius. Jiems pavyko parengti net per šimtą penkiasdešimt graikų miestų-valstybių santvarkų studijų, kurių, deja, išliko tik viena-apie Atenus. Politikoje apibendrindamas sukauptą informaciją, Aristotelis naudojosi jau minėta Senovės Graikijoje populiaria šešialype valdymo formų klasifikacja, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad ji yra gana paviršutiniška, parodymas, kad valdymo santvarka yra vienas dalykas, o tai, kaip ji iš tikrųjų funkcionuoja- visiškai kitas. Todėl kiekviena iš valdymo formų gali turėti daug atmainų ir kraštutinumų, kuriuos yra gana sunku suderinti su formalia klasifikacija. Gal tik monarchija ir aristokratija, kurios, Aristotelio nuomone, labiausiai atitinka idealios valstybės įvaizdį, neturi daug atmainų. Tuo tarpu daug kur išplitusi demokratija ir oligarchija pasižymi atmainų gausa. Tai priklauso nuo konkrečių politinių ir ekonominių sąlygų.
Valstybė, Aristotelio nuomone, atsiranda natūraliai ir yra natūrali bendrabūvio forma. Ji išsivysto iš kitų dviejų bendrabūvio formų – šeimos ir gyvenvietės. Valstybė yra tobulesnė už kitas dvi, nes pasireiškia kaip šių dviejų formų entelechija ir galutinis tikslas. Valstybingumo galimybė buvo žmoguje jau nuo pat pradžių, nes "žmogus pagal prigimtį yra politinis gyvūnas". Kadangi Aristotelis pripažįsta šeimos santvarką kaip pagrindinę, iš kurios vystosi (tik didesniais masteliais) visos kitos, o valstybę laiko šeimos aukštesne ir būtina išsivystymo forma, tai mano, kad valdžia valstybėje - tai labiau išvystyta šeimos galvos valdžia. Iš čia daroma...
Šį darbą sudaro 1873 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!