Pasvarstykime ir pamėginkime tiksliai nustatyti, kas yra siela ir koks yra bendriausias jos apibrėžimas.Substancija vadiname tam tikrą vieną būties rūšį.Substancijoje skiriame, pirma –materiją, kuri pati dar nėra tam tikras konkretus daiktas, antra –formą ,bei sąvoką, kuri leidžia apibrėžti konkretų daiktą, ir trečia –tai, kas susideda iš materijos ir formos (patį konkretų daiktą).Materija yra potencija, o forma –aktualybė (entelechija) ir tai dvejopa prasme: kaip įgytas žinojimas arba kaip pats mąstymo procesas.Substancijomis dažniausiai laikomi kūnai, iš jų ypač gamtos kūnai, nes jie yra visų kitų kūnų pradai.Vieni gamtos kūnai turi gyvybę, kiti –ne.Gyvybe vadiname mitimo, augimo ir nykimo procesus, kurie vyksta savaime.Kiekvienas gamtos kūnas, kuris turi gyvybę, yra substancija.Bet nors gyvis yra tam tikras kokybiškai apibrėžtas kūnas, būtent, toks, kuris turi gyvybę, vis dėlto kūnas nėra tapatus su siela, nes jis negali būti priskirtas daiktui, kaip tam tikra jo savybė; greičiau jis yra pamatas, kuriam savybė gali būti priskiriama, t.y., medžiaga.Vadinasi, sielą reikia pripažinti substancija ta prasme, kad ji yra gamtos kūno, potencialiai turinčio gyvybę, forma.Bet substancija, imama formos prasme, yra aktualioji būtis (entelechija), t.y. tam tikro konkretaus kūno aktualybė.Entelechija gali būti suprantama dvejopai: arba kaip įgytas žinojimas, arba kaip aktualiai vykstantis veiksmas.Siela yra aktualybė (entelechija) žinojimo prasme, nes su sielos buvimu yra susijęs miegas ir budėjimas; budėjimas analogiškai atitinka aktualų mąstymą, o miegas –neaktyvų žinojimą.Todėl siela yra gamtos kūno, potencialiai turinčio gyvybę, pirminė aktualybė.O tokiu kūnu gali būti tiktai organizmas.
Aristotelio moksle apie sielą ypač vertingas yra mėginimas išaiškinti kokybinį gyvosios ir negyvosios gamtos skirtumą, apibrėžti augalų ir gyvūnų specifines ypatybes ir nustatyti, kokie žmogaus esminiai skirtumai nuo gyvosios gamtos.Bet šiuolaikinis mokslas nepripažįsta tokio griežto augalijos ir gyvūnijos skirtingumo ir iškelia, priešingai Aristoteliui, jų esminę vienybę, teigdamas, jog šitos dvi gamtos karalijos remiasi tos pačios aukštai organizuotos materijos judėjimo formomis, kurios pasireiškia esmine gyvybės savybe –medžiagų apykaita.Gyvybė skiriasi, nuo negyvosios gamtos savo...
Šį darbą sudaro 4675 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!