Ribos samprata Aristotelio "Metafizikoje"

VILNIUS, 1999m.
Vakarų kultūra – metafizinė kultūra. Žodis “metafizika” išreiškia visą Vakarų kultūros specifiką. Andronikas Rodietis, sukūręs ir suredagavęs Aristotelio veikalą, pavadino jį Metafizika, t.y. tai, kas eina po fizikos. Sąlyginis leidybinis pavadinimas virto sąvoka, kuri savo turinyje talpina visą Vakarų kultūrą. Metafizinę kultūra Aristotelis suvokia, kaip pažintinę. Aristotelis, kuris baigė antikinės filosofijos tradiciją, metafizika vadina aukščiausią pažinimo forma. Šis žodis (metafizika) asocijuojasi su unikaliu pasaulio patyrimu, kuris sukuria metafizinę civilizaciją. Metafizinis žvilgsnis į pasaulį suponuoja naujo, kitokio pasaulio sukonstravimą, būtent metafizinio pasaulio sukonstravimą. Aristotelis išskiria du pasaulius: metafizinį ir juslinį. Juslinis pasaulis, pagal hierarchijos principą, yra žemesnis, nei metafizinis. Tačiau Aristotelis, kitaip nei jo mokytojas Platonas, nepaneigė juslinės patirties. Juslinis pasaulis nėra vien “šešėlinis”, idėjų pasaulio atspindys, kaip teigia Platonas, jis svarbus metafizinei patirčiai. Protas yra pajėgus priimti ir racionaliai analizuoti juslinio pasaulio duotis, sukurti sąvokas, vaizdinius. Empirinis ir metafizinis pasauliai neatsiejami. Šiame pasaulyje egzistuoja tik empiriškai atrandami daiktai, jame nėra niekio, tuštumos. Visi jusliniai daiktai yra konkretūs, apibrėžti, riboti. Nėra apibrėžtumo, gryno beribiškumo. Anot Aristotelio, kas nėra apibrėžtas, tam tikru būdu įrėmintas, baigtinis, tas neturi būties. Egzistuoja, yra tik baigtiniai daiktai. Kadangi metafizinis pasaulis yra toks pat realus, kaip ir juslinis pasaulis, jis taip pat baigtinis. “Viskas, kas neturi pabaigos, negali turėti būties” (1). Fundamentalus Aristotelio orientyras – baigtiniai, apibrėžti daiktai. Beribiškumas tolygus nebūčiai. Ribos samprata – pamatinė Metafizikos samprata.
Ribos samprata – graikiškosios pasaulėžiūros bruožas. Senovės graikų mąstyme, pasaulio suvokimui ir gyvenimo būdui būdingas skulptūriškumas. Skulptūros yra tai, kas labai sutelkta. Kuo labiau apibrėžtas dalykas, tuo daugiau jis turi būties. Skulptūriškumas būdingas graikų politikai. Miestas-valstybė – kontūrinis konstruktas, visas matomas. Vlastybinis darinys yra realiai apibrėžtas. Aristotelis - panhelenistas. Savo politinės teorijos metode jis išskyrė graikiškojo prado pranašumą kaip politinių santvarkų vertinimo kriterijų. Graikuose susiduria kultūringumas ir narsumas. Barbarizmas siejamas su didelių erdvių troškimu, neapibrėžtumu, neaiškumu. Aristotelio graikiškumas pasireiškia nuostata,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!