Ar vieta – individo tapatybės dalis? (A. Škėma)

Ar vieta – individo tapatybės dalis? (A. Škėma)

Egzodo žmogus sunkiai išgyvena Tėvynės ilgesį ir negali pajusti savosios būties pilnatvės. Neretas asmuo XX a. politinių represijų metu rinkosi emigruoti, taip tikėdamasis pabėgti nuo absurdo persmelktos aplinkos ir išsaugoti dvasios laisvę. Moralinis visuomenės nuomukis ypač išryškėjo Antrojo pasaulinio karu metu, kai, pasak filosofo A. Kamiu, didieji inkvizitoriai siekė įkurti mirties karalystes. Menininkams teko pasirinkti: kurti sovietinę ideologiją šlovinantį meną ar išgyventi skausmingą emigranto patirtį, bet išsaugoti bent dvasios laisvę. Tokiu destruktyviu laikotarpiu savasties ieškojo ir lietuvių literatūros avangardistas A. Škėma. Karo metais patyręs pirmosios sovietų okupacijos žiaurumus modernistas patraukė į Vakarus. Rašytojas dėl tokio poelgio save laikė tik antraeiliu herojumi, nes tikrieji patriotai turėtų kautis Tėvynėje, rizikuodami gyvybe. Apsigyvenęs Amerikoje, rašytojas dirbo fizinį, monotonišką darbą, tačiau nepamiršo kūrybos. Asmeniškai išgyventą XX a. vidurio individo egzistencijos beprasmybę A. Škėma įamžino romane ,,Balta drobulė“. Kūrinyje, parašytame sąmonės srauto technika, vaizduojami skausmingi emigranto Antano Garšvos išgyvenimai destruktyvioje aplinkoje, nepaleidžiantys praeities prisiminimai. Pagrindinis veikėjas išgyvena tapatybės krizę, emigracijoje jaučiasi tarsi ,,persodintas akacijos krūmas“, praradęs ryšį su gimtine ir netekęs individualumo. Pabėgęs nuo dvasinės nelaisvės, kai sovietmečiu kūrėjų meninė nepriklausomybė buvo apribota, veikėjas patenka į fizinę nelaisvę, kurioje monotoniškas darbas žudo individo tapatybę. Neturėdamas galimybės atsidėti vien kūrybai, Garšva priverstas dirbti sizifišką keltuvininko darbą, kuriame visą dieną privalo vykdyti vienintelę funkciją ,,up and down“. Keltuvininko uniforma bei 87-asis numeris neleidžia būti savimi, asmenį paverčia tik skaičiumi, individualumą praradusiu lietuvišku kauku. Visgi baltos pirštinės slepia močiutės relikviją - 1864m. sukilimo žiedą, kuris Garšvai yra simbolinė jungtis su praeitimi bei Lietuva. Niujorkinėje dykumoje – dvasinėje vienatvėje – kūrėjas jaučiasi nesuprastas, negali pajusti pilnatvės, tad pąsamonėje šmėsčioja gimtojo krašto ilgesys.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!