Apžvalginės pedagoginės praktikos ataskaita: lopšelis-darželis "Pasakaitė"

 Apžvalginės pedagoginės praktikos ataskaita Vilnius 2008 Įvadas „Auklėjant vaikus svarbu ne tai, ką žinome, o tai, kas esame“ (Rudolf Steiner) Istorija Lopšelis-darželis „Pasakaitė“ yra Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga, kuri įkurta Justiniškėse, Taikos g. 30 ir buvo atidaryta 1984 metais rugpjūčio 27 dieną. Kadangi pastatas buvo nestandartinis, o šiuolaikinis, modernus, panašus į pasakų pilį 2000 metais gegužės 22d. Vaikų lopšeliui darželiui buvo suteiktas vardas „Pasakaitė“. Vaikams duris darželis atvėrė 1984m. rugsėjo 1-ąją. Darželyje pradejo veikti šęšios grupės: po vieną grupę 1-2 metų, 2-3 metų, 3-4 metų, 4-5 metų, 5-6 metų ir 6-7 metų vaikams. Administracinio korpuso pirmame aukšte įrengta jauki virtuvė su moderniais virtuviniais baldais, šaldytuvas ir elektrinė virykle, medicinos kabinetas. Netrukus buvo atidarytos dar 6 grupės. Vaikų, lankančių lopšelį-darželį išaugo dvigubai. Vizija Kurti modernią įstaigą, kurios vaiko ugdymo kokybė sąlygojama trišalės (vaiko, tėvų, pedagogų) partnerystės. Misija Visapusiškas vaiko ugdymas (globa, auklėjimas, lavinimas) apima visų vaiko galių „ augimą“, pasirengimą mokyklai. Ugdomoji – metodinė veikla Vaikų ugdymui darželyje taikoma kompleksinio ugdymo sistema, kuri teikia optimalias sąlygas ikimokyklinio ugdymo tikslų realizavimui, t.y. puoselėja visas vaiko galias, lemiančias vaiko amenybės vystymąsi ir integracijos į visuomenę sėkmę. Keliose grupėse yra taikomos M. Montessori ir R. Šteinerio pedagoginės idejos. Tačiau visose grupėse yra atsiskaityta akadėminio, dalykinio mokymo jį pakeitus veikla, kuri labiau būdinga ikimokyklinio amžiaus vaikams, t.y. žaidimu, veiksmu su daiktais, didaktinėmis priemonėmis. Visose grupėse vaikai renkasi veiklą niekieno neverčiami, pagal savo poreikius, pomėgius. Todėl visa darželio aplinka sutvarkyta taip, kad vaikai jaustųsi saugūs, patenkinti, neįnoringi, veiklūs. Apie grupes Marijos Montessori sistema Montessori koncepcija apima žmogaus fizinį, dvasinį vystymąsi nuo gimimo iki subrendimo. Ši ugdymo sistema neskaido žmogaus į atskiras dalis, bet apima žmogų kaip nedalomą visumą. Montessori sistema – pagalba žmogaus asmenybei, kad ji galėtų tobulėti ir pasiekti dvasinį nepriklausomumą. Montessori sistema pagrįsta savarankiškumo, laisvės principu. Grupeje kur dirbama Montessori metodu aš pastebėjau, kad vaikams sudarytos tokios sąlygos kuriuose jie galėtų tobulėti. Visos naudojamos priemonės vaiko asmenybės savikūrai, lavinančios vaiko išraišką, vaizduotę, intelektą. Rudolfo Šteinerio metodas Šteinerio pedagogika, tai: • vaikystės pedagogika, gerbianti ir ginanti vaiką; • mokytojų ir tėvų saviugdos pedagogika, teigianti, kad kitame gali matyti tai, ką esi suvokęs savyje; • meilės pedagogika, mylinti vaiką tokį, koks jis yra, nes jis dieviškas tvarinys; • pedagogika puoselėjanti amžinąsias vertybes; puosėlėjanti gėrį, grožį, tiesą, meilę... Šteinerio pedagogikos ugdymos tikslas – laisva ir harmoninga, dvasiškai turtinga asmenybė. Darželį vaikai lanko iki septynerių metų. R. Šteineris šį amžiaus tarpsnį pavadino „mėgdžiojimas ir pavyzdys“. Susiliedamas su aplinka vaikas viską megdžioja, viską „siurbia“ į save. Todėl kai apsilankiau grupėje kur dirbama pagal Šteinerio ugdymo sistemą pastebėjau kad sukurta tokia aplinka, kad padėti vaikui augti, džiaugtis ir tobulėti. Kūrybinis – kompleksinis metodas Kūrybinis – kompleksinis ugdymas, tai integralus pedagoginis poveikis vaikui, ypatingu būdu organizuoto žaidimo, meninės, darbinės, pažintinės ir kitos veiklos metu. Vaikų darželių programa „Vėrinėlis“ sudaryta dalykinį turinį siejant į blokus – veiklos kompleksus. Programoje išskirti šeši kompleksai: • sveikatos saugojimas ir stiprinimas bei kūno kultūra; • žaidimas: kūrybiniai, didaktiniai, tradiciniai žaidimai; • komunikacija ir gmtoji kalba; • meninė veikla: dailė, muzika, drama; • pažintinė – tiriamoji veikla: savivoka, aplinkos daiktų bei reiškinių ir gamtos pažinimas; • darbinė veikla. Grupėse, dirbančiose kūrybiniu – kompleksiniu metodu, visa vaikų veikla siejama su viena ar kita tema. Tema vaikų veiklai – tai būdas sieti į visumą vaiko išgyvenimus, atradimus, meninius bandymus. Šiose grupėse vaikų ugdymo forma yra kompleksinė veikla. Ji organizuojama, įvairiai derinant vaikui būdingą veiklą, fizinį judėjimą. Grupėse, dirbančiose kūrybiniu – kompleksiniu metodu, auklėtojos parenka priemones ir taip bendrauja, dirba su vaiku, kad jis ugdosi smalsaudamas, klausinėdamas, stebėdamas ir eksperimentuodamas. Šiuo metodu dirbančiose grupėse vaikai renkasi vaiklą auklėtojos paruoštuose kampeliuose, daugiausia laiko praleidžia ką nors veikdami individualiai ar mažomis grupelėmis. Ugdymas per veiklą įmanomas tik tuomet, kai grupės aplinka pritaikyta vaikų interesams, todėl grupėse dirbančiose kūrybiniu – kompleksiniu metodu aplinka suskirstyta į erdves – veiklos kampelius, aprūpinta įvairiomis priemonėmis, kurios tiesiog „traukia“ vaikus į veiklą, skatina jų aktyvumą, sudaro sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti. Įvairios veiklos kampeliuose vaikai aktyviai ką nors veikia kartu su kitais vaikais ir auklėtojomis. Taip vaikai pratinami reikšti savo emocijas kitiems priimtinais būdais, mokosi kreipti dėmesį į kito nuomonę, pradeda suprasti ir gerbti kitus. Grupės veiklos kampeliuose atsiskleidžia vaikų patirties, žinių kaupimo, įgudžių, įpročių, formavimosi būdais. Profesinė kompetencija 1. Žinoti esminius vaiko poreikius, jų tenkinimo ir poveikio būdus bei galimybes, gebėti taikyti šias žinias ugdymo procese. 1.2 Gebėti kurti visapusiškai saugią vaikui aplinką: Grupė sudaryta iš dvieju kambarių. Pirmame kambaryje sukurta namų aplinka, tautiniai kampeliai: skrynelės, juostos, nėriniai, rankšlosčiai, močiutės seklytėlė, pastebėjau labai daug įvairių senovinių daiktų kuriuos vaikams leidžia paliesti, mėginti pasinaudoti jais. Antras kambarys yra žaidimų kambaris, kuriame yra daug įvairių žaislų. Taip pat antrame kambaryje pastebėjau saugaus eismo kampelį, kur yra svarbių kelio ženklų, šviesoforas ir paaiškinta kiekviena jo spalva vaikai žino svarbiausių ženklų reikšmes, žino kokiai šviesoforo šviesai degant galima pereiti gatvę. Po pietų antrame kambaryje išsitraukia vaikų lovos ir kambarys virsta miegamuoju. Darželyje pedagogai ir vaikai ruošiasi rudenėlio šventei. Tai šventė-atsisveikinimas su rudeniu. Pastebėjau kaip pedagogai bendradarbiauja tarpusavy, jie planuoja kartu vaikų veikla, ruošia vaikus šventei, moko naujas daineles, šokio judesius. Parenka vaikams šventinius kostiumus. Taip pat pedagogai kartu kuria grupėje įvairias kompozicijas. Aš pastebėjau, kad grupėje nėra nei vieno tuščio kampelio. Vaiko poreikių tenkinimui grupėje sudaryti veiklos kampeliai. Veiklos kampelis – tai specialiai įrengta vieta grupėje, užimanti ribotą erdvę su patogiai joje išdestytomis priemonėmis ir medžiagomis vaikų žaidimams ir darbeliams. Jis gali būti skirtas keliu vaikų, didelės vaiku grupės (5 – 8 vaikai) veiklai ar venam vaikui. Veiklos kampeliai sudaro sąlygas naturaliam, kūrybiniam, labai individualizuotam mažų vaikų ugdymui. Pastebėjau, kad grupėje veiklos kampeliai sudaryti taip kad lieka pakankamai erdvės ir judriems vaikų žaidimams, ir visoms grupės kolektyvinėms veikloms, pvz. Ryto ratui. Vaikų veiklai kampeliuose numatomi ne uždaviniai, bet idėjos. Idėja, vaikų veiklai – tai ugdymo uždavinio, ugdančios priemonės bei numatomo vaikų veiklos būdo „lydinys“. Sudarant įdėjas vaikų veiklai kampeliuose, svarbu numatyti, kas sužadins, išprovokuos, uždegs, paskatins vaikus įsitraukti į numatytą veiklą. Lopšelis darželis „Pasakaitė“ iš vidaus atrodo kaip tikra pasaka, visi kabinetai, grupės papuošsti įvairiomis kompozicijomis. Taip pat mačiau daug kampeliu, grupių vaikų relaksacijai.ir įvairiai veiklai. Darželyje yra sporto salė kur vaikai eina sportuoti du kartus per savaitę. Čia vaikai mankštinasi, žaidžia įvairius judriuosius ir raminamuosius žaidimus, lenktyniauja estafetėse, sportuoja pagal iš anksto sugalvotą siužetą, sportuodami skaičiuoja, mokosi trumpų eilėraštukų, skaičiuoklių, dainelių. Taigi, salėje vaikai daro viską, kas stiprina jų raumenis, ugdo valią, ištvermę, pasitikėjimą savimi ir t.t. Vaikai labai noriai eina į sporto salę. Taip pat darželyje yra ikurtas „Žiemos sodas“ , kuriame yra linksmas kriokliukas, nerūpestingai krintantis per akmeninę sieną ir subėgantis į nedidelį baseinėlį alpinariumo viduryje ir gamtinio motyvo piešiniu paruoštas fototapetas, kuriuo išklijuota visa siena. Žiemos sode taip pat kaip ir gamtoje yra gyvūnelių ir augalų. Vaikai labai mėgsta čia lankytis. Žiemos sode jie ne tik gali prisiliesti prie gyvosios gamtos, bet ir pasiklausyti pasakojimų apie gamtą. Čia jie išmoksta kaip reikia elgtis su paukšteliais, žuvelėmis, augalais. Darželyje yra „Močiutės kambarys“ kur yra labai daug senovinių daiktų, čia vaikams pasakojama kaip žmonės gyveno senovėje. Lauko aikštelės yra išdėstytos taip kad būnant lauke visą laiką galima matyti vaikus (vaizdo niekas neužstoja). Lauko aikštelėse yra speciali įranga vaikam karstytis, suptis ir žaisti. Profesinė kompetencija 4. Gebėti puoselėti vidines vaiko galias, lemiančias normalią jo asmenybės raidą. 4.5 Suvokti žaidimo svarbą vaiko raidai ir jo ugdymui: Patirties vaikas įgyja žaisdamas. Žaidimai skatina jo fizinį, visuomeninį, emocinį ir protinį vystymąsį, per žaidimus jis masto, mokosi kalbėti, vaizduoja ir mėgdžioja, kuria ir sprendžia problemas, tyrinėja ir atlieka bandymus, lavina atmintį... Grupėje yra labai daug žaidimų kurie lavina vaikų atminti, suteikia dėmesio, žaidimai kuriuos žaidžiant reikia atlikti keleta veiksmų iš eilės ar skaičiuoti taškus, tai tokie žaidimai kaip kortelių ir loto žaidimai arba įvairi stalo žaidimai. Lego ar panašus konstruktoriai lavina vaiko fantaziją. Stebėdama aukletojos ir vaikų bendravimą žaidimo metu pastebėjau, kad aukletoja padeda vaikams domėtis žaislais, išugdyti naujus įgūdžius, stengiasi padėti tobulėti. Auklėtoja leidžia vaikui savarankikai pasirinkti žaidimą. Stebėjau vaikus žaidžiančius be auklėtojos, kaip jie kuria ir sugalvoja savotiškus, bet gana įdomius žaidimus. Pastebėjau kaip dažnai keičiasi žaidimo siužetas. Mergaitės labai dažnai žaidžia šeima, jos pasiskirsto kas bus mama, kas dukra ir t.t., manau, kiekviena mergaitė bando pamėgdžioti savo šeimos narius, jos žaidžia virtuvėlėj, gamina valgyti ir pan. Berniukai grupėje žaidžia su lego arba konstruktorium, dažniausiai jie stato koki nors pastata, tai priklauso nuo žaidimo dalyvių pasiūlimų. Kartais stato liektuvą arba mašiną o paskui žaidžia su paties sukurtais žaislais. Lauke dažniausiai vaikai žaidžia visi kartu, jie taip pat sukuria savo žaidimus, tai buna didelė šeima, jie žaidžia lauko aikštelės namelyje. Taip pat mačiau kaip berniukai žaidžia kareivius, vienas iš jų (dažniausiai tas kas sugalvojo žaidimą) buna vadas ir visi kartu žygiuoja kaip kareiviai, kartais mergaitės irgi žaidžia šį žaidimą kartu su berniukais. Grupėje yra vienas naujokas, jis dažniausiai žaidžia vienas, delioja deliones, žaidžia su konstruktorium arba prašo auklėtoju pažaisti su juo ir t.t. Žaisdami vaikai labai įsijaučia į savo vaidmenį, pvz. Jeigu mergaitės žaidžia mama ir dukra jos vaidina taip, kad sugeba parodyti tikrą mamos meilę savo dukrai ir atvirkščiai. Arba berniukai žaisdami su žaisliniais robotais kalbasi už tuos robotus ir tuo metu jaučiasi, kad jie atrodo būtent taip kaip šitie robotai. Taip pat, žaidimo metu, labai dažnai keičiasi vaikų emocijos ir savijauta, jie gali susipykti, ar kažko nepadalinti, verkti, juoktis, džiaugtis ir t.t. Žaisdama su vaikais sugebėjau išsiaiškinti, kas vaikus domina, kokie žaislai jiems patinka labiau. Kai tik pasiūliau pažaisti kartu vienam vaikui, atejo visi ir pradėjo iš eilės prašyti, kad pažaiščiau ir su jais, žaidžiant vaikai man pasakojo ką veikia. Taip pat žaidėm kartu įvairius loto žaidimus, deliones ir t.t., vaikai mėgsta sukurti savo taisykles ir žaisti pagal jas. Pastebėjau, kad kai aš paemu kokį nors žaidimą ir pradedu jį žiurėti, prie manes susirenka daug vaikų ir jie pradeda man aiškinti kaip reikia žaisti šį žaidima. Tada pradedam žaisti. Sporto salėje siūliau vaikams pažaisti žaidimą „diena ir naktis“, visi labai susidomėjo, klausėsi manęs ir žaidė gana ilgai. Taip pat žaidėm įvairius žaidimus su kamuoliais ir t.t. 4.6 Išmokti vertinti kiekvieną vaiką kaip unikalų individą. Aš pastebėjau, kad į vaiką žiurima kaip į pilnavertį žmogų – aktyvų, smalsų, ryžtingai siekianti užkariauti aplinkinį pasaulį. Mažylis ugdo save pats. Suaugusieji irgi perduoda vaikams žinias, bet mažieji įgyja ir savos patirties, daug ką išmegindami patys, lavindamiesi, žaisdami. Kūrybinė medžiaga vaikams skirstoma pagal metų laikų fenologinius reiškinius, žemdirbio darbus ir šventė, jų apeigas. Auklėtojos stengiasi etninį ugdyma sieti su vaiko gyvenimų. Skatina vaikų norą pažinti ir perimti tautos kultūrą, tautos tradicijas, skatina kurybinę saviraišką; skatina vaiką ugdytis tautinę savimonę, gerbti etninę kultūrą, padeda suprasti žmogaus ir gamtos ryšius, ugdo vertybinį santykį su gamta. Grupėje darbas vyksta pagal etno kalendorių, sekant ir švenčiant visas šventes pagal tradicijas. Dėl šios priežasties ir visa veikla grupėje atitinka etno kalendorių. Pedagogas turi pastebėti ir įvertinti vaiko saviraišką. Tikėtis ir laukti vaiko iniciatyvos. Vaikų nereikia nuolat auklėti ir barti. Darželio darbas nukreiptas į vaikų kultūrą, visą grupę ir kartu atskirą vaika. Mačiau kaip auklėtoja leidžia kiekvienam vaikui pareikšti savo nuomonę domisi tuo. Pvz. Auklėtoja uždavė vaikams klausimą: „iš kur atsiranda rūkas?“, kiekvienas vaikas sakė savo nuomonė ir ji buvo gerbiama. Taip pat kūno kultūroj po mankštelės vaikai pra deda siūlyti žaidimus kuriuos jie noretų pažaisti. Vaikui sudarytos sąlygos tirti pasaulį, bandyti ir klysti, taisyti savo klaidas, keisti kitus ir keisti pačiam. 4.7 Gebėti padėti vaikui pajusti savo galimybes ir vertę Rytinė veikla prasideda nuo ryto rato. Vaikai ypatingai mėgsta įvairius pasisveikinimus, kurie gali būti ir dainuojami, ir deklamuojami. Kuo daugiau vaikai moka rytinių dainelių, pasisveikinimų, tuo jiems smagiau, tuomet patys gali siūlyti pasilabinimą, kuris jiems labiau patinka, pvz. : „Aš ir tu, sustokime ratu. Kaip smagu kad esame kartu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!