Mokslo tiriamasis darbas

 1. Mokslinių tiriamųjų darbų aktualumas ir rūšys Technikos ir technologijų pažanga įmanoma tik atliekant išsamius mokslinius tiriamuosius darbus (MTD). MTD tikslas – “pažinti reiškinius, jų prigimtį, susisteminti objektyvias žinias apie juos, sukuti metodus materialiniams bei dvasiniams ištekliams racionaliai naudoti “ [Misevičius, 1995]. MTD objektas – įvairios žmonijos veiklos bei gamtos pažinimo sritys. MTD rezultatai yra technikos tobulėjimo, darbo našumo didėjimo ir gamybos kaštų mažėjimo pagrindas. Mokslinius tyrimus įprasta skirstyti į fundamentaliuosius ir taikomuosius. Fundamentalieji tyrimai – naujų dėsningumų ir reiškinių paieška, jie būtini ieškant iš principo naujų originalių sprendimų (pvz. gravitacinių bangų tyrimai). Brangus mokslas, šiuo metu daugiausiai šie tyrimai atliekami JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje. Tyrimų rezultatai panaudojami taikomuosiuose darbuose, tačiau fundamentalių tyrimų rezultatams įgyvendinti reikia daug laiko ir lėšų, nes fundamentalaus mokslo rezultatas paprastai būna abstraktaus pobūdžio. Taikomieji tyrimai – konkrečių technologijų tobulinimas, dažnai pagal realius pramonės užsakymus naudojant fundamentalių tyrimų rezultatus. Fundamentalaus mokslo naujovės įgyvendinamos greičiau esant aukštesniam gamybos techniniam lygiui. Jei taikomieji tyrimai neatsilieka nuo fundamentalių tyrimų tai žymiai greičiau sukuriamos naujos eksperimentinės technologijos ir nauji eksperimentiniai produktai iš kurių tik 1-2 % įsitvirtina rinkoje, kaip nauji produktai. Taigi pažangiems aukšto techninio lygio produktams sukurti reikia keliskart daugiau įvairių mokslo idėjų ir daugelio mokslininkų kūrybos pastangų. 2. Mokslotyra Didėjant mokslinių tyriamųjų darbų apimtims atsirado nauja mokslo šaka – mokslotyra. Mokslotyra – mokslo šaka, tirianti mokslo funkcionavimo ir raidos dėsningumus, mokslinės veiklos struktūrą ir dinamiką, mokslo sąveika su kitomis socialinėmis institucijomis ir materialiniu bei dvasiniu visuomenės gyvenimu [Misevičius,1995]. Mokslotyra savo ruožtu skirstoma į 1)mokslo sociologiją; 2)mokslo logiką; 3)mokslo istoriją; 4)mokslinės kūrybos psichologiją; 5)mokslinės technologijos prognozavimą; 6)mokslometriją (mokslo informacijos ir dinamikos statistinius tyrimus). 3. Mokslinio tiriamojo darbo rezultatų pateikimo formos Plačiausiai paplitusios šios MTD rezultatų pateikimo formos: Straipsnis – tai operatyvi mokslinių tyrimų skelbimo forma. Jame pateikiama originali, tam tikro baigto mokslinio tyrimo medžiaga. Pranešimas – operatyvus konkrečių mokslinio tyrimo rezultatų paskelbimas, gana dažnai tai būna tik tarpiniai MTD rezultatai. Išradimas – naujas, pasaulyje dar nežinomas techninis sprendimas, kuris iš esmės skiriasi nuo žinomų sprendimų ir dažniausiai yra ekonomiškai naudingas. Tai nauja medžiaga, įrengimas, įtaisas, prietaisas, technologinis sprendimas valdymo metodas ir t.t. Ataskaitoje, disertacijoje – pateikiami dažniausiai išbaigtų ilgalaikių MTD tyrimų rezultatai, jų analizė, apibendrinimai, išvados. Kartu su jomis pateikiamas trumpas referatas ir anotacija anglų kalba. Monografija – autoriaus ar grupės specialistų mokslinė knyga, kurioje analizuojami konkrečios MTD problemos orginalūs sprendimo būdai ir rezultatai, kurie gauti per pastaruosius 2-3 metus. Vadovėliuose - pateikiama senesnė (5-10 metų) apibendrinta medžiaga studijuojantiems pagal tam tikro dalyko teminį planą. Mokomoji knyga arba mokymo priemonė – už vadovėlį siauresnės apimties knyga, skirta studijuojantiems tam tikrą dalyką. 4. Mokslinio tiriamojo darbo rezultatų ir išvadų formulavimas Svarbiausi MTD rezultatai pateikiami darbo išvadose. Jos gali būti a) tikslios, t.y. visiškai atitinkančios MTD siekius ir gautus rezultatus; b) hipotetinio pobūdžio, kai atlikti tyrimai neleidžia daryti pakankamai pagrįstų išvadų; c) preliminarios. MTD darbo išvadose reikėtų analizuoti sekančius momentus: 1)Parodyti kaip pasitvirtino MTD hipotezė, ar pavyko pasiekti darbo tikslą ir išspręsti MTD plane suformuluotus uždavinius; 2)Pateikti gautų rezultatų patikimumą, tam tikslui pasitelkiant elementarią statistiką; 3)Parodyti, kas atliekant darbą pastebėta naujo, lyginant su literatūroje aprašytais faktais; 4)Rekomenduoti, kur ir kaip galima būtų panaudoti gautus rezultatus ir kokių efektų galima tikėtis įdiegus šias rekomendacijas (ekonomijos, darbo saugumo, kokybės, tikslumo ir t.t.); 5. Mokslinė ir techninė informacija Naujų technologijų, procesų ir gaminių efektyvus kūrimas neįmanomas be naujausios mokslinės ir techninės informacijos. Sociologai nustatė, kad mokslininkai apie 30 % darbo laiko sugaišta studijuodami mokslinę ir techninę literatūrą . Kadangi pasaulyje yra apie 3 milijonai dirbančių mokslo darbuotojų tai jų veiklos rezultatas - disertacijos, tezės, monografijos, mokslinių žurnalų straipsniai, konferencijų medžiaga ir kt. yra milžiniškas kiekis mokslinės techninės informacijos. Skaitoma kad pasaulyje kas minutę išleidžiama 6000 puslapių mokslinės techninės informacijos, kuri maždaug kas 10 metų padvigubėja. Specialistams aprėpti tokį didžiulį informacijos srautą neįmanoma. Laikoma, kad specialistas gali susipažinti tik su 15-17% jį dominančios informacijos ir tik apie 5-7 % šios informacijos panaudoti savo moksliniame tiriamajame darbe. Mokslinės ir techninės literatūros paieškos ir analizės palengvinimui kuriamos nacionalinės bei tarptautinės sistemos, diegiamos automatizuotos informacijos kaupimo, apdorojimo, paieškos ir perdavimo priemonės. 6. Informacijos rūšys Dažniausiai informacija skirstoma į šias grupes 1)Elementarioji (fizinė) informacija, atspindinti negyvosios gamtos procesus. 2)Biologinė informacija (gyvosios gamtos). 3)Visuomeninė informacija (ji auga ypač sparčiais tempais) 3.1 Mokslinė informacija, gaunama kaip mokslinio tyrimo rezultatas. Ši informacija dar dažnai skirstoma į originalą ir kompiliacinę; pirmojoje pateikiamos naujos idėjos ir sprendimai, antrojoje sisteminama ir apibendrinama turima informacija. Originali informacija labai svarbi mokslininkams atliekantiems fundamentalius tyrimus, kompiliacinė informacija paprastai yra lengviau suprantama, ji dažnai pateikiama su metodų taikymo rekomendacijomis todėl svarbi mokslininkams, kurie atlieka taikomuosius mokslinio tyrimo darbus. 3.2 Techninė informacija tai konkretūs, dažnai išbaigtų techninių sprendimų aprašymai, kurių pagalba galima kurti naujus produktus, technologijas ir naujas medžiagas. 3.3 Ekonominė ir statistinė informacija apie ūkio būklę, duomenys apie kokybinius ir kiekybinius visuomenės gyvenimo dėsningumus 3.4 Kitos informacijos rūšys 7. Klasikiniai mokslinės informacijos šaltiniai Mokslinės veiklos produktas ir informacijos šaltinis kitiems mokslininkams yra vienokios ar kitokios formos mokslinis dokumentas. Mokslininkas ar mokslo grupė turi autorystės teises šiam moksliniam produktui. Pagal dokumento formą ir informacijos fiksavimo būdus jame mokslinės veiklos produktus galima suskirstyti į tekstinius (knygos, žurnalai, rankraščiai), tekstinius-elektroninius (kuriose tekstai pateikiami elektronine versija), grafinius (brėžiniai, schemos, diagramos ir pan.), grafinius-elektroninius, audiovizualinius (filmai, skaidrės ir pan.) ir kt. Visus šiuos mokslinius dokumentus dar priimta skirstyti į pirminius (tai dokumentai, kuriuose tiesiogiai atsispindi mokslinio tyrimo darbų originalūs rezultatai, naujos mokslo žinios ir žinomų idėjų nauja interpretacija) ir antrinius (tai dokumentai, kuriuose pateikiami tik trumpi pirminių dokumentų analizės rezultatai, santraukos arba tik trumpos žinios apie pirminius dokumentus ir jų bibliografinės charakteristikos). Pirminiams dokumentams priskiriamos knygos, periodiniai moksliniai žurnalai, specialių konferencijų medžiaga, mokslinės ataskaitos, disertacijos, tezės ir pan. Prie antrinių dokumentų priskiriami įvairūs referatyviniai žurnalai, mokslinių darbų apžvalgos, bibliografinės rodyklės, katalogai ir kartotekos. Labiausiai paplitę moksliniai leidiniai yra knygos ir moksliniai žurnalai. Šie leidiniai dar skirstomi į mokslinius leidinius, mokslo populiarinimo leidinius, techninius leidinius, vadovėlius, informacinius leidinius, mokymo priemones. Viena svarbiausių mokslinių dokumentų grupė yra monografijos, kuriose pateikiami originalūs tam tikros mokslo šakos mokslinių tiriamųjų darbų rezultatai. Monografijose paprastai pateikiama labai išsami tiriamos problemos bibliografija, kuri sudaroma monografijos autoriaus ir yra labai aktuali mokslininkams ir mokslinės techninės informacijos padalinių darbuotojams. Mokslo populiarinimo darbuose stengiamasi paprasta forma, kuri suprantama ne specialistams, perteikti įvairių svarbių mokslinių teorijų ir techninių sprendimų principus. Tokiuose darbuose paprastai taip pat pateikiama žinių apie tiriamos problemos sprendimo istoriją, informacija apie mokslininkus ir išradėjus. Techniniuose leidiniuose aprašomi gamybos būdai, technologinės schemos, konstrukcijos gamybos organizavimo ir eksploatavimo patirtis. Jiems priskiriami išradimų aprašymai, analitinės apžvalgos, teminiai rinkiniai ir t.t. Vadovėliuose ir mokymo priemonėse pateikiama mokomoji medžiaga, skirta aukštųjų mokyklų ir technikumų studentams ir dėstytojams. Juose taip pat dažnai pateikiamos įvairios mokymo metodikos, užduotys bei žinynų lentelės. Informaciniuose (žinyno pobūdžio) leidiniuose pateikiamos koncentruotos mokslinio, taikomojo ir informacinio pobūdžio žinios. Tarp jų populiariausios enciklopedijos, techniniai žinynai, žodynai, normatyviniai žinynai, receptūriniai žinynai ir t.t. Prie šio pobūdžio leidinių priskiriami taip pat valstybiniai ir tarptautiniai standartai. Atskirą dokumentų grupę sudaro nepublikuota medžiaga. Čia vertingiausi informacijos požiūriu dokumentai yra mokslinio tyrimo ir bandymo bei konstravimo darbų ataskaitos, disertacijos, tezės, konferencijų ir seminarų preprintai. Iš antrinių dokumentų svarbiausi yra referatyviniai leidiniai, kuriuose pagal įvairių mokslų tematika publikuojami referatai ir santraukos apie mokslinius straipsnius atspausdintus prestižiniuose žurnaluose ir leidiniuose. Pradedant mokslinius tiriamuosius darbus labai svarbu laiku išanalizuoti tiriamoje mokslo srityje esamą žinių ir techninių sprendimų lygį ir remiantis šia analize formuluoti problemų sprendimo idėjas ir hipotezes. 8. Kompiuterių ir INTERNETo įtaka mokslinės techninės informacijos kaupimui, apdorojimui ir platinimui Mokslinės informacijos kaupimui, apdorojimui ir saugojimui pastarąjį dešimtmetį vis labiau naudojami kompiuteriai ir elektroninės komunikacijos priemonės. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją.Tai užtikrina labai spartų jų plitimą visose mokslo ir technikos srityse. Kompiuteriai, telekomunikacijos priemonėmis sujungti į sparčius duomenų perdavimo tinklus, gali užtikrinti kiekvienam mokslininkui efektyvų aprūpinimą naujausiais mokslinio tyrimo rezultatais. Tam visame pasaulyje sparčiai diegiamos informacinės infrastruktūros, duomenų rinkimo, kaupimo bei platinimo sistemos, kompiuterių tinklai. Mokslinės žinios vis greičiau pritaikomos modernių šalių ekonomikoje. Žinių apdorojimo technologijose dalyvauja vis daugiau darbuotojų. Pvz. apskaičiuota, kad JAV nuo 1860 iki 1980 m. maždaug kas 20 m. padvigubėdavo informacinį darbą dirbančių žmonių skaičius. Informacinės technologijos įgalina sukurti efektyvią informacijos apdorojimo ir platinimo infrastruktūrą, kuri užtikrina greitą mokslinių tiriamųjų darbų panaudojimą. Pav. 7.1 Informacinių technologijų bumas 9. Naujų informacijos technologijų problemos Didelė problema yra ta, kad daugelis šalių, dėl ekonominio atsilikimo negali pilnai pasinaudoti naujausių informacinių technologijų privalumais. Didžiulis INTERNET populiarumas, ypač tarp komercinių struktūrų, sąlygoja bendrą tinklo efektyvumo kritimą, t.y. mažėja duomenų perdavimo greitis atsiranda, techninių ir programinių klaidų. Dauguma mokslo įstaigų naudoja INTERNET kaip darbo priemonę jau apie 30 metų, tačiau didėjant poreikiams ir plėtojantis technologijoms, dabartiniame INTERNETe mokslininkams jau tampa per ankšta. INTERNETas gimė universitetuose todėl tolesnė jo plėtra taip pat vyksta mokslo įstaigose. Naujosios tinklinės technologijos turėtų patobulinti mokymo ir tyrimo procesus. Jau aišku, kad reikalingi specialūs informaciniai kanalai, kurie patikimai ir greitai perduotų didelio prioriteto duomenų srautus. Šiuo metu visa informacija INTERNETe, keliaujanti tinklu nuo vieno kompiuterio iki kito, turi daugmaž vienodus prioritetus, be to, niekas negali garantuoti ir neatsako už tai, kad informacija bus pateikta laiku ir reikiamu adresu. Tai šiandien ir yra blogiausia INTERNETo savybė. Kai kurie privatūs tinklai gali garantuoti duomenų pristatymą, bet už tai reikia mokėti pinigus. Naujosioms tinklinėms technologijoms reikia patikimo pristatymo per garantuotą laiko tarpą ir pakankamos talpos informacinių kanalų. Kai kurios programos turėtų būti transliuojamos daugeliui adresatų. Kiekviena iš tokių programų turėtų pati ''pareikšti '', kokių kanalų jai reikės, ir dinamiškai jais naudotis. Naujosiose tinklinėse technologijose pirmiausia būtų padidinti skaitmeninių bibliotekų resursai. Tokių bibliotekų esama ir dabar, tačiau jose dominuoja tekstinė informacija, ir galimybės greitai gauti kokybišką vaizdą bei garsą dėl blogo kanalų laidumo nėra. Pati bibliotekų terpė (interfeisas) turėtų būti ne tik tekstinė, joje planuojama naudoti aukštos skiriamosios gebos grafiką ir animaciją. 10. INTERNET 2 perspektyva Šiuo metu JAV kuriamas aukštesnės pakopos projektas, pavadintas INTERNET 2. ''2'' turbūt todėl, kad jis bus kuriamas virš esamo INTERNETo, jo pagrindo – internetinio protokolo (IP). Šį projektą ėmėsi įgyvendinti daugiau kaip šimtas didžiausių JAV universitetų, per Nacionalinį mokslo fondą ji remia JAB administracija ir pagrindiniai kompiuterinių tinklų įrangos gamintojai (3Com, Bay Networks, Cisco Systems, IBM, Nortel, Fore Systems). Šis projektas pirmiausia turėtų patenkinti išaugusius mokslo įstaigų poreikius ir padėti įgyvendinti naujas tinklines technologijas. Apskaičiuota, kad apie 90 proc. duomenų srauto , perduodamo per universitetinius tinklus, yra su jais tiesiogiai nesusiję, trumpai tariant, tai ''nemokslinė'' informacija. INTERNETe 2 taip pat planuojama žymiai išplėsti virtualių laboratorijų ir integruotų mokymosi sistemų resursus. Virtualios laboratorijos – tai heterogeninė aplinka, jungianti tyrėjų grupę, išsibarsčiusią po visą pasaulį ir leidžianti naudotis aparatūra (superkompiuteriais, tyrimu prietaisais, sensoriais) ir informacija (duomenu bazėmis, programine įranga). Integruotos mokymosi sistemos (angl. learningware). Tai daugiakomponentė, modifikuojama blokinė terpė, įkūnijanti pažangiausius mokymo, pateikimo, analizės, kontrolės ir t.t. metodus. INTERNET 2 sumanymas priklauso JAV. Jį finansuoja biudžetas, prie šio projekto planuoja prisijungti ir kitos išsivysčiusios šalys. Manoma, kad INTERNET 2 ženkliai paspartins mokslinės techninės informacijos analizės, kaupimo ir panaudojimo procesus. 11. Mokslinės techninės informacijos įstaigos, jų teikiamos paslaugos Mokslinė techninė informacija ir žinios, įgytos žmonijos raidos laikotarpyje, yra kaupiamos bibliotekose, archyvuose, kituose informacinių dokumentų fonduose. Žinios kaupiamos ir fiksuojamos popieriuje, kompiuterių duomenų bazėse ir failuose, mikrofilmuose, mikrokortose, preprintuose ir t.t. Specialios bibliotekos kaupia vis labiau specializuotus fondus. Daugiausia mokslinės techninės informacijos Lietuvoje sukaupta Lietuvos technikos bibliotekoje (Vilniuje), Mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje (Vilniuje), Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Kaune). Kadangi mokslinės techninės literatūros kaupimas kainuoja labai brangiai, atrodo kad ateityje jos kaupimas bus koncentruojamas informacijos kaupimo super-centruose, kurie pagal klientų užsakymus pateiks jiems reikalingų informacijos šaltinių kopijas elektronine forma ir elektroniniu paštu. 12. Bibliotekos a) Lietuvos techninė biblioteka http://www.tb.lt/ Lietuvos technikos biblioteka įkurta 1957m., yra valstybinės reikšmės specialioji biblioteka, kaupianti savo fonduose spaudinius ir elektronines duomenų bazes technikos ir ekonomikos tematika: knygas, periodiką, patentus, standartus, firmų katalogus ir kitus dokumentus. Fondai komplektuojami atsižvelgiant į Respublikos, ūkio, pramonės bei mokslo vystymo kryptis. LTB turi 6 skyrius didžiausiuose Respublikos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Alytuje. Bibliotekos fonduose - apie 30 mln. egz. įvairių rūšių dokumentų. Kasmet įsigyjama po 600 - 700 tūkst. Bibliotekos Patentinės informacijos centras yra pramoninės nuosavybės dokumentacijos ir informacijos centras Lietuvoje. Biblioteka dalyvauja Lietuvos automatizuotos informacinės sistemos (LIBIS) kūrimo ir diegimo darbuose. Iš bibliotekos teikiamų paslaugų galima paminėti: • teikia informacijos paieškos konsultacijas • atlieka informacijos paiešką LTB elektroniniame kataloge bei bibliografijos šaltiniuose • sudaro teminius literatūros sąrašus pageidaujama tematika • konsultuoja dokumento bibliografinio aprašo klausimais Biblioteka turi neblogą verslo informacijos šaltinių Internetinę biblioteką kuriame sukaupti didelės apimties informacijos kiekiai. b) Kauno technologijos universiteto biblioteka ( http://www.ktu.lt/lt/index2_5.html ) Technologijos ir technikos mokslų literatūra sudaro didžiausią bibliotekos fondų dalį - apie 68%. Tai vertingiausias technologijos mokslų literatūros fondas Kauno mieste. Jame sukaupta technologijos mokslų monografijos, vadovėliai, žinynai, žodynai ir kt. spaudiniai įvairiomis kalbomis. Sukomplektuotas įvairių technologijos sričių periodinių leidinių fondas. Fizinių mokslų literatūra sudaro apie 15% viso bibliotekos fondo. Jame sukaupta matematikos, fizikos ir chemijos mokslų monografijos, vadovėliai, žinynai, periodiniai leidiniai. Socialinių ir humanitarinių mokslų literatūros fonde kaupiami filosofijos, teisės, ekonomikos, politikos, istorijos ir kitų mokslų spaudiniai įvairiomis kalbomis, kurie sudaro likusią fondo dalį. Normatyvinių dokumentų fonde kaupiami lietuviški standartai LST. Europinės normos LST EN, tarptautiniai standartai LST ISO, amerikietiški standartai ANSI ir įvairios kitos techninės normos (RSN, R, GAET, HN). c) VINITI (Vserossijskij Institut Naučno Techničeskoj Informacii) biblioteka (http://fuji.viniti.msk.su/) . Istoriškai ši biblioteka buvo pagrindinis informacijos šaltinis Lietuvos mokslininkams 1950-1990 metais. Ši biblioteka išliko kaip viena geriausiai sukomplektuotų technikos mokslų bibliotekų pasaulyje. Lietuvos mokslininkams ši biblioteka ir toliau išlieka gana aktuali dėl teikiamų paslaugų kainų, kurios yra gerokai pigesnės negu panašios paslaugos Europos Bendrijos šalių ir JAV techninėse bibliotekose. Biblioteka turi gerai techniškai paruoštą mokslinės techninės informacijos paieškos sistemą. Pasirinkus duomenų bazę, informacijos paiešką galime atlikti pagal įvairius raktus: kalbą, šalį, spausdinimo metus, autorius, raktinius žodžius ir t.t. Paieškos rezultatas yra straipsnio ar kito mokslinio dokumento santrauka. Pagal paieškos rezultatus galime užsisakyti pačio mokslinio dokumento kopijos elektroninę versiją ir operatyviai ją gauti per elektroninį paštą. d) Rusijos elektroninė biblioteka (http://www.elibrary.ru) ir Rusijos techninė biblioteka http://www.gpntb.ru/win/search/rsk.html e) Kembridžo universiteto biblioteka (http://www.lib.cam.ac.uk/InformationServices/) Bibliotekoje surinktos visos populiariausios mokslinės techninės informacijos duomenų bazės, taip pat yra galimybė atsisiųsti įvairių naujausių žurnalų (elektroninės versijos) straipsnių, tačiau už kiekvieną straipsnį reikia atskirai mokėti. 13. Prenumeruojamos duomenų bazės a) Duomenų archyvas JSTOR Jungimosi adresas: http://www.jstor.org/ . Vilniaus universiteto bendruomenei teikiama prieiga prie multidisciplininių JSTOR kolekcijų: Arts & Sciences I (117 pavad. viso teksto žurnalų) ir Arts & Sciences II (125 pavad. viso teksto žurnalų). Duomenų archyve pateikiami straipsniai iki 2002 m. Archyvas apima šias mokslo šakas: filosofiją, istoriją, lingvistiką, matematiką, sociologiją, ekonomiką, politikos mokslus ir kt. Prieiga VU tinklo kompiuteriais.  b) Visatekstė duomenų bazė Emerald Fulltext  Daugiau informacijos: http://www.mb.vu.lt/duombaz/pemerald.html c) Bibliografinė duomenų bazė Zentralblatt MATH (2005-2006) Jungimosi adresas: http://www.emis.mi.sanu.ac.yu/ZMATH/ Zentralblatt MATH apima per 2 milijonus referatų iš daugiau kaip 2300 periodinių leidinių (nuo 1868 metų iki šių dienų). Kartu pateikiama Jahrbuch (JFM) duomenų bazė, apimanti per 200000 referatų. Temos: teorinė matematika, tikimybių teorija ir matematinė statistika, matematinė fizika, klasikinė, kieto kūno ir skysčių mechanika, skaičiuojamoji matematika, matematinis programavimas, teorinė informatika ir baigtinių automatų teorija, sistemų teorija, valdymo teorija, operacijų tyrimas, ekonomika, kodavimo teorija, grandinių teorija, kriptografija, informacija ir komunikacija. Taikoma: biologijoje, chemijoje, sociologijoje, psichologijoje. Duomenų baze galima naudotis tik VU tinklo kompiuteriais d) Visatekstė duomenų bazė IEEE/IEL Jungimosi adresas: http://www.ieee.org/ieeexplore IEEE/IEL užtikrina prieigą prie naujausios pasaulinės elektrotechnikos, elektronikos ir kompiuterių mokslų informacijos. Per IEEE/IEL galima naudotis Institute of Electrical and Electronics Engineers (IEEE) ir Institution of Electrical Engineers (IEE) leidžiamais žurnalais, mokslo darbais, konferencijų medžiaga ir standartais nuo 1988 m., o pavieniais leidiniais nuo 1950 m.  IEEE/IEL yra daugiau kaip: • 4 tūkst. pavadinimų leidinių; • 1 mln. straipsnių; • 2,8 mln. paveikslų, tarp jų fotografijų ir diagramų; • 590 tūkst. autorių publikacijų. e) Visatekstė duomenų bazė EBSCO Jungimosi adresas: http://search.epnet.com/ arba http://search.global.epnet.com/ Šioje duomenų bazėje informacijos galima ieškoti humanitarinių, socialinių mokslų, verslo, ekonomikos, medicinos ir kitomis temomis. Pateikiami viso teksto straipsniai. Reikia žinoti vartotojo ID ir slaptažodį. f) Duomenų bazė Cambridge Journals Online Jungimosi adresas: http://www.journals.cambridge.org Cambridge Journals Online – universali elektroninių viso teksto žurnalų duomenų bazė.  Slaptažodis nereikalingas. Tik VU  tinklo kompiuteriais. g) Visatekstė duomenų bazė ProQuest  Jungimosi adresas: http://www.il.proquest.com/pqdauto ProQuest – tai universali viso teksto mokslinių straipsnių duomenų bazė. Proquest suteikia prieigą prie daugiau kaip 1700 pavadinimų žurnalų, iš kurių per 1600 yra visateksčiai. h) ProQuest Digital Dissertations Jungimosi adresas: http://wwwlib.umi.com/dissertations/gateway/  Pateikiamos disertacijų santraukos i) Visatekstė duomenų bazė Science Direct  Jungimosi adresas: http://www.sciencedirect.com/.   Science Direct duomenų bazėje yra per 1 700 mokslinių žurnalų, 6,9 mln. straipsnių bei kitos informacijos. Lietuvos bibliotekos turi teisę naudotis per 200 pavadinimų žurnalų viso teksto straipsniais j) Visatekstė duomenų bazė Springer LINK Interneto adresas: http://www.springerlink.com Springer LINK - tai viso teksto dokumentų duomenų bazė, kurią sukūrė mokslo leidykla Springer Verlag ir su ja siejamos kompanijos. Bazė iš viso jungia per 1 200 pavadinimų žurnalų. VU bendruomenė gali naudotis tik Springer leidyklos žurnalais (500 pavadinimų) iš informatikos, ekonomikos, matematikos, medicinos, fizikos, chemijos, ekologijos ir aplinkotyros, inžinerijos ir kt. mokslų sričių. k) Bibliografinė citavimo duomenų bazė ISI Web of Science Jungimosi adresas: http://isiknowledge.com ISI Web of Science duomenų bazėje pateikiamos santraukos straipsnių, spausdinamų daugiau kaip dešimtyje tūkstančių žurnalų, kuriuos geriausiai vertina pasaulio mokslo visuomenė. Žurnalai apima visas mokslų sritis, pradedant humanitariniais ir baigiant technologijos mokslais.  ISI Proceedings duomenų bazėje galima rasti svarbių konferencijų, simpoziumų, seminarų, kolokviumų, pasitarimų, konvencijų medžiagą: referatus, bibliografinę ir citavimo informaciją. Bazę sudaro virš 2,7 milijonų įrašų iš daugiau kaip 60 000 konferencijų nuo 1990 m. Kiekvienais metai atnaujinama per 225 000 įrašų.  ISI Proceedings sudaryta iš šių bazių:  Science & Technology apima informaciją iš daugelio mokslo ir technikos sričių: žemės ūkio, aplinkotyros, biochemijos, molekulinės biologijos, biotechnologijų, medicinos, inžinerijos, kompiuterių mokslo, chemijos, fizikos ir kt..  Social Sciences & Humanities apima informaciją iš socialinių, meno ir humanitarinių mokslų: psichologijos, sociologijos, visuomenės sveikatos, vadybos, ekonomikos, meno, istorijos, literatūros, filosofijos ir kt.  Journal Citation Reports – tai svarbus, unikalus ir išsamus šaltinis įvertinantis žurnalus, naudojant citavimo duomenis iš daugiau kaip 8 400 pasaulinių mokslo ir technikos žurnalų. Pvz. Straipsnių paieška ISI –leidiniuose (žurnalai ir konferencijų medžiaga) 14. Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema (http://www.libis.lt/) Labai svarbią įtaką moksliniams tyrimams daro originali spausdintinė mokslinė literatūra. Dėl labai didelių mokslinės literatūros kainų, bibliotekos įvairiais būdais bando kooperuotis, kad nors dalinai patenkintų mokslininkų reikalavimus. Vienas iš tokių kooperavimosi rezultatų yra Lietuvos bibliotekų informacinė sistema. Jos paskirtis - pagerinti Lietuvos bibliotekų galimybes, tenkinant dabartinės informacinės visuomenės poreikius. Jos pagrindas- Suvestinis katalogas - bendra bibliografinė sistema, jungianti į vieną visumą informaciją apie Lietuvos bibliotekose saugomus dokumentus. Suvestinio katalogo sistema susideda iš: 1.bendro naudojimo duomenų bazių, atskleidžiančių Lietuvos bibliotekų fondus (dokumentus, publikuotus Lietuvoje ir užsienyje), bei pateikiančios informaciją apie dokumentų saugojimo vietą; 2.bendro naudojimo kompiuterių tinklo su visomis Internet'o funkcijomis, jungiančio Lietuvos bibliotekų paslaugas į vieną visumą, užtikrinančio tarpbibliotekinį bendradarbiavimą, bibliografinių duomenų daugkartinį panaudojimą ir teikiančio galimybę jungtis prie kitų duomenų bazių. Pagrindinės bendros Suvestinio katalogo sistemos funkcijos yra: • duomenų įvedimas, • duomenų kopijavimas ir daugkartinis panaudojimas, • duomenų eksportas ir importas, • duomenų apie dokumentų saugojimo vietą pateikimas, • dokumentų paieška ir informacijos apie dokumentus pateikimas vartotojui (OPAC), • tarpbibliotekiniai mainai (TBA). Bendras kompiuterinis tinklas suteikia galimybę naudotis suvestinio katalogo bibliografine duomenų bazėmis ir užtikrina ryšį tarp bibliotekų. 15. Informacijos klasifikavimas Vystantis mokslui ir technikai, išleidžiama vis daugiau knygų, enciklopedijų , žurnalų straipsnių, išradimų ir patentų aprašų ir t.t. Juos būtina susisteminti. Tradicinės bibliotekinio bibliografinio fondų klasifikavimo sistemos naudojamos, siekiant racionaliai paskirstyti dokumentus milžiniškos informacijos sraute. Klasifikavimo sistemos turi palengvinti mokslinių dokumentų radimą pagal tam tikrus požymius. Pasaulyje informacijos klasifikavimui taikoma daug sistemų. Viena iš labiau paplitusių, ypač Europoje yra universalioji dešimtainė klasifikacija. Nuo 1963 m. Lietuvoje informacija klasifikuojama taikant UDK sistemą gamtos, tiksliųjų mokslų ir technikos srityse. 16. UDK klasifikacija Visos žinios pagal UDK skirstomos į 10 pagrindinių skyrių: 1. Bendrasis skyrius, pvz. mokslas aplamai, raštas, standartai, muziejai ir t.t. 2. Filosofija 3. Religija 4. Visuomeniniai mokslai. Teisė. Valdymas 5. Rezervinis skyrius 6. Gamtos mokslai. Matematika 7. Taikomieji mokslai. Medicina. Technika 8. Menas. Taikomasis menas. Žaidimai. Sportas 9. Biologija. Kalbotyra. Meninė literatūra. Literatūros mokslas 10. Kraštotyra. Geografija. Biografijos. Istorija. Šioje sistemoje kitas skaitmuo, kuris rašomas prie pagrindinio skyriaus ženklo yra patikslinantis, t.y. jis nekeičia reikšmės, o tik patikslina ar detalizuoja sąvoką. Visi UDK indeksai ir kiti sistemos žymėjimai pateikiami specialiose UDK lentelėse. Prie šių klasifikatorių taip pat gali būti pateikiama informacija apie mokslinio dokumento formą. Klasifikatoriuose taip pat gali būti pateikiama informacija apie leidinio kalbą. Kad būtų lengviau sudaryti UDK aprašus ir juos analizuoti UDK lentelės paprastai papildomos abėcėline rodykle, dar vadinama raktu, kurioje dalykinės rubrikos išvardytos abėcėlės tvarka. 17. Abėcėliniai ir sisteminiai katalogai Kiekvienos bibliotekos fondai atsispindi abėcėliniuose ir sisteminiuose kataloguose. Abėcėliniuose kataloguose literatūros ieškoma pagal skaitytojui žinomą autorių ar knygos pavadinimą. Sisteminiame kataloge dokumento ieškoma pagal mokslinio darbo temą. Jei knyga parašyta vieno, dviejų ar trijų autorių, kataloge jos reikėtų ieškoti pagal pirmojo autoriaus pavardę. Jei knyga parašyta keturių ir daugiau autorių, tai kataloginė kortelė dažniausiai rašoma ne pagal autorius , bet pagal knygos pavadinimą. Taip pat aprašomi ir konferencijų medžiagos rinkiniai. Dažnai kataloginės kortelės rašomos pagal leidžiančiosios organizacijos ar įstaigos pavadinimą. Jei dokumento autorius nežinomas, arba jeigu abėcėliniame kataloge nėra reikalingos literatūros, informacijos ieškoma sisteminiame kataloge, kur kortelės išdėstytos pagal knygų turinį. Šiuo metu daugelis bibliotekų turi elektroninius katalogus, kuriuose informacijos paieškas galime įvairiai kombinuoti ir lengviau atlikti išsamesnę paiešką. Deja šiuose kataloguose dažnai neįtraukiami senesni moksliniai dokumentai, todėl dažniausiai informacijos paieškas būtina papildomai atlikti pasinaudojant korteliniais katalogais. 18. Mokslinio tyrimo procesas Mokslinio tyrimo procesas kartais vadinamas arteologija (arteology). Arteologijos tikslas yra remiantis esamais faktais ir mokslinėmis teorijomis planuoti ir pravesti darbus, kurie leistų kurti naujus produktus, technologijas ir naujas teorijas. Mokslinio tyrimo darbo planavimas ir atlikimas priklauso nuo mokslo tiriamojo projekto paskirties. Atliekant mokslinius projektus nekontaktuojama su empiriniais duomenimis. Atliekant fundamentalius mokslinius tyrimus iškeliamos teorijos ir analizuojami, renkami faktai šioms teorijoms patvirtinti. Atliekant taikomuosius mokslinius tyrimus papildomai analizuojamos tyrimo rezultatų taikymo galimybės. Atliekant vystymo projektus bandoma naujai pritaikyti žinomus modelius, metodus, teorijas. Lietuvos mokslininkams labiausiai aktualūs mokslo taikomieji ir vystymo projektai. Plačiau panagrinėsime taikomųjų mokslinių tyrimo darbų pravedimą. Suformulavus mokslinio tiriamojo darbo tikslą ir suradus finansavimo šaltinį, sudaromas darbo planas ir pradedamas vykdyti mokslinio tyrimo procesas. Šis procesas dažniausiai skaidomas į sekančius etapus: 1. Pasiruošimas moksliniam tyrimui, teorinio darbo atlikimas 1.1 Tyrimo tikslų ir uždavinių sukonkretinimas. 1.2 Literatūros studijavimas 1.3 Hipotezės (modelio ar preliminarios teorijos) formulavimas 1.4 Tyrimo strategijos sudarymas 1.5 Reikalingų papildomų teorinių/literatūros paieškos darbų organizavimas 2. Eksperimentinė dalis 2.1 Planuotų eksperimentų atlikimas 2.2 Duomenų banko kaupimas/sudarymas 3. Eksperimentinių rezultatų apdorojimas 3.1 Matematinis ir statistinis surinktos medžiagos apdorojimas 3.2 Rezultatų analizė 3.3 Teorijos tikslinimas/kūrimas 3.4 Išvadų formulavimas 4. Mokslinio tiriamojo darbo rezultatų panaudojimo rekomendacijos Svarbus mokslinio tiriamojo darbo elementas – aktualios temos parinkimas. 19. Žinių ir literatūros studijavimas Žinių ir informacijos šaltiniai studijuojami prieš pradedant tyrimus. Svarbu pabrėžti, kad taikomojo mokslinio tyrimo darbams be literatūros analizės tai pat labai svarbu yra procesų ekspertų žinių analizė, o taip pat paties tyrinėtojo žinių įskaitant patyrimą ir intuiciją, analizė. Rekomenduojama iš pradžių studijuoti apibendrinamojo pobūdžio informacijos šaltinius: monografijas, disertacijas, vadovėlius. Tai padeda įsigilinti į pasirinktą mokslinių tyrimų tematiką. Vėliau galima pereiti prie literatūros, analizuojančios siauresnius klausimus – analitinių apžvalgų, mokslinių straipsnių, pranešimų tezių, anotacijų ir t.t. Patartina geriausia pradėti studijuoti naujausią literatūrą, nors kartais gali būti naudinga pasekti visos tiriamos technologijos ar produkto evoliucijos kelią. Atliekant literatūros analizę atskirą dėmesį reikia skirti analitinėms ir literatūros apžvalgoms. Apžvalga vadinama informacinė medžiaga, kurioje pateikiami iš įvairių dokumentų analizės būdu atrinkti ir kritiškai įvertinti duomenys apie mokslo, technikos, ekonomikos ar kitos veiklos šakos būklę. Analitinėse apžvalgose pateikiami analizės būdu atrinkti, kritiškai įvertinti ir apibendrinti duomenys iš spausdintų ir nespausdintų šaltinių, taip pat išvados ar moksliškai pagrįstos rekomendacijos. Jų išvadose nurodomos problemų tolesnio gvildenimo kryptys ir perspektyvios panaudojimo rekomendacijos. Referatinėse apžvalgose pateikiami analizės būdu atrinkti, apibendrinti, logine seka išdėstyti duomenys iš spausdintų dokumentų. Pagrindinis referatinės apžvalgos tikslas – sudaryti nuomonę atitinkamais mokslo, technikos, ekonomikos klausimais ar apie dominančios ūkio šakos padėtį ir rekomenduotinus plėtojimo būdus, kuriems įgyvendinti reikia mažiausiai sąnaudų. Pačius aktualiausius literatūros šaltinius patartina laisva forma sukonspektuoti, konspekte taip pat užrašant savo mintis ir komentarus. 20. Mokslinio tyrimo darbų planavimas ir organizavimas Taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, kurie skirti sukurti tam tikrai naujai technologijai ar produktui labai svarbus yra laiko faktorius. Todėl atliekant tyrimus labai svarbu vykusiai suplanuoti atskirų darbo dalių atlikimą ir gal būt lygiagretų kai kurių darbų vykdymą. Tyrimo pravedimo grafikus tikslinga parengti taip, kad būtų galima daryti pataisas, nes ne tik pradedantiems bet ir patyrusiems tyrinėtojams dažnai būna sunku numatyti visas darbo kliūtis ir niuansus. Sudarius tyrimų planas numatomi tyrimo metodai (aktyvių eksperimentų pravedimas ir rezultatų stebėjimas, pasyvus procesų stebėjimas, specialūs testai, anketavimas ir t.t.). Daugiausia informacijos tyrimams suteikia aktyvus eksperimentas. Tačiau ne visiems tyrimo objektams jį galima taikyti, todėl socialiniuose ir ekonomikos moksluose informacija dažnai renkama pasyviu stebėjimu. t.t. Po to numatoma kas atliks planuotus tyrimus ir kokia tvarka. Svarbi MTD organizavimo darbo dalis yra išlaidų sąmatos sudarymas. Šias išlaidas paprastai sudaro: 1. Darbo užmokestis ir socialinis draudimas, 40-60 % 2. Aparatūra, patalpų nuoma, 20-30 % 3. Medžiagos, energija, kuras, 15-20 % 4. Literatūra, jos paieškos, 10-15 % 5. Paslaugos ir kitos išlaidos, 5-10 % 21. Mokslinės-techninės kūrybos metodai. Kuriant naujus vadybos sprendimus, technologijas ar produktus naudojami tam tikri mokslinės-techninė kūrybos metodai. Nors plačiai žinomas K.A. Helvecijaus posakis „kiekviena nauja idėja yra atsitiktinumo dovana“, tačiau bandoma formuoti bendrą kūrybos metodologiją. Mokslinės-techninės kūrybos teorija teigia, kad atsitiktinumai nenulemia idėjų gimimo proceso. Idėjų atsiradimą galima planuoti, galima mokyti žmones kurti idėjas. Siaura specializacija – svarbiausia kliūtis trukdanti kūrybiškai mąstyti (Darbdavių ir universitetų konfliktas). „Nebijok išrasti dviračio, bijok nieko neišrasti“. Literatūroje žinoma eilė tokių metodų, nors labai pasigendama statistikinės šių metodų naudojimo ir efektyvumo analizės. Šiame skyriuje panagrinėsime keletą labiausiai literatūroje diskutuojamų metodų. 22. Bandymų ir klaidų metodas. Nors yra neefektyvus, bet labiausiai praktikoje paplitęs metodas. Šiuo atveju žinant uždavinio sąlygas sprendimo ieškoma eksperimentiškai bandant įvairius variantus. Metodas brangus ir nenašus. Šiuo metu kuriant naujus produktus labai paplitusi šio metodo atmaina, kai brangūs ir laikui imlūs eksperimentai pakeičiami „virtualiais eksperimentais“, kada įvairūs procesai realizuojami skaitmeninių kompiuterių ir simuliatorių pagalba. Verslo procesų virtualaus modeliavimo programa „POVERSIM“ Techninių sistemų virtualaus modeliavimo programa „SIMULINK“ 23. Proto šturmo metodas. Metodo tikslas – per trumpą laiką sukaupti kuo daugiau techninio ar verslo uždavinio sprendimo idėjų. Šis metodas realizuojamas dviem etapais [1]: • Pirmame, idėjų generavimo, etape į patalpą surenkami įvairių specialybių ar pomėgių asmenys (5-10 žmonių). Sesijos vedėjas pateikia problemą, ją detalizuoja, o po to prašo dalyvių siūlyti sprendimus. Pokalbis užrašomas į videojuostą. • Antrame etape problemos ekspertai (3-5) žmonės detaliai nagrinėja įvykusio pokalbio medžiagą ir atrenka perspektyviausius pasiūlymus. Idėjų generavimo etape laikomasi šių taisyklių: • neleidžiama kritikuoti arba reikšti teigiamą ar neigiamą nuomonę; • mintis ir idėjas reikia reikšti laisvai, be įrodymų, jų negalima skirstyti į blogas ir geras • svarbu per trumpą laiką pateikti daug idėjų, vieno asmens iškelta idėja gali duoti kitam mintį ją plėtoti • grupės nariai neturi būti asmeniškai suinteresuoti uždavinio sprendimu, dalyvių tarpusavio santykiai turi būti palankūs. Formuluojant naujas idėjas, Osborn pasiūlė naudoti žinomų sprendimų „keitimų lentelę“: Šis metodas tinka organizacinėms ir techninėms problemoms spręsti, padeda ugdyti sugebėjimus. Nežiūrint į tai, kad metodas yra gana senas, šiuo metu literatūroje pasirodė nemažai darbų, kur pateikiamos įvairios šio metodo modifikacijos. Ypač daug dėmesio skiriama „brainstorming“ metodo kompiuterizavimui. Su kompiuterizuoto metodo specifika galima susipažinti pasinaudojant demonstracine programine įranga kuria galima atsisiųsti iš svetainės: http://www.brainstorming.co.uk/ 24. Problemos pakeitimo/perstatymo metodas. Jo esmę trumpai charakterizuosime pasinaudodami G.Prince paskaitos medžiaga: • Negatyvių formuluočių sudarymas. Pvz. jei jūs dirbate su klientų aptarnavimu, surašykite būdus kaip klientų aptarnavimą padaryti blogu. Būsite maloniai nustebęs radęs kiek galite rasti idėjų tokiu būdu. (Make the statement negative . For example, if you are dealing with Custome Service issues, list all the ways you could make customer service bad. You will be pleasantly surprised at some of the ideas you will come up with.) • Daryti tai, ko niekas kitas nedaro. Pvz. Apple kompiuteriai darė tai, ko nedarė IBM. (Doing What Everybody Else Doesn't. For example, Apple Computer did what IBM didn't, Japan made small, fuel-efficient cars.) • „Kas-jei kompasas“ Reikia turėti keletą priešingų veiksmų, kurie gali būti atliekami sprendžiant problemą. Pvz. „užšaldyti jį/atitirpinti jį“. (The "What-If Compass". The author has a list of pairs of opposing actions which can be applied to the problem. Just ask yourself "What if I ........" and plug in each one of the opposites. A small sample:- ◦ Stretch it/Shrink It ◦ Freeze it/Melt it ◦ Personalise it/De-personalise it ) • Pakeisti perspektyvos kryptį ar vietą. Fizinis perspektyvos pakeitimas, tvarkytis vaikščiojant aplinkui ar darant ką nors kitką (Change the direction or location of your perspective. Physical change of perspective, Manage by Walking around, or doing something different.) • Staigus rezultatų pakeitimas. Jei norite padidinti pardavimus, pagalvokite apie jų sumažinimą. Ką turėtume daryti? (Flip-flop results. If you want to increase sales, think about decreasing them. What would you have to do?) • Pralaimėjimo pavertimas pergale ar atvirkščiai. Jei kažkas nesiseka, pagalvokite apie teigiamas situacijos puses. Jei kompiuteryje isšitrynė visa informacija, ką galiu gero rasti tame? Galbūt aš galėsiu praleisti daugiau laiko su šeima? Kas žino. (Turn defeat into victory or victory into defeat. If something turns out bad, think about the positive aspects of the situation. If I lost all of the files off this computer, what good would come out of it? Maybe I would spend more time with my family?! Who knows!) 25. Agregavimo metodas. Metodas labiau tinka techninėms sistemoms. Šiuo atveju naujas techninis sprendimas gaunamas sujungus žinomus erdvės ar laiko požiūrių skirtingus elementus, • pakeitus darbinių dalių arba apdirbamų elementų skaičių (pvz. vienu metu tomis pačiomis staklėmis pasiūlius gaminti ar apdirbti kelias to paties tipo bet nevienodų matmenų detalės), • sujungus turimas mašinas į srautines linijas, • padidinus mašinos atliekamų funkcijų skaičių (pvz. transporto priemonę pritaikius įvairiems darbams arba kelioms funkcijoms atlikti). 26. Transdukcijos metodas. Šio techninės kūrybos metodo esmė yra tai, kad naujas techninis sprendimas gaunamas perkeliant kokį nors elementą iš vieno žinomo objekto į kitą. Pavyzdžiui, taip buvo patobulinta siuvamoji mašina pritaikius jai audimo staklių šaudyklę. 27. Transformacijos ir eliminacijos metodai. Transformacijos metodas – tai technikos objekto formos ar kitų jo savybių keitimas. Šis keitimas gali būti mechaninis, pneumatinis, hidraulinis ir t.t. (pvz. išilginio pjūklo pakeitimas diskiniu arba vieliniu). Eliminacija techninėje kūryboje – tai kokių nors žinomo objekto funkcijų ar elementų pašalinimas. 28. Patentotyra. Įvairiose šalyse egzistuoja skirtingos intelektinių žmonijos produktų apsaugos sistemos. Lietuvos Respublikoje intelektinės nuosavybės objektai yra: • išradimai; • puslaidininkinių gaminių topografijos; • Pramoninio dizaino produktai; • Firmų vardai, prekių ir paslaugų ženklai. Juos teisiškai apsaugoję fiziniai ir juridiniai asmenys turi išimtines šių objektų komercinio naudojimo teises tol, kol galioja (15-20 ir daugiau metų) jiems išduoti apsauginiai dokumentai. Jų savininkai turi teisę • patys komerciniais tikslais naudoti patentuotus objektus, • išduoti licenzijas naudotis jais kitiems asmenims, • uždrausti kitiems asmenims komerciniais tikslais naudoti teisiškai apsaugotus objektus. 29. Išradimų registravimo Lietuvoje principai. Išradimu pripažįstamas techninis sprendimas, kuris yra absoliučiai naujas pasaulio mastu, turi išradybos lygį ir gali būti naudojamas pramoniniu būdu. Taigi jis turi tenkinti tris kriterijus: naujumo, išradybos lygio ir pramoninio naudojimo. Naujumo kriterijus: Techninis sprendimas pripažįstamas nauju, jeigu iki prioriteto datos jis nebuvo viešai paskelbtas, naudotas Lietuvoje arba užsienyje. Sprendimas laikomas taip pat nauju, nepaisant to, kad jo esmę yra paskelbęs autorius(arba jo teisių perėmėjas), jei paraiška buvo paduota Valstybiniam patentų biurui nepraėjus šešiems mėnesiams po paskelbimo. Išradybos lygis: Šis kriterijus tenkinamas, jeigu tos srities specialistui sprendimas neaiškus iš egzistuojančio technikos lygio, t.y. jeigu jis jam neakivaizdus. Pramoninis naudojimas: Pramoninio naudojimo kriterijus tenkinamas, jei pasiūlytas techninis sprendimas gali būti naudojamas pramonėje, žemės ūkyje, transporto, ryšių ir kitose srityse. Išradimo objektais gali būti įtaisai, įrengimai, įvairūs procesai, būdai, medžiagos (taip pat gautos cheminiu ir biologiniu būdu), be to, žinomo įtaiso, būdo, medžiagos pritaikymas kitai paskirčiai. Išradimais nelaikomi: • atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai; • gaminių išoriniai vaizdai; • žaidimų, intelektinės ir ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, skaičiavimo mašinų programos; • informacijos teikimo būdai. Asmuo, norintis gauti išradimo patentą, turi paduoti patentinę paraišką Valstybiniam patentų biurui. Patentinių paraiškų parengimo, padavimo, ekspertizės, ginčų nagrinėjimo, patentinių paraiškų ir patentų skelbimo bei patentų išdavimo tvarką nustato "Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklės IR/01/98". Gavus paraišką, nustatomas jos prioritetas ir atliekama preliminarioji (formalioji) ekspertizė. Jei ją atliekant atskleidžiami trūkumai, patentų biuras siūlo pareiškėjui juos pašalinti. Praėjus 6 mėn. nuo paraiškos gavimo datos, VPB biuras ją paskelbia oficialiame biuletenyje „Išradimai, pramoninis dizainas, prekių ir paslaugų ženklai, firmų vardai“. Paskelbtai paraiškai suteikiama laikina teisinė apsauga. Pareiškėjui sumokėjus patento išdavimo ir pirmųjų metų metinę rinkliavą, per mėnesį išduodamas patentas. Kad suinteresuoti asmenys patento negalėtų užprotestuoti ir jis nebūtų anuliuotas, reikia pačiam pareiškėjui prieš paduodant paraišką pasitikrinti, ar sprendimas atitinka patentabilumo kriterijus, t,y, būtina atlikti patentinio grynumo analizę. Patentinis grynumas – tai technikos objekto arba technologinio proceso teisinė savybė, pažyminti, kad jame nėra elementų, kuriems kitos firmos ar asmenys turi galiojančius patentus dėl išradimų, pramonės dizaino ar prekių ženklų. Norint išvengti patentų savininkų pretenzijų, patentinį grynumą būtina tikrinti konstruojant naują gaminį ar rengiant naują technologiją. Tikrinant patentinį grynumą turi būti parengta tyrimo ataskaita ir specialus dokumentas – patentinis formuliaras. Iš patentinio formuliaro turi būti aišku, ar objektas patentiškai apsaugotas, ar patentabilus, ar patentiškai grynas. Patentinį objekto grynumą turi ištirti objektą kūrusi organizacija. Patentų biuras neatlieka patentabilumo ekspertizės, t.y. netikrina, ar prašomas užpatentuoti sprendimas absoliučiai naujas pasaulio mastu, ar jis yra išradybos lygio ir ar jis gali būti naudojamas pramoniniu būdu. Tai taip pat reiškia, jog valstybė negarantuoja, kad sprendimas atitinka patentabilumo kriterijus. Taigi jei autorius prieš paduodamas paraišką, nebus patikrinęs ir įsitikinęs, jog sprendimas atitinka patentabilumo kriterijus, ir gavus patentą paaiškės, kad jis jų neatitinka, tai tokį patentą suinteresuoti asmenys galės protestuoti ir jis bus anuliuotas. Galiojantis patentas jo savininkui suteikia išimtinę teisę naudotis išradimu pačiam arba patentą ir šią teisę perleisti kitiems, t.y. išduoti licenziją. Patento pažeidimu laikoma gaminio gamyba, naudojant patentuotą išradimą, siūlymas tokį gaminį pirkti, jį tiekti, įvežti į Lietuvą. Patento pažeidimu nelaikomas išradimo naudojimas savo nekomerciniams reikalams, jei tai nedaro didelės žalos ekonominiams patento savininko interesams, taip pat naudojimas mokslinio tyrimo ir eksperimentavimo darbams. Patentų išduotų Lietuvoje pavyzdžiai: Gajauskas Julius, LT E04B 2/00 RITININĖS HIDROIZOLIACIJOS JUNGIMO PRIE VERTIKALIŲ KONSTRUKCIJŲ MAZGAS Baltakis Algirdas, LT E06B 1/00 E06B REGULIUOJAMAS LANGAS IR JO TVIRTINIMO BŪDAS Uždaroji akcinė bendrovė "IMARIJA", LT A23L 2/00 A GERIAMO GAZUOTO VANDENS SU ASKORBO RŪGŠTIMI GAVIMO BŪDAS 30. Puslaidininkių gaminių topografijos registravimas Lietuvoje. Tai tarpusavyje susijusių piešinių, perteikiančių puslaidininkinio gaminio sluoksnių erdvinį išsidėstymą, visuma. Teisinė apsauga, nustatyta Puslaidininkinių gaminių topografijai teisinės apsaugos įstatyme, taikoma tik tokiai topografijai, kuri yra originali, kūrėjo intelektinės veiklos produktas ir nėra naudojama puslaidininkinių gaminių pramonėje. Išimtinės teisės disponuoti topografija autoriui suteikiamos įregistravus topografiją Valstybiniame patentų biure. Išimtinės teisės galioja 10 metų nuo pirmojo komercinio panaudojimo pasaulyje arba nuo paraiškos padavimo. 31. Pramoninio dizaino registravimas Lietuvoje. Tai yra viso gaminio ar jo dalies, sukonstruotų iš specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formų ir (arba) medžiagų, estetinis vaizdas. Gaminys - tai pramoniniu ar rankiniu būdu pagamintas daiktas arba jo atskiros dalys, taip pat daiktų rinkiniai ar kompozicijos, įpakavimas, grafiniai simboliai bei spaustuvės šriftai. Pramoninis dizainas turi būti naujas ir turėti individualias savybes, neprieštarauti viešosios moralės principams. Pramoninis dizainas yra naujas, jeigu iki paraiškos padavimo arba prioriteto datos savo išvaizda nebuvo tapatus kitam visuomenei prieinamam ar žinomam Lietuvoje gaminiui. Pramoninis dizainas turi individualias savybes, jeigu informuotas vartotojas atskiria vieną pramoninį dizainą pagal bendrą jo išvaizdą nuo kito pramoninio dizaino: 1) pateikto Lietuvos Respublikos rinkai; 2) įregistruoto Valstybiniame patentų biure ir paskelbto šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio pramoninio dizaino galiojimo laikas dar nepasibaigęs. Pramoninio dizaino apsauga galioja 5 metus nuo paraiškos padavimo datos. Pramoninio dizaino galiojimo terminas gali būti pratęsiamas dar keturis kartus po 5 metus iki 25 metų, skaičiuojant nuo paraiškos padavimo datos. Pramoninio dizaino objektų, registruotų Lietuvoje pavyzdžiai: Uždaroji akcinė bendrovė "TAURUVA", LT ĮPAKAVIMO MAIŠELIS DARŽOVĖMS Uždaroji akcinė bendrovė "DAGVIJA", LT PAPŪGOS KOSTIUMAS 32. Mokslinio tiriamojo darbo ekspreimentinė dalis. Mokslinis eksperimentas, tai tiriamojo objekto analizės būdas, kai to objekto savybes išryškinantis veiksniai sukeliami dirbtinai ar analizuojami specialiomis sąlygomis [1]. Eksperimentai paprastai yra brangūs, reikalauja didelių laiko sąnaudų, todėl jų metodika turi būti kruopščiai rengiama. Atliekant mokslinio tiriamojo darbo eksperimentinę dalį, rekomenduojama laikytis sekančios metodikos [1]: • prieš pradedant eksperimentą parengiama teorinė eksperimento programa ir metodika, • sudaromas rezultatų fiksavimo ir apdorojimo planas, • patikrinama eksperimento eiga, fiksuojant ir apdorojant nedidelę eksperimentinių rezultatų dalį, • jei reikalinga, patikslinama eksperimento programa ir metodika, • pravedami pagrindiniai eksperimentai. Šioje metodikoje gana svarbus yra trečias etapas, nes stokojant patirties, eksperimentas gali būti pravedamas su klaidomis, todėl svarbu klaidų šaltinius kuo anksčiau identifikuoti. Eksperimentų rezultatai skirstomi į kiekybinius ir kokybinius. Kiekybiniai rodikliai (masė, temperatūra, tūris, ilgis ir t.t. ) patogūs tuo, kad juos galima lengvai palyginti su kitų mokslininkų gautais rezultatais. Matavimai atliekami naudojant įvairius “kalibruotus” matavimo prietaisus, o matavimo rezultatai apdorojami naudojant matematinės statistikos metodus. Kokybiniai rodikliai (elgesys, motyvai, požiūriai, reiškinių pasirodymas ir t.t.) dažnai neturi skaitinės išraiškos. Tai apsunkina stebėjimus ir jų apdorojimą. Siekiant išvengti neapibrėžtumo, kokybės rodikliai dažnai vertinami balais. Kadangi toks vertinimas gali būti subjektyvus, tikslesniam įvertinimui gauti sudaromos ekspertų grupės. Darant eksperimentinius tyrimus paprastai sukaupiama daug duomenų, todėl eksperimentų aplinkybes ir pravedimo sąlygas reikia kruopščiai užfiksuoti. Rezultatų fiksavimui naudojami specialiai paruošti formuliarai. Eksperimentai socialiniuose moksluose atliekami pasitelkiant įvairias apklausas. Jos skiriasi savo pobūdžiu, klausimų ir galimų atsakymų skaičiumi, forma. 33. Apklausų organizavimas. Apklausa organizuojama pagal sekančius principus [1]: • formuojant apklausą įtraukiami tik būtiniausi klausimai, į kuriuos gauti atsakymai yra svarbūs moksliniam tiriamajam darbui, • siekiant, kad duomenis būtų lengviau apdoroti, galimų atsakymų variantai paprastai numatomi iš anksto, • klausimai turi būti formuluojami tiksliai, • formuluojant klausimus turi būti atsižvelgiama į vietos ir laiko veiksnius bei respondentų socialinį ir demografinį nevienalytiškumą. 34. Eksperimentinių rezultatų apdorojimas. Eksperimentinių rezultatų duomenis apdorojami įvairiais statistikos metodais. Šie metodai sudaro prielaidas realistiškai ir objektyviai spręsti apie tiriamojo proceso apimtį, trukmę, kokybę ir t.t. bei prognozuoti kai kuriuos būsimus proceso funkcionavimo rezultatus. Eksperimentiniai duomenys paprastai apibūdina tik tam tikrą tiriamojo objekto dalį. Darydami kokius nors apibendrinimus pagal gautus statistinius rodiklius, dažniausiai naudojamės matematine statistika. Čia visa nagrinėjamų objektų grupė vadinama generaline aibe, o tyrimams parinkta tų objektų dalis – imtimi. Imtis turi būti reprezentatyvi, t.y. ji turi gerai atspindėti tiriamojo objekto požymio galimų reikšmių proporcijas generalinėje aibėje. Stebėjimų ir matavimų rezultatai gali būti pavaizduoti įvairiais grafiniais būdais, o taip pat histogramų ir kumuliacinių histogramų pavidalu. Eksperimentinių duomenų pagrindu gali būti sudaromi tiriamų procesų matematiniai modeliai. Šiuo metų eksperimentinių rezultatų apdorojimui plačiai taikomi įvairūs programų paketai. Pvz. ORIGIN, STATISTIKA, EXCEL, MATLAB, Mathcad, StenfordGraphics ir t.t. Analizuojant duomenis priimamos tam tikros hipotezės ir modeliai. Hipotezių statistinis patikrinimas ir modelių adekvatumo tyrimai atliekami naudojant matematinės statistikos metodus. 35. Mokslinių darbų rengimas. Mokslinio tyrimo rezultatai dažniausiai pateikiami moksliniame straipsnyje, arba apie tyrimo rezultatus perskaitomas pranešimas mokslinėje konferencijoje. Šiuolaikiniam specialistui ar mokslininkui sėkmę darbe bei karjeroje daug lemia tai, kaip jis sugeba savo mintis išdėstyti seminare, paskaitoje, straipsnyje ar pranešime. Šiame skyriuje plačiau panagrinėsime pagrindinius momentus į kuriuos reikia atsižvelgti ruošiant mokslinį straipsnį ar pranešimą 36. Pagrindiniai elementai sudarantys mokslinį straipsnį. Apie ką jūs turite pagalvoti ir ką padaryti prieš ruošiant straipsnį: ◦ Kokią programinę įrangą naudosite dokumento paruošimui, ◦ kokiam moksliniam/techniniam žurnalui ruošiate straipsnį, ◦ jūs turite atidžiai perskaityti žurnalo reikalavimus straipsnių autoriams, ◦ pasirinktame žurnale susirasti straipsnį-prototipą, kuris nors šiek tiek būtų panašus į jūsų ruošiamą darbą, ◦ paanalizuoti, kiek straipsnyje-prototipe naudojama grafinės medžiagos, kokia straipsnio apimtis, kokie tipiniai išsireiškimai naudojami straipsnyje. Šiuo metu straipsnių tekstinei medžiagai ruošti plačiausiai naudojamas Microsoft Word, eksperimentiniams duomenims ir statistinei medžiagai iliustruoti dažniausiai taikomas Microsoft Excel paketas, arba specializuoti programiniai paketai ORIGIN, STATISTIKA, StenfordGraphics. Kitai grafinei medžiagai ir iliustracijoms ruošti naudojami paketai Corel Draw, SnapGraphics ir kt. Tipinį mokslinį straipsnį eilės tvarka paprastai sudaro šie elementai: ◦ Laiškas žurnalo redaktoriui dėl straipsnio atspausdinimo žurnale, ◦ straipsnio pavadinimas, ◦ straipsnio autoriai, ◦ raktiniai žodžiai (3-4 žodžiai ar žodžių junginiai), ◦ trumpa straipsnio santrauka (5-8 eilutės), ◦ įvadas, ◦ metodai, ◦ rezultatai, ◦ išvados, ◦ naudota literatūra, ◦ straipsnio grafinė medžiaga ir iliustracijos (pastaruoju metu dažniausiai patalpinama tiesiog straipsnio medžiagoje), ◦ padėka. Kiekvieno mokslinio straipsnio paruošimas yra savitas kūrybinis darbas, tačiau daugelis autorių pripažįsta, kad egzistuoja tam tikra ‘racionali’ straipsnio paruošimo tvarka, kuri šiek tiek palengvina straipsnių ruošimą. Pagal šią metodiką straipsnio ruošimą reikėtų atlikti sekančia tvarka: a) Suderinama, kas bus straipsnio autoriai ir kuris autorius atsakys už tam tikras straipsnio dalis; b) Paruošiami grafikai, lentelės ir iliustracinė medžiaga. Čia labai svarbu pateikti tokią grafinę medžiagą, kuri labiausiai atspindi jūsų darbo idėjas ir rezultatus. Labai pageidautina, kad jūsų išvados ir rezultatai būtų pagrįsti statistiškai. Labiausiai įdomius duomenis rekomenduotina pateikti straipsnio pradžioje ir gale; c) Paruošiamas straipsnio – Rezultatų skyrius. Naudojantis lentelėmis, grafikais ir duomeninis jūs turite labai aiškiai suformuluoti, ką ištyrėte, nustatėte ar atradote. Šis straipsnio skyrius yra svarbiausias. Šiame skyriuje reikia vengti vien skaičių ar duomenų pateikimo be paaiškinimų ir komentarų; d) Metodai. Šiame skyriuje turite paaiškinti tyrimo metodus, kurių pagalba gavote išvadas ar rezultatus. Skyrius turi būti paruoštas taip, kad skaitytojai suprastų jūsų naudotų metodų esmę ir galėtų pats, pagal pateiktų metodų aprašymą, pakartoti autoriaus tyrimus ar eksperimentus. e) Išvados. Šiame skyriuje apibendrinama, kas ištirta/atrasta, kaip tai siejasi su kitų tyrinėtojų rezultatais ir kokia numatoma šių tyrimų nauda. f) Įvadas. Čia reikalinga suformuluoti straipsnyje tiriamą problemą, pagrįsti, kodėl tai gali būti aktualu skaitytojui. Trumpai ir aiškiai išanalizuoti, kas šiuo metu yra žinoma šiuo klausimu literatūroje. Įvade taip pat trumpai reikėtų užsiminti apie tai ką ištyrėte jūs. g) Santrauka. Šiame skyriuje labai trumpai reikia reziumuoti kokia buvo straipsnio problematika, ką jūs ištyrėte/atradote ir kodėl tai yra aktualu svarbu. h) Raktiniai žodžiai. Šiuos žodžius reikėtų parinkti labai kruopščiai, kadangi jie patalpinami daugelio bibliotekų duomenų bazėse, todėl straipsnio skaitytojų skaičius labai priklausys nuo šių žodžių. i) Pavadinimas. Pavadinimas turėtų būti įdomus, neilgas (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!