Lietuvių išeivijos mokyklų raida ir lituanistinis švietimas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV)

 VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS VISUOTINĖS ISTORIJOS KATEDRA Aurelijus Gliebus Neakivaizdinio skyriaus Istorijos specialybės III kurso studentas Lietuvių išeivijos mokyklų raida ir lituanistinis švietimas JAV (referatas) Vadovas: doc. J.Dautaras Vilnius 2005 Įvadas Jei vienu žvilgsniu mėgintume aprėpti JAV lituanistinio švietimo istoriją, pastebėtume ne tik laikotarpį atitinkantį jaunuomenės ugdymo turinio, metodų ir formų įvairumą, bet ir esminius svetur užgimusios lietuviškos mokyklos gyvybingumo požymius. Ne vieno egzodo pedagogo, filosofo, lituanistinio švietimo organizatoriaus sukurtuose tautinio išlikimo modeliuose buvo nuolat akcentuojama tautybė, kaip savaiminė vertybė. Tautiškumo išlaikymas, jų įsitikinimu, buvo jaunuomenės pareiga. Tai įskiepyti siekė ir lituanistinės mokyklos. Dar 1949 m. Lietuvių kultūros institutas tarp naujųjų JAV emigrantų lietuvių išplatino anketą. Dauguma atsiuntusių atsakymus į pateiktą klausymą ,,Kas turi pagerinti lietuvių tautinę sąmonę ir lietuvių kalbos vartojimą?“ atsakė, kad šio darbo pirmiausia turi imtis ,,šeima, poto mokykla, lietuviškos bažnyčios, organizacijos, spauda, radijas, chorai, ansambliai“. ,,Nėra reikalo plačiai kalbėti apie šeimos reikšmę ir atsakomybę lietuvybės išlaikymo atžvilgiu,- rašė L.Dambrūnas. –Reikia tik pabrėžti neabejotiną faktą, kad ne mokykla, ne bažnyčia, ne organizacija ar kas kitas, o šeima mūsų sąlygomis yra pagrindinis tautinio auklėjimo veiksnys, svarbiausia lietuvybės tvirtovė. Be šeimos, lituanistinės mokyklos pagrindinis ugdymo veiksnys yra lietuvių bendruomenė. Plačiausiai individo ugdymo ir lietuvių bendruomenės sąveikos klausimus nagrinėjo J.Grinius, kurio filosofiniai ir pedagoginiai darbai yra tokie pat svarbūs, kaip ir A.Maceinos, S.Šalkauskio Nepriklausomoje Lietuvoje. Jie sprendė panašias žmogaus būties problemas, tik analizės kontekstas ir objektas, laiko ir vietos sąlygotas, buvo ne tas pats. Lietuvių bendruomenės, taip pat ir lituanistinės mokyklos pagrindinis uždavinys yra, kaip teigia J.Grinius, ,,išlaikyti išeivijos tautinę gyvybę – tai tautiškai išauklėti jaunąsias kartas, būtent, įugdyti jas į lietuvybę ir tuo būdu juose įžiebti lietuviškąją sąmonę‘‘, t.y.,, a. išmokyti gimtosios kalbos, b. įdiegti tautinį charakterį, c. Įsąmoninti tautos istoriją ir d. perteikti jos kultūrinius laimėjimus‘‘. Lituanistinio švietimo istorijos tyrinėjimų JAV niekada netrūko . Daugiausia dėmesio jai savo publikacijose skyrė J.Kavaliūnas, A.Kučas, P.Maldeikis, J.Masilionis, kun. A.Milukas, periodinė spauda. Į lituanistinių mokyklų ištakas remtasi ir grožinėje literatūroje – 1984 m. Čikagoje išleistame Alės Rūtos romane ,,Pirmieji svetur‘‘ vaizduojami, kaip pažymėta knygos užsklandoje, XIX šimtmečio pabaigos- XX – pradžios lietuviai ateiviai Amerikoje, kurie ,,rūpinasi susikurti tokį gyvenimą, kad lietuviškuose susibūrimuose rastų lyg naują tėviškę. Ir kietu užsispyrimu , ištverme ir sunkiu darbu jie laimi bent tiek, kad gali jau laiduoti savo ateinančioms kartoms lengvesnį gyvenimą – kelią į mokslą. JAV lituanistinio švietimo ištakos ir raida Pasaulyje turbūt nerasime tautos, kuri neturi egzilinės, t.y. tremties arba išeivių pedagogikos, švietimo, mokyklos ir mokytojų, pasiryžusių ugdyti tautiškai susipratusį ir sąmoningą jaunimą. Ne išimtis ir Lietuva, kurios istorinės ir politinės aplinkybės vertė tūkstančius jos žmonių palikti kraštą, prievarta pasirinkti išeivio, tremtinio kelią. Tačiau sunki kova už laisvę ir būvį jam neleido ne tik užmiršti gimtosios kalbos, bet dar skatino steigti lietuviškas mokyklas, klases, leisti vadovėlius, laikraščius, steigti organizacijas. XIX a. penktojo dešimtmečio badas Lietuvoje, sukilimas, o jį numalšinus prasidėjęs sistemingas lietuvių kalbos, kultūros ir religijos persekiojimas davė pradžią didžiausiai emigracijai iš Lietuvos, daugiausia į JAV. 1883 m. pirmajame ,,Aušros‘‘ numeryje buvo rašoma: ,,Visi esame išsikraustę iš tėvynės ne dėl paleistuvystės, ne iš tinginiavimo, ne dėl prisižiūrėjimo grožybių svetur, bet gainiojami vargų, prispausti bėdomis gyvenimo, persekiojami vyresnybių. Taigi vargai mus atskyrė nuo tėvų ir tėvynės!‘‘. Pirmieji lietuviškų laikraščių, knygų leidėjai, mokyklų steigėjai savo darbus derino prie XIX a. vidurio menkai išprususių emigrantų. V.Biržiška knygoje ,,Amerikos lietuvių spauda 1874-1910 nurodė, kad ,,šioje srityje pirmieji žingsniai buvo sunkūs dėl to, kad

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!