Mokyklos strategijos formavimo principai: lietuviška Kristijono Donelaičio mokykla Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV)

Lietuviai pradėjo migruoti į užsienio šalis dar XIX a. pabaigoje. Adaptuodamiesi svetimose šalyse, stengdamiesi išsaugoti savo identitetą jie kūrė socialines organizacijas ir sambūrius. Viena iš tokių organizacijų yra ir Lietuviška tautinė mokykla.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui” 2006 m. kovo 30 d. Nr. 314 konstatuojama, kad užsienyje 2005 metais veikė 151 lietuviško ugdymo įstaiga. Jose mokėsi apie 4 tūkstančiai mokinių. Mokyklos aprūpintos metodinėmis ir mokymo priemonėmis, kompiuterinėmis programomis (skirta per 20 tūkst. litų), nuolat atnaujinamos bibliotekos mokomąja ir grožine literatūra, organizuojamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimas. 2002 m. mokykloms užsienyje išlaikyti skirta: Pelesos lietuvių vidurinės mokyklos – 1 mln. 72 tūkst. litų ir 695 tūkst. litų pastatui renovuoti; Maskvos 1247-ajai lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo mokyklai – 495 tūkst. litų, Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijai – 806 tūkst. litų. Už Lietuvos Respublikos Vyriausybės lėšas Seinuose pastatytas ir pradėjo veikti modernus lietuviško švietimo centras (projekto vertė – 4 mln. litų). Nupirkti geltonieji autobusai Seinų, Punsko ir Pelesos lietuviškoms mokykloms (Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės, dokumentas, 2002).
Siekdamos optimaliau naudoti švietimui skirtas lėšas, didinti mokymo prieinamumą ir sudaryti sąlygas gerinti mokyklų teikiamo švietimo kokybę, lygias galimybes įgyti geros kokybės išsilavinimą, savivaldybės toliau tvarko mokyklų tinklą ir rūpinasi jų finansavimu (LR Vyriausybės nutarimas, 2006: 83).
Šiame darbe plačiau paanalizuosime JAV lietuviškos mokyklos svarbą išeivijos, ypač jaunosios kartos gyvenime.
Nuo pirmosios emigrantų bangos, t.y. XX a. pradžios daug kas pasikeitė, lietuviška mokykla išgyveno ir nuosmukio ir pakilimo laikotarpius. Teigiama ir reikšminga išeivių mokyklai buvo antroji emigrantų banga po Antrojo pasaulinio karo, nes tuo metu buvo įkurta LB Švietimo taryba (1969), nustatytos mokyklų programos ir darbo gairės, pradėti leisti vadovėliai. Trečioji emigrantų banga labai nevienalytė. Dalis jos siekia tik materialių dalykų, kita - išsilavinusi ir nusiteikusi humanistiškai. Tačiau visiems atvykusiems ypatingai yra svarbus ryšys su Lietuva. Todėl ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!