1. Įvadas
Konkreti visuomenė rutuliojasi, atsinaujina dėl savo ugdymosi, tobulėjimo, ypač dėl jaunosios kartos edukacinių švietimo procesų. Taigi kiekviena visuomenė turi savo suvoktą edukacinę misiją, kurią paprastai ji adresuoja švietimo sistemai. Priklausomai nuo visuomenės politinės, edukacinės, kultūrinės, socialinės terpės, ši suvokta edukacinė (švietimo) misija yra realizuojama konkrečiais keliais ir būdais. Savo ruožtu kiekvienos šalies mentaliteto ir tradicijų plėtra labai priklauso nuo švietimo sistemos, jos tikslų, uždavinių ir pedagoginio lygio.
Mokykla – tai visuomenės veidrodis. Ji atspindi žinias, vertybes ir sugebėjimus, kuriuos per amžius visuomenė laikė svarbiausiais. Be to mokykla asimiliuoja skirtingos etninės, rasinės, religinės, ir kultūrinės prigimties žmones, perduoda jiems daugumos papročius, vertybes. Mokykla- tai vieta, kur jaunuolis suvisuomeninamas, mokomas protingai ir konstruktyviai dalyvauti visuomenėje.
Mokymo kryptis – teorinis pavienių mokymo procesų pusių aiškinimas, grindžiamas savitu mokymo metodų naudojimu, mokymo organizavimu, savitais mokytojo ir mokinių santykiais.
Esminė švietimo paskirtis suteikti asmeniui brandaus savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam tobulinti savo gebėjimus visą gyvenimą. Tačiau šiems uždaviniams įgyvendinti reikia tokių švietimo sistemų, kurios būtų grindžiamos žmogaus, kaip socialinio, kultūrinio individo, samprata, giluminių ryšių su socialine tikrove suvokimu.
Išsivysčiusios bendruomenės švietimo erdvei būdinga bazinė kompetencija: socialiniai, ekonominiai, politiniai ir psichologiniai gebėjimai gyventi daugiakultūrėje visuomenėje, savosios kalbos gryninimas bei kelių kalbų mokėjimas, informaciniai gebėjimai orientuotis spartėjančiame ir didėjančiame informacijos sraute, visą gyvenimą siekimas gyvenimo pilnatvės, asmeninio, profesinio ir visuomeninio tobulėjimo. „Taigi šiais laikais tenka visiems mokytis: jaunoji karta perima sukauptą patyrimą, kad galėtų jį toliau gausinti, o vyresnieji jį turtina naujais atradimais, materialinės ar dvasinės kultūros sferoje, pažindami tai, kas nauja“ (V. Jakavičius, 1998, p.91).
Šio darbo tikslas, dviejų pažangių, tačiau labai skirtingų politine santvarka, geografine padėtimi ir užimamu plotu, bei kultūrinio paveldo ir tradicijų atžvilgiu, valstybių - Šveicarijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vidurinių mokyklų palyginimas, jų ypatumų atskleidimas ir sugretinimas. Be jokios abejonės, norint pasigilinti į bet kurios šalies švietimo sistemą, pirmiausia turime susipažinti su tos šalies politine...
Šį darbą sudaro 4966 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!