Pedagoginės kryptys Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) XIX amžiaus pabaiga - XX amžiaus pradžia

XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje išryškėja „Audros ir veržimosi“ pedagoginis judėjimas, susijęs su to paties pavadinimo literatūriniu judėjimu.
1. Iki I pasaulinio karo vis labiau ryškėja valstybės vaidmuo organizuojant švietimą.
2. Vis didesnį vaidmenį liaudies švietimo sistemoje vaidina vaikų darželiai.
3. Imtos steigti mokyklos ne tik normaliems, bet ir sutrikusio intelekto vaikams. Kurtiems ir akliems vaikams įvedamas privalomas aštuonmetis mokymas.
4. Steigiama daugiau profesinių mokyklų. Išleidžiami raštai reikalauja užtikrinti jaunimui galimybę iki 18 m. įgyti specialybę.
5. XX a. pr. steigiamos aukštesniosios valdinės mokyklos mergaitėms. Aukštesniosiose mergaičių mokyklose buvo 2 skyriai: 1 - dvejų metų, kuriame rengia gyvenimui, 2 – trijų metų aukštesniosios mokytojų seminarijos, kurios suteikdavo mokytojo kvalifikaciją ir teisę stoti į universitetus.
Vakarų Europą užplūsta „naujųjų mokyklų“ banga. Ženevoje net buvo įkurtas „Tarptautinis naujųjų mokyklų susivienijimas“, koregavęs visų to tipo mokyklų veiklą Anglijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, JAV ir kt.
Mokymo procesas buvo geriau organizuotas: dirbo kvalifikuotesni mokytojai, mokytojai-entuziastai, buvo geriau įrengti kabinetai ir laboratorijos, nemažai dėmesio skiriama fiziniam ir estetiniam lavinimui. Buvo mokoma ir kai kurių amatų (staliaus, šaltkalvio, sodininko), tačiau tai nebuvo profesinis parengimas.
Pagrindinis mokymo uždavinys – ugdyti mąstymo sugebėjimus, mokėjimą stebėti, kelti hipotezes, eksperimentuoti.
„Naujųjų mokyklų“ kryptį galima padalinti pusiau: 1) „darbo mokykla“ arba „pilietinio auklėjimo mokykla“, 2) „veiksmo pedagogika“.
„Darbo mokykla“ pasisako prieš teorinį dalykų dėstymą ir sudaro sąlygas mokiniams susipažinti su mokomaisiais dalykais praktiškai. Devizas – „Mokykla turi būti ne klausykla, bet laboratorija“. Šios krypties pagrindinis atstovas buvo vokiečių pedagogas Georgas Keršenštaineris (1854-1932). Jis pasisakė už tai, kad mokykla turi būti visapusiškai pajungta tarnauti valstybei (Vokietijai), kad „pilietinis auklėjimas“ turi išmokti vaikus besąlygiškai paklusti valstybei. Jo nuomone, mokiniai mokykloje turi dirbti rankų darbą, įgyti įgūdžių naudotis įvairiais darbo įrankiais. „Darbo mokyklos“ esmę apibrėžia jo teiginys: „Minimumas teorinių žinių, maksimumas praktinių mokėjimų, įgūdžių ir darbo pamėgimo, taip pat atitinkamų pilietinių pažiūrų“.
Hugo Gaudigas panašiai kaip G.Keršenštaineris pasisako už asmenybės ugdymo idėjas: „Būti vokiečiu, vadinas, būti asmenybe“....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!