Algirdas Landsbergis. Lietuvių literatūros vertinimas

Darbas - tai referatas, liečiantis išeivių autoriaus ir žymaus kritiko A. Landsbergio literatūrinę kritiką, joje atsiskleidžiančią įvairių literatūros reiškinių sampratą. Atlikta ŠU dėst. D. Jakaitės dėstomam Lietuvių egzodo kritikos kursui.
Algirdas Landsbergis (Žemkalnis) (g. 1924) – žymus egzodo literatūros kritikas ir kūrėjas. Jo pažiūros į kūrybą, kaip ir daugelio išeivijos autorių, dažniausiai remiasi Europos ir apskritai pasaulinės literatūros tradicija, A. Landsbergis kūrinius analizuoja, kritikuoja ir interpretuoja iškeldamas Vakarų kultūros žmogui aktualius aspektus, pirmiausia vakarietiškų tendencijų ieško savo meto išeivijos ir tarybinės bei posttarybinės Lietuvos autorių darbuose. Išeivijoje gyvenančiam, t. y. tiesioginį sąlytį su pačiomis naujausiomis literatūros ir kultūros tendencijomis turinčiam kultūros žmogui, toks požiūris natūralus, juolab, kad mūsų nagrinėjamas autorius studijavo būtent lyginamosios literatūros kursą, kuris, be abejo, dar labiau plėtė literatūrkultūrinį autoriaus akiratį. Lyginimas su Vakarais, beje, vyrauja visoje egzodo literatūros kritikoje, A. Landsbergis iš jos konteksto neiškrinta ir jo, kaip ir apskritai išeivių kritika savo laiku buvo objektyviausiai ir įdomiausiai, kartais prieštaringai, nestandartizuotai vertinanti, nes buvo, visų pirma, laisva, kokia ir privalo būti. Tarybinėje Lietuvoje apie laisvą kritikos žodį negalėjo būti nė kalbos, menininkų kūrybai galiojo neginčytini kanonai, kurie ir buvo pagrindiniai kriterijai kūrinio gerumui, meniškumui, o tiksliau tariant, tinkamumui ideologijai nustatyti.
Kritiko A. Landsbergio žvilgsnis gilus ir savitas, bet galima jau pradžioje nurodyti pagrindines tendencijas. Vieną, rėmimąsi pasaulinės kultūros kontekstu, jau minėjome. Kitas minėtinas dalykas – palankumas moderniajai kūrybai, nors Landsbergis dažnai savo straipsniuose mini, kad ne srovė, ne kryptis, ne forma ir kitokie formalūs dalykai, nors jie be abejonės svarbūs, lemia kūrinio gerumą. Lemtingiausias čia faktorius - kaip ir kokios idėjos skelbiamos, kokiomis priemonėmis ir ar tinkamai, nenusileidžiant iki publicistikos lygio, jos kūrinyje realizuojamos. Landzbergis pasisako prieš literatūros sustabarėjimą į dogmas, prieš ideologiškumą ir menkai tepaslepiamą teziškumą, iškylantį virš meniškumo, prieš visišką kūrybos subendruomenėjimą ir individualybės kūrinyje išnykimą bei visus kitus su tikrąja literatūra nesiderinančius dalykus, pvz., hermetiškumą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!