A. Škėma ,,Garšvos biografija"

Aš Antanas Garšva. Poetas, mylintis ir nekenčiantis, ironiškas ir desperatiškas, kūrėjas ir nihilistas. Esu viskas viename. Daug ką patyriau. Daug minčių turiu savo galvoje, kurioje tuoj niekas nebetilps.
Mano pirmieji gyvenimo prisiminimai kitokie nei kitų vaikų... Šis laikotarpis, kuris turėtų būti pilnas vaikiškų džiaugsmų, atsimenu nejaukią ir visiškai nevaikišką aplinką. Augau nedarnioje šeimoje tėvas- matematikas kuris mylėjo gamtą Tėvas klūpo ties paprasta ramune ir skaičiuoja jos lapelius. Kaip botanikas, kaip įsimylėjėlis, kaip našlaitis iš pasakų vaikams. O apie motiną: ,,Ji mokė mane kalbų ir vakarais pasakodavo keistas improvizacijas“, motinos balso gaidos išskrisdavo apvalios ir švelnios, o man atrodė, kad jei užmigčiau jų besiklausydamas, tai susapnuočiau mielą sapną. Tėvai neretai pakeldavo vienas prieš kitą balsą. Tėvas kartais net mušdavo motiną. Neturėjau mylinčio tėvo, motina susirgo šizofrenija. Jos išprotėjimas – vienas svarbiausių įvykių, turėjusių didelę įtaką mano gyvenimui. Paskutinis jos žvilgsnis, atvežus į ligoninę - žuvusios vaikystės ir pirmos pažinties su svetimu ir negailestingu pasauliu simbolis. Po motinos praradimo prasidėjo kitas, savarankiško gyvenimo etapas.
Gyvendamas vienas Kaune, po pamokų eidavau į biblioteką. Aš, ne kaip kiti keturiolikmečiai, skaičiau gana rimtas knygas, iš kurių didžiausią įtaką padarė pesimistiškoji Schopenhauerio kūryba... Šeštadieni po gimnazijos užsukau į krautuvėlę ir paprašiau virvės: „Mano mirtis matuojama metrais“, šie mano pasakyti žodžiai įstrigo mano galvoje. Sekmadienį nusiploviau kojas, išsivaliau dantis ir, sukišęs virvę į popierinį maišelį, nuėjau į Pajiesį. Maniau, kad pasikarsiu tankmėje, kur mano lavoną negreit ras, o kol ras juodi varnai jau bus išlęsę akis. Aš juk nieko nemylėjau! Kartais ir gimnazistų sielos būna gilios kaip Schopenhauerio... Neišdrįsau. Likau gyventi. Mane tai labai paveikė. Grįžęs į liaudies namų kambarėlį pavalgiau ir užmigau. Išmiegojau vienuoliką valandų. Tai mane tikrai nuvargino...
Vėlyvojoje jaunystėje, apie devynioliktuosius savo gyvenimo metus pirmą kart įsimylėjau. Tačiau meilė nebuvo sietina su romantiniais idealais – tai greičiau buvo tokių kito asmens vertybių kaip nedrąsumas, švelnumas, trapumas ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!