Asmens laikysena kritinėse situacijose ( B. Sruoga, A. Škėma, J. Biliūnas)

Kalbos tema. Asmens laikysena kritinėse situacijose ( B. Sruoga, A. Škėma, J. Biliūnas)

Asmuo, atsidūręs kritinėse situacijose, elgiasi įvairiai. Vieni žmonės dvasiškai palūžta, kiti dvasiškai subręsta, sustiprėja. Ne veltui vokiečių filosofas Frydrichas Nyčė yra pasakęs: „Kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius.“ Sugebėjimas nepalūžti kritinėse situacijose lemia ir gyvenimo sėkmę. Ne veltui sakoma: ,,Per kančias į žvaigždes“. Dažniausiai su nepalankiomis aplinkybėmis susiduriama XX amžiuje, kai pasaulį sukrečia pasauliniai karai, tremtys, emigracijos. Žmogaus laikysena kritinėse gyvenimo situacijose yra skirtinga, nes vieni palūžta, o kiti morališkai sustiprėja ir toliau sėkmingai žengia gyvenimo keliu. Apie asmenybės laikyseną kritinėse situacijose kalbėsiu remdamasis katastrofų literatūros kūrėjo B.Sruogos memuariniu romanu „Dievų miškas“ , žymiausio katastrofinio modernizmo atstovo A.Škėmos romanu „Balta drobulė“ ir lietuvių lyrinės novelės pradininko J.Biliūno apysakoje ,,Liūdna pasaka“.

Visų pirma, XX a. pirmosios pusės tragiško likimo rašytojo Balio Sruogos memuariniame romane „Dievų miškas“ vaizduojamas žmogus, kuris kritinėse situacijose išlieka dvasiškai stiprus. Koncentracijos stovykloje žmogus patenka į prievartos pasaulį, kurį Sruoga, jame praleidęs dvejus metus ir pats viską patyręs, vadina „labai sudėtingu giltinės malūnu“. Žmogui, atsidūrusiam šiame giltinės pasaulyje, sunku išlikti žmogumi, išlaikyti aukštas moralines vertybes. Koncentracijos stovyklų sistema buvo pagrįsta antihumaniška sistema, siekiančia, kad žmogus, patekęs į šį pragarą, prarastų sąžinę, bet kokį padorumą, pats žudytų kitus, norėdamas išlikti gyvas: „Norėdamas likti gyvas, turi žengti per kitų lavonus.“ Pavyzdžiui, prižiūrėtojas Vacekas Kozlovskis žino daugybę kankinimo būdų, paverčia kalinius varlėmis, liepdamas šokinėti, driežais, liepdamas šliaužti. Buvo kalbama, kad Vacekas koncentracijos stovykloje nužudė savo tikrą brolį. Kai į lagerį atvežama pakarti jauna graži lenkaitė, net trys oficialūs lagerio budeliai atsisako merginą karti, o Vacekas Kozlovskis pakaria lenkaitę iš meilės tokiam darbui, nes jam smagu. Kalinių lagerio vadui Traugotui Majeriui taip pat nėra nieko šventa, nes net per Kalėdas šalia lemputėmis žiburiuojančios eglutės įsako pakarti keletą katorgininkų, kurie kartuvėse kabo per visas šventes. Daugelis atsidūrę Štuthofo koncentracijos stovykloje galvoja tik apie save, nevertina gyvybės, o mirtis tapusi kasdienybe. Tačiau profesorius Sruoga parodo, kad ir šioje blogio bei mirties karalystėje žmogus sugeba išlikti žmogumi ir ne kiekvienas žmogus kitam žmogui tampa vilkas. Ir pats rašytojas, dirbdamas raštinėje, sugebėjo išgelbėti daug kalinių nuo mirties ir jį patį bei jo draugus globojo kiti. Pats rašytojas net kelis kartus buvęs klipatų, fiziškai ir dvasiškai išniekintų žmonių, komandoje, gebėjo užjausti kitus, nesmurtavo. Budeliams nepavyko sutrypti žmoniškumo, paversti žmogaus žvėrimi. Grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos prisidengęs ironija lyg apsauginiu skydu, saugančiu nuo širdį veriančių atsiminimų savo slogią patirtį ir kritines situacijas aprašė memuariniame romane, kuris buvo išleistas tik praėjus dešimt metų po rašytojo mirties. Taigi Balio Sruogos memuariniame romane „Dievų miškas“ parodoma žmogaus dvasinė stiprybė, vyraujant antihumaniškai sistemai, kuriai asmuo tyliai priešinasi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!