Asmenybės laikysena ribinėse situacijose (Škėma, Sruoga)

XXa.laikotarpis neleido žmogui atsikvėpti: dėl vykusių pasaulinių karų, globalinių katastrofų, masinių žudynių, to meto jaunas žmogus augo baimėje. Europoje vykusi Vakarų ir Rytų kova, besikeičiančios valstybių sienos ir santvarkos vertė žmogų jausti amžiną pavojaus grėsmę, nestabilumą - šios istorinės ir socialinės aplinkybės nustatė egzistencializmo filosofijos dogmas, suformavo katastrofinės literatūros rašytojų kartą, kuri, skirtingai nei despotiškos diktatūros, gilinosi ne į žmonių grupės išgyvenimus, bet į individo, atsidūrusio ribninėje situacijoje, gyvenimo problematiką. Lietuvių literatūroje tokio žmogaus laikyseną pasaulio chaose geriausiai perteikė XXa.išeivijos atstovas,rašymo stiliaus, paremto pasąmonės srauto linijomis, Lietuvių literatūroje pradininkas Antanas Škėma bei XXa. poetas, prozininkas, tautosakos tyrinėtojas Balys Sruoga.
Lietuvių egzodo rašytojas Antanas Škėma, kurio kūryboje jaučiama egzistencialistinė Vakarų kultūros įtaka, kūrinyje ,,Balta drobulė’’ ir novelėje ,,Karuselė” katastrofos akivaizdoje atsidūrusį žmogų vaizduoja žvelgiantį į pasaulį ironiškai, tačiau išgyvenantį audringas egzistencijos, meilės, troškimų bei realybės kolizijos problemas. Tiesa, ne tik Vakarų deklaruojamos idėjos, bet ir biografinė patirtis - iš arti stebėti Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai - darė įtaką A. Škėmos kūrybai. Autorius gimė Lenkijoje, Lodzės mieste, kur tėvas rusų valdžios buvo paskirtas dirbti mokytoju. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui su šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, vėliau - į Ukrainą.Čia dar vaiko išgyventi patyrimai atsiskleidžia kūryboje. Novelėje ,,Karuselė“ vaizduojamas paribio žmonių, atsidūrusių politinių peripetijų sūkuryje, gyvenimo laikinumas, susitapatinimas su humanizmui abuojumo nešykštinčiu chaosu ir pasidavimas aplinkybėms. Kūrinio fabula skaitytoją retrospektyviai nukelia į Pirmąjį pasaulinį karą, pasakojimą apie berniuką Martynuką. Jis vaizduojamas stovintis ant duobės krašto.Duobė – aliuzija į tragizmą, gyvenimo laikinumą, žmogaus, atsidūrusio katastrofų kryžkelėje, padėtį.Svetimtautis vaikas patraukia dviejų kiemo chuliganų – Saškos ir Mitkos – dėmesį.Šie diskutuoja, ką veiktų, jei nelaisvėn paimtų baltagvardietį, negražiai vadina Martynuką ir kėsinasi duoti antausį. Radęs prieglobstį nuo mušeikų, Martynukas nusiramina ir, visai užsimiršęs, jog mama neleido išeiti iš kiemo, kartu su visa gauja vaikų išbėga į gatvę, kurioje randa pakaruoklį. Kabantis ant žibinto karininko kūnas Rostovo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!