Asmenybės laikysena ribinėse situacijose (Sruoga, Škėma, Biliūnas)

Gyvenimas yra kupinas nusileidimų ir pakilimų, gerų ir blogų patirčių bei įvairių išbandymų, kai tenka priimti sunkius, ateities planus ir svajones griaunančius sprendimus, išduoti artimuosius ar skausmingai būti išduotiems dėl uoliai siekiamo „didesnio gėrio“, kęsti nežmoniškas, moralės normų nepaisančias sąlygas. Žmogaus elgseną atsidūrus ribinėje situacijoje dažnai lemia tai, kokioje psichologinėje būsenoje jis yra tuo metu, jo moralinės nuostatos, prigimtis bei charakterio savybės. Kiekvienas individas skirtingai kovoja su pasaulio neteisybėmis, taigi kyla klausimas, kokios priemonės padeda išgyventi žmogui nepakeliamomis aplinkybėmis.
Atsidūrus ribinėje situacijoje žmogui nepalūžti padeda meilė ir kūryba. Individas, kuris nesugeba rasti emocinio ryšio su kitais, perteikti susikaupusių emocijų ir protą kamuojančių minčių, gali atsidurti bedugnėje, kurią galima prilyginti nužmogėjimui. XX a. žmonijai diagnozuotas negales: moralinių vertybių devalvaciją ir nihilizmą, asmenybės destrukciją ir emocinį atbukimą bei absurdiškumo ir beprasmybės jausmą, atskleidžia katastrofinio modernizmo įtakų kone labiausiai paveiktas lietuvių teatralas, prozininkas ir dramaturgas Antanas Škėma romane „Balta drobulė“. Pagrindinis kūrinio veikėjas Antanas Garšva nemeluoja sau ir kitiems, nevaidina didvyrio, bet įsivertinęs savo galimybes emigruoja. Dirbdamas viešbučio liftininku Niujorke ir vilkėdamas suaugusiam vyrui nederantį drabužį – uniformą, jis jaučiasi kaip į žmonių pasaulį patekęs kaukas, tačiau išsivaduoti jam trukdo būtinybė užsidirbti pragyvenimui. Dideliame mieste poetas jaučia beprasmybę, liftininko darbas jį bukina ir „laužo kaulus didmiesčio ratas“. Tokios aplinkybės pripildo jautrios prigimties asmenybės gyvenimą tragizmo, melancholijos ir nuolatinio grįžimo sąmonės srautais į prarastąją Tėvynę. Egzistencinei vienatvei Garšva priešinasi kurdamas poeziją. Rašyti jis pradėjo dar Lietuvoje, kurioje buvo gerai žinomas poetas, taigi kuriamos eilės suteikia šiek tiek prasmės, atrodytų, visiškai beprasmei individo egzistencijai bei padeda išvengti užmaršties paliekant pėdsaką literatūroje. Antanui Garšvai taip pat svarbi meilės jausena, kurią jis patiria su pirmąja „užrašų“ tekstų skaitytoja Elena. Ji Garšvai tokia pat svarbi kaip rašymas. Ji svarbesnė už Jonę, pirmąją mylimąją, su kuria poetas išsiskiria dėl ligos. Meilė, kurią Garšva išgyvena susipažinęs su Elena, jį privertė jaustis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!