XX a. asmenybės laikysena ribinėse situacijose

„Būti ar nebūti“,- V. Šekspyro tragedijos „Hamletas“ pagrindinio veikėjo Hamleto žodžiai išliko aktualūs ir XX a. Šis amžius tai vienas iš skaudžiausių laikotarpių žmonijai: 2 pasauliniai karai, žmogaus moralinių normų nuvertinimas ir apribojimas žmogui sukuria daugybę kritinių situacijų. Ribinėse situacijose žmogui sunkiausia nesuklysti - teisingai pasirinkti. Tvirtą XX a. žmogaus laikyseną kritinėje situacijoje padeda išlaikyti pasirinkimas „būti“, tai yra ribinės situacijos įvertinimas, pasirinkimas (pozityvus/optimistiškas, ironiškas žvilgsnis į susidariusią situaciją), orumo išsaugojimas bei ryžtas kovoti.
Žmogus gebėdamas įvertinti ribinę situaciją ironiškai sugeba pasirinkti tinkamus veiksmus, kad išliktų dvasiškai laisvas ir orus.
Ironiškas požiūris į vykstančius žiaurumus gali padėti išgyventi ir išlikti žmogumi. Ironija - tai galingas ginklas, kuris apsaugo nuo nereikalingo jausmingumo, vertybių praradimo. Pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo metu XX a. žmogus priverstas gyventi nuolat bijodamas dėl savo gyvybės, matyti žudynes, negailestingą trėmimą į koncentracijos stovyklas. Būtent juokas padėjo morališkai nepalūžti, ištverti tragiškai sunkų laikotarpį ir išlikti žmogumi. Tokių pavyzdžių lietuvių literatūroje nėra labai daug. Pats ryškiausias ir unikaliausias lietuvių literatūros kūrinys apie XX a. asmenybės laikyseną ribinėje situacijoje yra Balio Sruogos memuarų knyga „Dievų miškas“. Joje pasakojama apie rašytojo patirtą kasdienį kalinio balansavimą tarp gyvenimo ir mirties Štuthofo koncentracijos stovykloje.
Memuarų pradžioje rašytojas ironišku žvilgsniu apžvelgia situaciją, kurią XX a. viduryje sukuria fašizmas. Baroko susmukimas į baraką - šis istorinis procesas vaizdžiai apibrėžia vokiečių kultūros raidą Hitlerio papėdėje. Visiškai neatsitiktinis, visiškai nuosakus buvo dalykas, kad Vokietija, savo karinės galios išsirutuliojimo metu okupuojanti vis naujus ir naujus kraštus, - Vokietija, kadaise buvusi kultūrtrėgerė, dvidešimtojo amžiaus viduryje virto lagertrėgere plačiausia prasme Antifrazėmis: kultūrtrėgėrė-lagėrtrėgėrė ironizuodamas ir apibendrindamas situaciją, rašytojas puikiai suvokė, kad SS kariai galėjo kalinį kiekvieną momentą nušauti, pakarti, pagaliau ar akmeniu užmušti. Kalinys buvo anapus įstatymų. Jis jokių teisių neturėjo. Joks teisingumas jo negynė. Jis reiškė mažiau, negu bet kuris daiktas, inventoriaus knygose įrašytas. Balys Sruoga supratęs, į kokią velniavą pakliuvo, nepuolė į paniką...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!