Žmogaus laikysena ribinėse situacijose (B. Sruoga, A. Škėma)

Stoiška laikysena padeda išgyventi didžiausius sunkumus ir tamsiausius gyvenimo periodus. Šiuo metu visas pasaulis tam tikra prasme išgyvena ribinę situaciją, kuri įtakoja kiekvieno iš mūsų elgesį. Žmogus, susidūręs su grėsmę skatinančiais potyriais, gali prarasti blaivų protą beieškodamas išeities iš susidariusios padėties. Išlikdamas stiprus ir turėdamas daug gyvenimiškos patirties asmuo kryžkelėse išlieka racionalus bei sugeba priimti sprendimus. Ne kiekvienam pavyksta atsispirti lengviausioms išeitims ir problemų sprendimams, kurie reikalauja mažiau ryžto ir užsispyrimo. Apie žmogaus laikyseną ir moralinių vertybių išlaikymą tarpukario laikotarpiu, kurio metu asmenybė buvo visiškai nuvertinta ir kartais net bevertė, rašė XX a. vidurio lietuvių rašytojas, literatūros ir teatro kritikas, publicistas Balys Sruoga memuariniame romane „Dievų miškas“. Kūrinyje aprašomas gyvenimas Štuthofo koncentracijos stovykloje, pats pavadinimas išduoda vietovę – tai buvusi jūra, kurios vietoje buvo lietuviškųjų dievų palikuonių namai. Nors atrodytų, kad vieta šventa, jos žemėse dėjosi kartais protu nesuvokiamas žmonių išnaudojimas ir visuomenės dalies, kuri atliko nešvarius darbus, degradacija: „Lageris – tai visiškai atskira respublika, autonomiškai nepriklausoma…“ Rašytojas naudodamas ironiją ir sarkazmą perteikia totalitarinės sistemos ydas ir jam paklustančiojo nužmogėjimą: Kokį moralinį, kokį istorinį pateisinimą būtų galima sugalvoti tiesiem, kurie kitus tokia lengva širdimi siunčia į koncentracijos lagerius? Jokios politinės, jokios religinės, jokios pasaulėžiūrinės idėjos jų niekuomet nepateisins!“ „Dievų miško“ pasakotojas objektyviai mėgina perteikti ribinės situacijos poveikį žmogui, kai nebėra humanizmo, vyksta kovą už išlikimą bei kaip priklausomai nuo to keičiasi vertybės. Lageryje esanti hierarchija daugumą kalinių priversdavo pasiduoti, plaukti pagal srovę ir laukti neišvengiamos mirties ar prisijungimo prie klipatų, kol žudikai ir kiti kriminalistai galėdavo įgyvendinti savo sadistiškus norus: „Viena, kas gera šioje aplinkoje, – kad visiškai išnyksta mirties baimė. Mirtis čionai gresia kiekviename žingsnyje. Čionai taip žmogus apsipranta su mirties perspektyva, kad ji darosi šiokiadienė šiukšlė. Mirtis nustoja savo kilnaus tragizmo elemento. Ji nustoja čionai ir savo lyrizmo.“ Nors gyvenimo sąlygos buvo prastos, pagrindinis veikėjas išlaikė moralinę ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!