Žymiausi Lietuvių kalbos tyrinėtojai: Antanas Salys

.....................................
...................................
..................
2007 m.
Turinys
1. Įvadas 3
2. Biografija 4
3. Veikla 5
4. Naudota literatūra 8
1. Įvadas
Kalba yra neatskiriamas žmogaus palydovas. Ji tartum pagrindinė žmogiškumo ypatybė eina drauge su žmogumi nuo pat jo atsiradimo. Jau pats primityviausias žmogus tikriausiai kartas nuo karto pagalvodavo apie įvairius kalbos reiškinius. Tačiau jie jam buvo nesuprantami, kaip nesuprantami buvo žaibas ir griaustinis ar daugybė kitų gamtos paslapčių. Ilgainiui žmogus išmoko rašto. Šalia šnekamosios kalbos atsirado kita kalbos atmaina – rašto kalba. Jeigu apskritai kalba kažkada žmogų išskyrė iš kitų gyvų būtybių pasaulio, tai raštas, būdamas turbūt pats didžiausias žmonijos išradimas, suteikė jėgų bent iš dalies nugalėti niekieno neįveikiamą kliūtį – laiką. Juk žmogus savo žmogiškąją išmintį atitinkamais ženklais galėjo perduoti tolimiems palikuoniams. Senai miręs žmogus galėjo mokyti gyvuosius, savo raštų kalba patarti jiems įvairiais gyvenimo klausimais.
2. Biografija
Antanas Salys labai daug nusipelnęs Lietuvos Respublikos kalbininkas. Gimė 1902 m. Reketėje Salantų vIs. Tėvai - valstiečiai. Mokėsi Salantų pradinėje mokykloje ir Telšių gimnazijoje, kurią baigęs įstojo į Kauno universitetą. Čia studijavo lietuvių ir lyginamąją indoeuropiečių kalbotyrą. Bendravo su K. Būga, buvo jo žodyno redakcijos sekretoriumi.
Klausė K. Būgos, J. Jablonskio, A. Seno (Senn), F. Brenderio paskaitų. Būgai mirus, 1925 m. kartu su P. Skardžiumi išvyko tęsti studijų į Leipcigą. Pasirinko baltistiką, šalutinę specialybę - slavistiką ir lyginamąją indoeuropiečių kalbotyrą. Doktoratą apgynė 1929 m. Dar kurį laiką Hamburgo universitete specializavosi pas prof. D. Pankončelį-Kalciją (G. Panconcel1i-Calzia) eksperimentinės fonetikos srityje.
Grįžęs į Lietuvą, 1930-1939 m. dirbo docentu Kauno Vytauto Didžiojo universitete, iš pradžių Teologijos-filosofijos, vėliau Humanitarinių mokslų fakultete. Organizavo Fonetikos laboratoriją. 1940-1944 m. buvo Vilniaus universiteto docentas ir profesorius. Dėstė lietuvių dialektologiją, fonetiką, 1eksikologiją, vardyną (onomastiką), bendrinės kalbos kultūrą, baltų kalbotyros įvadą, latvių kalbą, lyginamąją indoeuropiečių kalbų gramatiką, kalbotyros įvadą ir kai kurias kitas disciplinas. Buvo Terminologijos, Rašybos reformos, Pavardžių ir vietovardžių komisijų narys. Vienas iš "Gimtosios kalbos" steigėjų, redakcijos narys. Daug rašė "Švietimo darbe", "Lietuvoje",...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!