Žmonių sauga teorija

1.Ligų prifilaktika. AIDS- liga, kai žmogus netenka savo imuninės sistemos ir tampa neatsparus bet kokiem visrusams, bakterijoms ir pan. Šios ligos priežastis yra žmogaus imuno deficito virusas, kuris į žmogaus organizmą patenka per kraują arba lytiniu keliu. Imuninė sistema pradeda šį virusą naikinti ir su juo kovoti. Tačiau šis virusas sparčiai dauginasi ir nuolat keičia savo pavidala, dėl šios priežasties dar iki šiol nėra išrastų vaistų nuo AIDS. Žmonės, kurių imuninė sistema nereaguoja vad. viruso nešiotojais. Pasiutligė- tai liga, kuria užsikrečiama nuo sergančių gyvūnų ar žmonių. Įkandus ar apdraskius pasiutusiam gyvūnui virusas patenka į kraują ir po tam tikro inkubacinio laikotarpio (apie savaitę) atsiranda pirmieji požymiai. Virusas keliauja į smegenis, paraližuoja nervus (širdies, kvėpavimo), negydomas žmogus miršta. Apsikrėtusio gyvūno požymiai: teka seilės, neloja, tampa agresyvus, bijo vandens, nes negali ryti. Jei įkando neidentifikuotas gyvūnas reikia stebėti, pranešti atitinkamoms tarnyboms. Pradinėje stadijoje efektyvūs skiepai. Erkinis encifalitas (Laimo liga) – liga, kurią nešioja erkės. Šių ligų židinių randama kasmet. Įsisiurbia vietose, kuse yra plona oda. Turi nuskausminančiųjų medžiagų. Siurbdamasi sukasi pagal laikrodžio rodyklę. Jei erkė turi užkratą, ji ligą perneša. Kad neįsisiurbtų naudoti specialius purkštukus. Aptikus erkę lėtai sukant prieš laikrodžio rodyklę ištraukti. Jei vieta, iš kurios ištraukta erkė nerausta, netinsta, užkrato nėra arba mūsų organizmas susidorojo su virusu. Ligos metu pažeidžiamos smegenys. Trichinialiozė – ligą sukelia užkrėsta gyvulių mėsa (kiauliena, šerniena) patekusi į žmogaus organizmą. Šioje mėsoje yra trichinių kirmėlyčių kiaušinėlių ir po to per skrandžio sieneles patenka į kraują, išnešiojami po visą organizmą, kol galiausiai atsiduria raumenyse, kur iš jų išsivysto kirmėlytės. Taip įvykus, žmogus tampa ligoniu visam gyvenimui. Simptomai: pykinimas, temp. kylimas ir t.t. Negalima valgyti nežinomos mėsos, ją reikia termiškai apdoroti. Net verdant kiaušinėliai išlieka, nebent verdama ilgiau nei 2 val. Kempinligė – daugiausiai serga karvės ir jaučiai. Ligos esmė: pažeidžiamos smegenys, kurios tampa kaip kempinė. Atsiradimo priežastis neaiški. Viena versijų – žolėdžius pradėjo šerti mėsa. Salmaneliozė – nuo vištienos produktų, kiaušinių. Dėl to valgant gyvulinės kilmės produktus labai svarbi jų kokybė. 2.Degimas ir sprogimas, degių medžiagų savybės. Degimas - tai elementų cheminė reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma ir/arba šviesa. Pagr. degios medžiagos gamtoje: H2,C ir dar šiek tiek siera. Tam kad vyktų degimas būtinos tokios sąlygos: turi būti pakankamai O2, daugiau kaip 15 %; turi būti užsidegimo impulsas arba koks nors šaltinis (cheminės reakcijos, temperatūra, trintis), turi būti degi medžiaga tam tikroje būsenoje(pvz. Įkaitusi iki tam tikros temperatūros). Deginimo būdai:1.pliupsnis, kai degių skysčių ar degių dujų ir oro mišinys užsidega nuo atviros liepsnos šaltinio ir užgęsta. Dega ne ilgiau kaip 5s. Pliupsnio temp. yra pati žemiausia temp, kuri charakterizuoja degių medžiagų pavojingumą gaisro požiūriu. Tai vad. lengvai užsiliepsnojantys skysčiai mažiau kaip 27C temp. 2.savaiminis užsiliepsnojimas, kai medžiaga užsidega tik pakilus temp, be papildomo užsidegimo šaltinio. Kiekviena medž. turi savo užsiliepsnojimo temp. Dyzelinio kuro temp.350-400 laipsnių, popieriaus – apie 250 laipsnių. 3.savaiminis užsidegimas, tai kai medžiaga užsidega dėl jos viduje vykstančių cheminių ,fizinių ar biologinių procesų. Jis gali būt dėl sąveikos su oru: pvz. durpės, augalinės medž, akmens anglis. Užsidega dėl sąveikos su vandeniu (šarminiai metalai Na, K ir pan.), ir kai jungiasi viena medžiaga su kita dėl cheminių reakcijų. 4. sprogimas (degimas sprogimu). Sprogimas - tai degimo rūšis, kai degimo greitis padidėja daug kartų ir išsiskiria daug besiplečiančių dujų. Degti arba sprogti gali degių dulkių, degių dujų, degių skysčių garų ar oro mišiniai. Ar mišiniai degs ar sprogs priklauso nuo degaus komponento ir oro koncentracijos. Kiekviena iš minėtų medžiagų turi tokią koncentraciją, tam tikras koncentracijos ribas, kuriose mišinys yra sprogus. Konc. ribas apibrėžia žemutinė ribinė koncentracija ir aukštutinė arba viršutinė ribinė medž. koncentracija. Pavojingiausios dujos – acetilenas C2H2, jų žemutinė koncentracijos riba 2,5%, viršutinė riba 80%. Propano 2,1% - 9,5%. Benzino garų 0,8% - 5,5%. Ta koncentracija susidaro tam tikroje temperatūroje. Pagrindinės gaisrų priežastys: jos susijusios su pačiu žmogumi, su žmogaus netinkamu požiūriu ir elgesiu.1.dėl neteisingų elektros įrenginių naudojimo.2. šildymo prietaisai, krosnys.3.rūkymas (neatsargus). 4.neatsargus elgesys su ugnimi (kūrenant laužus, dažnai priežastis gali būti ne pats laužas, o žemė, ant kurios degė laužas, pvz. smėlis gali būti įkaitęs dar ilgai po laužo užgesinimo ir nuo jo gali užsidegti ant jo patekę sausi lapai, šakos ir pan.). Gaisrų pasekmės: žmonės dažniausiai (70%) miršta ne dėl aukštos temperatūros, o dėl dūmų (degimo produktų). Gaisro metu suaugę žmonės bėga į atviras vietas (balkonus ir pan.), o vaikai slepiasi kur tamsu. Statybinių medžiagų degumas ir atsparumas ugniai (saugumas gaisro požiūriu). Statybinės medžiagos skirstomos:1.nedegios medžiagos ir konstrukcijos, t.y. tokios, kurios gaisro metu (vid. temp.1100-1200o) nedega, nesmilksta, neanglėja. Tai neorganinės medžiagos. 2.sunkiai degios medžiagos, kurios smilksta dega ir anglėja tik veikiamos ugnies. Pašalinus ugnį jų degimas sustoja. 3.degios medžiagos, kurios pačios savaime dega. Tai organinės medž.(medis, popierius ir pan.). 3.Pastatų atsparumas ugniai ir jo padidinimas. Tam kad gaisro metu ugnis neišplistų į gretimas patalpas, aukštus ar pastatus, gaisrinės saugos požiūriu pastatams keliami tam tikri reikalavimai: 1.pastatų atsparumas ugniai. Jis charakterizuojamas pastatų atsparumo ugniai riba. PAUR – tai laikas valandomis, kurio metu veikiant aukštai temp. ir liepsnai, pastato konstrukcijos nesuyra, jose neatsiranda plyšių, jos išlaiko pradinę laikomąją galią bei nepraleidžia temp. į priešingą degimo pusę vidutiniškai 0.15 m2/m2, žmo­nės ju­da kar­tu, lyg vien­ti­sa ma­sė. Pro­jek­tuo­jant ap­si­ri­bo­jam

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!