Žmonių ir darbų sauga

 1. Darbų saugos reikšmė ir uždaviniai Vykstant techniniam progresui žmogus pats sukuria daug pavojų. Tam, kad tų pavojų išvengti, yra skiriamas šalių, šalių grupių didžiausias teisės dokumentų, reguliuojančių saugos ir sveikatos problemas, paketas. Tie dokumentai reglamentuoja tai, kad gaminiai nekeltų pavojaus sveikatai ir gyvybei. Šalys, kurios vertina žmogų, labiausiai ir rūpinasi jais. Tai Europa, Šiaurės šalys, Rusija, Japonija, JAV... Išsivysčiusiose šalyse max. dėmesys skiriamas žmonių saugai ir sveikatai. 2. Europos sąjungos valdymo institucijos ir jų funkcijos Europos sąjunga vienintelė užsiima realiu žmonių darbų saugumo įgyvendinimu. Europos sąjungos institucijos yra: Europos komisijoje dalyvauja panašus kiekis žmonių iš kiekvienos šalies, priklausomai nuo šalies dydžio. Ministrų taryba – susirenka šalių ministrai priklausomai nuo nagrinėjamo klausimo (pvz. sveikatos ministras ar pan.). Europos parlamentas atstovauja priklausomai nuo šalies gyventojų kiekio: Vokietiją atstovauja 99 atstovai (82 mln gyv.), Liuksemburgą – 6 atst. (0.4 mln gyv.). 3. I.Europos sąjungos saugos ir sveikatos direktyvų harmonizavimas. Didžioji dalis ES direktyvų susijųsi su žmonių saugos ir sveikatos užtikrinimu. Tai, kas yra susiję su gamybos tobulinimu palikta įmonių iniciatyvai, o valstybė reguliuoja valstybiniu mąstu tuos santykius, kurie užtikrintų saugą ir sveikatą. Šiuo metu pagrindiniai su sauga susiję dokumentai perkelti į nacionalinę LR teisę. Iš jų svarbiausi: 1) Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai; parengta pagal direktyvą 89/655/EEC. Šio dokumento svarba: a) Reglamentuoja naujai įrengiamų ir esamų darboviečių tvarką susijusią su sauga ir sveikata 2) Darbuotojų aprupinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai; parengti pagal ES direktyvą 89/656/EEC a) Šie nuostatai nusako reikalavimus darbdaviui apie aprupinimą asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, o taip pat reikalavimus pačioms asmeninėms priemonėms. Reikalaujama vesti tikslią išduodamų apsauginių priemonių apskaitą. 3) Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai; pagal direktyvą 90/269/EEC a) Reglamentuoja rankinio darbo kruvį, kai reikia krovinius perkelti, perstumti, pernešti, t.y., kai yra žmonių darbas, apkraunant nugaros žemutinę dalį. 4) Saugos ir sveikatos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai; pagal direktyvą 92/58/EEC 5) Darbų, kuriuose draudžiama dirbti nėščioms, maitinančioms krūtimi moterims. 6) Techninis reglamentas: „Mašinų sauga“; pagal 98/97/EC. a) Apima didelį mašinų pavadinimų skaičių (250). Atskiroms mašinims detalizuojama. 7) Techninis reglamentas: „Bendrieji reikalavimai asmeninių apsauginių priemonių projektavimui ir gamybai.“ II. Atitikties vertinimas ir CE ženklinimas Vertinimas – procedūra. Atitikties vertinimas apima procedūrą, kurią gamintojas apibūdina, kad gaminys pagamintas pagal atitinkamas direktyvas ir ją paremiančių saugos ir sveikatos standartų reikalavimus. Mašinų saugos direktyva 98/97/EC apima didelį mašinų pavadinimų skaičių (250). Atskiroms mašinims detalizuojama. ISO – tarptautinis standartas; EN – europos šalių standartas, padarė Europos standartizacijos komitetas. EN 1070 terminai. Kad būtų Lietuvos standartu, reikia, kad būtų: LST EN 1070 terminai. Terminai išleisti jau 12 kalbų. Atitikties vertinimas Laboratorija turi būti nepriklausoma. Kai visa tai bus užtikrinta, tada gamintojas gali užsidėti sau CE. CE parodo, kad gaminys atitinka saugos ir sveikatos reikalavimus keltus jam. Tai nėra kokybės ženklas. Standartą pasirenka gamintojas; jis pasirenkamas, bet turi atitikti bendrus reikalavimus. 4. Profesinės rizikos vertinimo pagrindai Rizikai įvertinti plačiai paplitęs iteracinis metodas Rizikos elementai: Rizika = Pavojus * Sveikatos pakenkimo tikimybė * Pasekmės Pavojus: 1- normaliomis darbo sąlygomis, atsitiktinis; 2- didelis pavojus, kuomet kenksmingomis darbo sąlygomis gali patirti realią žalą; 3- labai didelis, kai didelis pavojus gyvybei; Sveikatos pakenkimo tikimybė: 1- tikimybė maža, kai traumos ir sveikatos pakenkimai reti; 2- vidutinė, atsitiktinės traumos ir sveikatos pakenkimai; 3- tikimybė didelė; sužalojimai dažni; Pasekmės: 1- pavojus paveikė vieną asmenį; 2- pavojus paveikė keletą asmenų; 3- pavojus paveikė visą padalinį. 5. Darbdavių ir darbuotojų pareigos darbų saugos srityje ◦ Darbdavis privalo laikytis LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, bei kitų teisės dokumentų reikalavimų. ◦ Privalo instruktuoti darbuotojus priimdamas į darbą ir mokyti juos saugiai dirbti, taip pat kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi darbų saugos reikalavimų; ◦ Prieš pradedant ekspluatuoti įmonę ir vėliau, nerečiau kas 5 metai, darbdavys arba jo atstovas pateikia VDI dokumentus apie jų atestavimą saugos klausimais. ◦ Nelaimingų atsitikimų arba uminių susirgimų atvėju darbdavis privalo užtikrinti skubią medicininę pagalbą. Kai vienoje teritorijoje dirba du ar daugiau darbdavių, jų atsakomybė už darbuotojus yra bendra. Darbuotojas: • Privalo ne tik susipažinti su saugos darbe reikalavimais ir vykdyti juos, bet ir dirbti su specialiai skirtais drabužiais, inventoriumi ir pan. • Privalo informuoti darbdavį apie darbo metų gautas traumas, nelaimingus atsitikimus • Vykdo darbdavio nurodymus susijusius su sauga ir sveikata. 6. Valstybės darbų saugos kontrolė Valstybės darbų saugos kontrolę vykdo: 1) Valstybinė darbo inspekcija (VDI), prie soc. apsaugos ir darbo ministerijos. Funkcijos labai plačios. Tikrina, kaip įmonėse, įstaig. ir organizacijose prisilaikoma su sauga ir sveikata susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų. 1) Konstitucija; 2) Įstatymai; 3) Kiti teisės aktai (mašinų sauga, statybos reglamentas, bendrieji nuostatai, instrukcijos, taisyklės, normos...); 4) Standartai. Funkcijas vykdo per darbo inspektorius. VDI inspektorius turi teisę: • Pateikęs pažymėjimą bet kuriuo paros metu įeiti į įmonę ir tikrinti, kaip laikomasi VDI kompetencijoje esančių reikalavimų; • Gauti iš įmonių duomenis darbo inspekcijos užduotims vykdyti; • Gauti iš darbdavio ir darbuotojų paaiškinimus, kai atsitinka nelaimingas atsitikimas; • Uždrausti gaminti, reklamuoti, parduoti gaminius, kurie neatitinka saugos ir sveikatos reikalavimų; 2) Valstybinė visuomeninės sveikatos priežiūros tarnyba Atlieka įmonių ir įstaigų patikrinimą ir priežiūrą, kaip jos atitinka sveikatos reikalavimus; Naujai įkuriamoms įmonėms turi būti įvardintas higieninis įvertinimas; 3) Valstybinė atominės energetikos inspekcija Atlieka atominės energetikos priežiūrą 4) Valstybinė energetikos inspekcija prie ūkio ministerijos Prižiūri energetikos objektus: elektrines (išskyrus atominę elektrinę), tinklus. 5) Priešgaisrinės ir gelbėjimo darbų departamentas prie vidaus reikalų ministerijos Atlieka priešgaisrinę priežiūrą, gelbėjimo darbus ir pan. Vykdo patikrinimus įmonėse, gamyklose, kad būtų laikomasi priešgaisrinių reikalavimų. Visi statomi namai turi būti suderinti su šiuo departamentu. 7. Visuomeninė darbų saugos kontrolė Visuomeninę darbų saugos kontrolę vykdo: 1) LR saugos darbe komisija Veikia trišaliu principu: Valstybinės institucijos, profesinė sąjunga (dirbantieji); darbdavį atstovaujantis asmuo. Vykdo tokias funkcijas: a) Dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priskirtų funkcijų įgyvendinime; b) Teikia inspekcijoms kontroliuojančioms, kaip įmonėse laikomasi saugos ir sveikatos reikalavimų, siūlymus dėl sveikatos ir saugos buklės gerinimo; c) Analizuoja lietuvos ūkio raidos ir saugos ir sveikatos buklės priklausomybę ir teikia siūlymus. 2) Įmonių profesinės sąjungos • Siekia, kad būtų apgintas jos narių teisės saugos ir sveikatos srityse; • Siekia, kad darbdavys įgyvendintų teisės dokumentuose jam pavestus uždavinius ir keliamus reikalavimus. 8. Vidinė darbų saugos kontrolė Vykdo saugos darbe arba darbo medicinos tarnybos (saugos darbe inžinerija). Darbo medicinos tarnybos didesnėse įmonėse turi savo etatus, o mažesnės- samdosi. Gali atlikti specializuotos arba mobilios darbo medicinos tarnybos. 9. Darbdavių ir darbuotojų mokymas Darbdaviai ir jų atstovai turi būti atestuojami saugos darbe klausimais kas 5 metai. Darbdavys dalį savo teisių ir pareigų darbų saugos klausimais konkrečiame padalinyje perduoda tik atestuotam darbų saugos klausimais padalinio vadovui. Padalinių vadovai ir darbdaviai atestuojami: • Ne rečiau, kaip 5 metai; • Pasikeitus technologiniams procesams; • Pakeitus darbo pobūdį; • Komisijos vykdančios nelaimingo atsitikimo analizę nurodymu; • Jei darbo inspektorius, darbdavys raštiškai užfiksuoja, kad padalinio vadovas nežino, arba nesilaiko saugos darbe reikalavimų (įstatymų) Visi įmonės darbuotojai nepriklausomai nuo darbo stažo turi būti instruktuojami darbo saugos reikalavimais. Privalomi instruktažai: • Įvadinis • Pirminis darbo vietoje (supažndinimas su įreng.) • Periodinis darbo vietoje (kas 5 metai) • Papildomas darbo vietoje ( kai nauji įreng. ) • Specialusis( kai gautos spec. užduotys) Instrukcijos turi būti užfiksuotos raštiškai. 10. Atsakomybės formos pažeidus darbų saugos reikalavimus 1) Drausminė atsakomybė. Už darbų saugos norminių aktų neįvykdymą, kurie traktuojami juridiškai kaip pažeidimai. Org./įm. vadovas skiria tokias nuobaudas: • Pastaba • Papeikimas • Griežtas papeikimas • Atleidimas iš darbo 2) Administracinė atsakomybė. Skiriama piniginė nuobauda: už reikalavimų pažeidimus valstybinę kontrolę vykdančių institucijų inspektoriai turi teisę skirti pinigines nuobaudas. Darbdaviui ar pareigunui piniginė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per mėnesį nuo reikalavimų pažeidimo dienos; nuobaudą galima apskusti teisme. 3) Materialinė atsakomybė. Darbdaviui ar pareigunui pažeidus darbų saugos reikalavimus ar padarius materialinę žalą įmonei ar konkrečiam asmeniui taikoma pilnutinė arba ribota atsakomybė. Ribota taikoma už darbuotojui padarytą sveikatos žalą; pilnutinė pvz. už mašinos sudaužymą. 4) Baudžiamoji atsakomybė LR baudžiamojo kodekso 141 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už „LR darbuotojų saugos ir sveikatos“ įstatymo ir kitų saugos darbe norminių aktų pažeidimus. Pvz.: Tyčinis turto sugadinimas. 11. Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikavimas Nelaimingi atsitikimai, susiję su darbu (draudiminiai) yra tokie, kurie įvyko: 1) Dirbant darbą nurodytoje sutartyje vietoje; 2) Parengiant arba tvarkant darbo vietą; 3) Pertraukos metu darbo vietoje; 4) Vykstant į darbą ir iš darbo įmonės transportu; 5) Vykstant savo transportu darbo reikalais; 6) Atliekant pilietinę pareigą, gelbstint žmones; 7) Ūmiai susirgusiam ar apsinuodijusiam dėl darbo esant medicininei išvadai. Nelaimingi atsitikimai, nesusiję su darbu (nedraudiminiai) yra tokie, kurie įvyksta: 1) Nukentėjusiam siekiant samoningai susižaloti (nusižudyti); 2) Nukentėjusiam darant nusikaltimą; 3) Nukentėjusiam savavališkai savo naudai dirbant be darbdavio nurodymo; 4) Sportinių renginių metu, veikiant ne įmonės interesais įmonės veiklos metu; 5) Dėl ligos nesusijusios su darbo aplinkos poveikiu; 6) Dėl nukentėjusio alkoholizmo, apsvaigimo nuo narkotikų; 7) Panaudojus prieš jos smurtą ir smurto, jei veikla nebuvo susijusi su darbu; Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe tyrimą atlieka komisija, surašomas N-1 formos aktas; kai nelaimingas atsitikimas įvyksta ne įmonės teritorijoje, surašomas N-2 formos aktas. Komisijai ištyrus nelaimingą atsitikimą surašyti aktai turi būti registruojami specialios formos žurnale ir saugomi įmonėje 45 metus esant lengvam nelaimingam atsitikimui ir 75 metus esant sunkiam ir mirtinam nelaimingam atsitikimui. 12. Lengvųjų nelaimingų atsitikimų tyrimas Įvykus lengvam nelaimingam atsitikimui nukentėjusis privalo pranešti darbdaviui arba tiesioginiam darbo vadovui. Darbdavys nedelsdamas turi suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam, o prireikus nugabenti į gydymo įstaigą. Darbdavys taip pat turi pranešti į profsąjungą iš kurios yra nukentėjęs, o padalinio vadovas turi pranešti apsaugos darbe komitetui ir saugos darbe tarnybai. Lengvą nelaimingą atsitikimą tiria dvišalė komisija: darbdavys ir dabuotojo atstovai. Darbdavys turi sudaryti reikiamas sąlygas nelamingo atsitikimo tyrimui, o komisijai ar jos nariui pareikavus, turi: 1) Nufotografuoti objektą (ar pateikti kitą vaizdinę/grafinę medžiagą) 2) Aprupinti transporto, ryšio priemonėmis, skirti patalpas komisijos darbui 3) Pakviesti reikiamus ekspertus, tačiau tik pirmininkui pareikalavus 4) Atlikti techninius skaičiavimus, laboratorinius bandymus, kurių reikia tyriant nelaimingą atsitikimą 5) Atspausdinti lengvojo nelaimingo atsitikimo medžiagą; N-1, N-2 formos aktai originalai paliekami įmonėje, o kopijos nusiunčiamos į: a) VDI b) Įstaigai, kur nukentėjęs asmuo apdraustas c) Mokymo įstaigai, kur mokosi d) Profesinei sąjungai, kuriai priklauso nukentėjęs 13. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimas Įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbdavys nedelsdamas turi pranešti: 1) Miesto (rajono) prokuraturai; 2) VDI; 3) Suinteresuotai įmonei (kai yra atskiras padalinis ir pan.; 4) valstybės higienos inspekcijai 5) Valstybės statybos inspekcijai, jei sugriuvo; 6) Nukentėjusio šeimai; Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimą atlieka trišalė komisija, kuriai priklauso VDI inspektorius, darbdavio atstovas, darbuotojo atstovas. Pirmininkas – VDI inspektorius. Jei žuvo 2-5 žmonės, tai komisijai vadovauti skiriamas LR VDI inspektorius; jei >5 – sudaroma vyriausybės komisija. Nelamingo atsitikimo tyrimo komisija privalo: 1) Išsiaiškinti ar nepakeista nelaimingo atsitikimo vieta ir gauti iš darbdavio pažymą ar buvo įvykę pakeitimai; 2) Supažindinti su nelaimingo atsitikimo vieta, nufotografuoti ir surašyti vietos apžiūros aktą; 3) Pareikalauti įvykio liudininkų raštiškų aiškinimų apie nelaimingo įvykio aplinkybes; 4) Esant galimybei gauti nukentėjusio ar jo šeimos narių raštiškus aiškinimus; 5) Išnagrinėti nukentėjusio ar kitų susijusių su nelaimingu atsitikimu narių nukentėjusio profesinę padėtį; 6) Nustatyti darbo priemonių buklę; 7) Išsiaiškinti ar nukentėjusiam laiku buvo suteikta medicininė pagalba; Ištyrus sunkų ar mirtingą nelaimingą atsitikimą komisija surašo N-1 ar N-2 formos aktą, kuri pasirašo visi komisijos nariai. Visa medžiaga kartu su aktais per 4 dienas turi būti pateikta: ◦ VDI valdybai; ◦ Nukentėjusiam; ◦ Darbdaviui; ◦ Prokuraturai; ◦ Draudimo įstaigai; ◦ Organizacijoms, kurių atstovai dalyvavo tyrime; ◦ Profesinei sąjungai; ◦ Mokymo įstaigai (jei mokosi) 14. Darbo ir poilsio laiko reglamentavimas Suaugusio žmogaus normali (be viršvalandžių) darbo savaitė – 40 valandų; Darbo diena – 8 valandos; Jaunuolių (16-18 m) – 36 valandos/savaitė Jaunuolių (14-16 m) – 24 valandos/savaitė. Viršvalandžiai galimi esant gamybiniam būtinumui. Leidžiami viršvalandžiai: +2 valandos nereikalauja derinimo +4 valandos – reikalauja derinimo su saugos ministerija. Per metus: 120 valandų viršval. Viršvalandžiai turi būti apmokami: 1) Darbo dienomis: 1,5 karto; 2) Poilsio dienomis: 2 kartus Darbuotojų darbingumui atgauti nustato tokias poilsio rušis: (1) Pertraukos pailsėti, pavalgyti; (2) Papildomos, specialios pertraukos pailsėti; (3) Paros poilsiai ; (4) savaitės poilsiai. Riboja darbo trukmės nustatymas. 15. Apsauga nuo cheminių medžiagų Cheminės medžiagos pagal patekimą į žmogaus organizmą skirstomos į: (1) Kietasias (dalelės); Patenka dažniausiai per kvepavimo organus ir maistą. Ypač pavojingos švino, kadmio asbesto, silicio ir kt. medž. Dulkių sukeltos ligos vadinamos pneumokonijozinėmis (plaučių) ligomis; Silicio junginių – silikozinėmis; Asbesto plaušelių – asbestozė. Švino junginiai, kadmis pavojingi tuo, kad juos organizmas sunkiai pašalina. Apsisaugojimo priemonės: antveidžiai, kaukės. Antveidžiai turėtų turėti dalelių filtrus. (2) Skystasias; Patenka per odą, kvepavimo organus (acetonas) kai išgaruoja, maitinimosi sistemą. Junginiams priklauso: ◦ Rugštis, šarmai, skiedikliai; Apsauga: skydeliai, pirštinės, spec. batai, spec. drabužiai, filtrai, deguonies balionai, suslėgtas oras. (3) Dujines; Patenka per kvepavimo organus ir odą. Poveikis gali būti: 1) staigus, pvz CO dujos. Nukentėjusį reikia staigiai išgabenti į tyrą orą; 2) somatinis, kada kenksmingos medž. Sukelia ligas. Apsaugai naudojami filtrai. 16. Apsauga nuo elektros Elektros poveikis žmogui pasireiškia: (1) Elektros smugiu; Skirstomas nuo mažo vos jaučiamo raumenų nevalingo trūkčiojimo iki mirtino. (2) Nudegimais. Jei žmogų krato el., reikia atjungti el. Srovę arba kitaip atlaisvinti žmogų nuo eleltros. Po to, reikia daryti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Apsauga: įrangos įžeminimas; buityje pravartu įstatyti nuotėkio rėles skydinėse. I

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!