Konspektai

Žmonių sauga ir ergonomika - medžiaga ir sąvokos egzaminui

9.2   (3 atsiliepimai)
Žmonių sauga ir ergonomika - medžiaga ir sąvokos egzaminui 1 puslapis
Žmonių sauga ir ergonomika - medžiaga ir sąvokos egzaminui 2 puslapis
Žmonių sauga ir ergonomika - medžiaga ir sąvokos egzaminui 3 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Darbų saugos reikšmė ir uždaviniai Demokratinėje valstybėje žmogus turi prigimtinę ir konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šias teises garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 49 str.: 48 str.: kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. 49 str.: kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Darbo trukmę nustato įstatymas.Valstybės įstatymai, saugos darbe norminiai aktai, darbų saugai skiriamos lėšos, saugos darbe būklė parodo valstybės rūpinimąsi kiekvieno žmogaus konstitucinių teisių bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatų dėl darbo sąlygų įgyvendinimu. Ekonominės ir socialinės gerovės kūrimo pagrindas – tai žmonių sveikata ir darbingumas. 1982 m. Lietuva tapo tarptautinės darbo ir pasaulinės sveikatos organizacijos nare. 1993 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė LR žmonių saugos darbų įstatymą. Saugos ir sveikatos politika pagrįsta tokiais principais: 1. darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetas, palyginti su darbo arba gamybos rezultatais. 2. trišalis darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.. 3. trišalis valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimas. 4. darbuotojų saugos ir sveikatos mokslų plėtojimas. 5. ekonominių priemonių taikymas. 6. vienoda valstybinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė. Darbų sauga – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti,darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ši rizika būtų kiek įmanomai sumažinta. Šiam tikslui įgyvendinti yra sprendžiami tokie klausimai: 1. darbuotojų saugos ir sveikatos gamybinės buities gerinimas. 2. darbų vietų didinimas, tobulinimas. 3. darbų saugos teisinio reguliavimo sistemos kūrimas. 4. darbų saugos mokymo sistemos kūrimas, mokslo, valdymo sistemos kūrimas. Šių priemonių įgyvendinimas sumažina riziką. Teisiniai darbų saugos dokumentai Kiekvienas žmogus turi teisę į saugų darbą ir sveikas darbo sąlygas. Tai užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagrindinis dokumentas LR konstitucija(48 ir 49 str.) LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Visi priimti poįstatyminiai aktai, normos ir taisyklės ir kt. teisiniai dokumentai. Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, buvo priimtos LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja žmonių saugą įmonėse, organizacijose, neatsižvelgiant į jų nuosavybių formas ir pavaldumą. Šį įstatymą sudaro eilė straipsnių. 3 str. teigia, kad darbuotojui būtų suteikta saugios ir sveikos darbo sąlygos. Nepriklausomai nuo įmonių veiklos rūšies, rentabilumo, darbo vietų, pilietybės, tautybės, amžiaus, socialinės kilmės, politinių ar religinių įsitikinimų. Darbuotojų saugos ir sveikatos poįstatyminiais aktais įvardijami Seimo ir Vyriausybės nutarimai, taip pat nustatyta tvarka patvirtinti valstybiniai arba įmonių standartai, nuostatai, normos, taisyklės, instrukcija, reglamentuojančios kitų metodų įdiegimą ir vartojimą. Realizuojant DSSĮ yra patvirtinta daugiau nei 50 teisės aktų: Valstyinės darbo inspekcijos įstatymas, numatantis valstybinę darbų saugos kontrolę. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. LR nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinių draudimo įstatymas. Darbdavių ir darbuotojų pareigos darbų saugos ir sveikatos srityje Darbdavys turi laikytis SSTA reikalavimų. Sudaryti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas. Darbuotojas privalo saugoti savo ir kitų sveikatą, saugiai dirbti. Susipažinti su saugos reikalavimais, juos vykdyti pagal atliekamų darbų specifiką. Žiūrėti kaip darbuotojas laikosi norminių aktų. Darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis. Privalo sudaryti normalų darbo ir poilsio režimą. Nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Tvirtinti darbų saugos ir pareigines instrukcijas. Darbdavys negali skirti darbuotojui darbų , kol jis nėra instruktuotas apie saugius darbo būdus. Privalo duoti darbo drabužius, avalynę ir asmenines bei kolektyvines saugos priemones. Nelaimingų atsitikimų atvejais darbdavys privalo užtikrinti skubią medicinos pagalbą. 2 ir daugiau darbdaviai atlikdami darbus toje organizacijoje ar teritorijoje, privalo organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas visų darbuotojų saugios darbo sąlygos. Darbuotojai privalo: 1. Dirbti su spec. dabužiais 2. Naudotis asmeninėmis bei kolektyvinėmis apsauginėmis priemonėmis 3. Pagal savo galimybes ir kompetenciją imtis priemonių pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas arba informuoti darbdavį 4. Pranešti darbdaviui apie darbo metu gautas traumas ar įvykusius nelaimingus atsitikimus 5. Vykdyti saugos reikalavimus ir nurodymus. DARBDAVIŲ IR DARBUOTOJŲ PAREIGOS DARBŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SRITYJE Darbdaviai ir darbuotojai privalo laikytis saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų. Darbdavys privalo: 1. Sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojui. 2. Instruktuoti darbuotojus ir mokyti juos saugiai dirbti. 3. Kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi norminių aktų reikalavimų. 4. Aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis. 5. Sudaryti normalų darbo ir poilsio rėžimą. 6. Nustatyta tvarka, apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. 7. Tvirtinti darbų saugos ir pareigines instrukcijas. 9. Duoti darbuotojams nemokamai darbo drabužius, avalynę, asmenines ir kolektyvines darbo priemones. 10. Nelaimingų atsitikimų, ūmių susirgimų atvejais privalo užtikrinti skubią medicininę pagalba. 11. Organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas visų darbuotojų saugumas. Darbuotojas privalo: 1. Saugoti savo ir kitų sveikatą, saugiai dirbti. 2. Susipažinti su saugos norminių teisės aktų reikalavimais, juos tvarkyti pagal atliekamų darbų specifiką. 3. Dirbti su specialiais darbo drabužiais. 4. Naudotis asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis. 5. Pagal savo galimybes ir kompetenciją imtis priemonių pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas arba informuoti darbdavį apie tai. 6. Pranešti darbdaviui apie darbo metu gautas traumas, įvykius, nelaimingus atsitikimus. 7. Vykdyti darbdavio ar jo įgaliotų asmenų, kontroliuojančių saugą, teisėtus nurodymus. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI IR DARBAI PAVOJINGŲ DARBŲ ATLIKIMAS Potencialiai pavojingas įrenginys – tai didesnio pavojingumo darbo priemonė, kurią naudojant darbe, pavojus darbuotojų saugai yra didesnis, negu kitų darbo priemonių. Pavojus yra didesnis dėl tose įrenginiuose sukauptos energijos. Šiai kategorijai priskiriami: 1. Garo katilai. 2. Vandens šildymo katilai. 3. Slėginiai indai. 4. Įranga dujoms. 5. Kėlimo kranai. 6. Liftai. 7. Keltuvai. 8. Elektros įrenginiai. 9. Branduolinės energijos ir radioefektyvių medžiagų panaudojami įrenginiai. Potencialiai pavojingų darbų ir įrenginių sąrašai yra patvirtinti LR vyriausybės. Visi šie įrenginiai yra projektuojami, gaminami, montuojami, remontuojami,saugomi ir naudojami pagal potencialiai pavojingų įrenginių būtinosios ir specialiosios saugos priežiūros taisykles. Pavojingu darbu yra laikomas rizikos turintis darbas, kurio metu yra galimas atsitiktinis pavojingo veiksmo poveikis. Šiai darbų kategorijai yra priskiriamas darbas su potencialiai pavojingais įrenginiais, visi darbai su kenksmingomis medžiagomis, nuodingomis medžiagomis, degiomis dujomis, darbai šuliniuose, tuneliuose, visi darbai atliekami aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės pakloto, darbai po vandeniu, darbai veikiančiuose elektros įrenginiuose ir kitur.Darbdaviai privalo sudaryti ir patvirtinti įmonėse eksplotuojamų potencialiai pavojingų įrenginių ir darbų sąrašus. Atliekant pavojingus darbus, yra privalomas darbuotojų ir jų vadovų specialus apmokymas. Pavojingiems darbams atlikti, yra išrašomas leidimas. Darbuotojams pravedamas spec. instruktažas, išklausę jį, privalo pasirašyti. Darbų vadovas prieš atlikdamas tuos darbus, turi apžiūrėti tą vietą ir imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų reikiamą saugumą. DARBŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KONTROLĖS Yra trys sveikatos saugos ir kontrolės formos: 1. Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė. 2. Visuomeninė darbų saugos ir sveikatos kontrolė. 3. Vidinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė. Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Ją atlieka tokios valstybinės saugos institucijos: Valstybinė darbo inspekcija (prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) Ji vykdo valstybinę darbų saugos politiką tam, kad būtų užtikrinta darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų, ligų prevencija. Ji kontroliuoja, kaip laikomasi darbų saugos įstatymų, norminių teisės aktų. Savo kontrolę vykdo per valstybinius darbo inspektorius. Inspektorius, pateikęs pažymėjimą, bet kuriuo metu gali įeiti įmones ir tikrinti, kaip laikomasi darbų saugos teisės aktų. Jis gali uždrausti gaminti, realizuoti, reklamuoti, jeigu darbų saugos priemonės yra netinkamos. Jis gali reikalauti nutraukti darbus, jeigu darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti, taip pat dėl darbo priemonių, avarinės būklės, kai susidaro ar gali susidaryti sąlygos nelaimingam atsitikimui ar apsinuodijimui, taip pat kai darbuotojai yra neaprūpinti arba nesinaudoja asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Valstybinė visuomeninės sveikatos priežiūros tarnyba (prie sveikatos apsaugos ministerijos) Gina gyventojų teises į geresnę fizinę sveikatą. Ji kontroliuoja, kad užbaigtos statybos atitiktų normas, projektus, kaip įgyvendinamos sanitarinės ir prieš epideminės priemonės. Valstybinė energetikos inspekcija (prie ūkio ministerijos) Jos tikslas vykdyti fizinių bei juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą bei kontrolę. Ji užtikrina patikimą ir saugų energijos tiekimą ir vartojimą. Valstybinė atominės energetikos inspekcija (LR vyriausybei) Ji užtikrina saugų radioefektyvių medžiagų naudojimą ir priežiūrą objektuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ( Vidaus reikalų ministerijai) Vykdo valstybinę gaisrinę priežiūrą. Uždaviniai: 1. vykdyti gaisrų prevenciją; 2. gesinti gaisrus; 3. atlikti gelbėjimo darbus; 4. kontroliuoti, kaip yra vykdomi gaisrinės saugos teisiniai aktai, projektuojant, statant, eksploatuojant pastatus. Visuomeninė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Ją vykdo LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. Ji įkurta tam, kad reguliuotu trišaliu principu (valstybės, darbuotojų, darbdavių) tarpusavio interesus ir santykius. Šią kontrolę gali vykdyti įmonių profesinės sąjungos Ji reguliuoja santykius tarp darbdavio ir darbuotojų Įmonėje gali būti įkurtas įmonių saugos ir sveikatos komitetas. Vidinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Ją vykdo darbdavys. Darbdavys darbo saugos ir sveikatos darbe, darbo higienos priežiūrai, kontrolei, konsultavimui, steigia saugos ir sveikatos tarnybą arba šioms funkcijoms vykdyti samdo kitą įmonę. Tarnyba pavaldi darbdaviui. Jei neįsteigia valdybos, tai šias funkcijas vykdo pats darbdavys. DARBDAVIŲ IR DARBUOTOJŲ MOKYMAS, ATESTAVIMAS IR INSTRUKTAVIMAS Kiekvienas darbuotojas turi būti atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Jeigu darbdavys yra atestuotas kaip darbų saugos specialistas, jis atleidžiamas nuo atestavimo. Atestavimas kartojamas kas penkerius metus. Darbdaviai ir jų įgalinti asmenys mokomi mokymo institucijose, turinčiose licenziją. Darbdavys atestavimui gali pasiruošti savarankiškai. Mokymas vyksta pagal patvirtintas programas. Atestuoja ne mažiau kaip trijų asmenų atestacinė komisija, kurioje turi būti valstybinės darbo saugos inspektorius. Teigiamai įvertinus žinias, duodamas pažymėjimas. Darbdavys dalį savo teisių ir pareigų gali pavesti tik padalinio vadovui. Visi įmonės darbuotojai nepriklausomai nuo darbo stažo privalo būti instruktuojami darbų saugos ir sveikatos klausimais. Visi instruktažai turi būti įforminami registracijos registravimo žurnaluose. Privalomi darbuotojo saugos ir sveikatos instruktavimai: 1. Įvadinis darbo vietoje. 2. Pirminis darbo vietoje. 3. Periodinis darbo vietoje. 4. Papildomas darbo vietoje. 5. Specialusis darbo vietoje. Įvadinį instruktavimą, sudarydami darbo sutartį, išklauso visi darbuotojai. Instruktuoja darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Numatytas tokiu žurnalų saugojimas 75 m. Pirminį instruktažą darbo vietoje išklauso darbuotojai gaminantys produkciją ar teikiantys paslaugas ir visi darbuotojai, kurių darbas susijęs su rizikos veiksniais. Periodinis instruktažas atliekamas ne mažiau kaip karta per metus. Papildomai instruktuojama darbuotojus pasikeitus gamybiniams procesams, patvirtinus naujas instrukcijas , darbuotojui pakeitus darbo vietą ar pobūdį. Kai darbuotojo žinios nepakankamos ir visąlaik įvykus nelaimingam atsitikimui. Specialų instruktavimą išklauso darbuotojai dirbantys pagal paskirus leidimus taip pat šį instruktažą išklauso darbuotojai, kuriems pavedama vienkartinė užduotis, nesusijusi su nuolatiniu darbu. Šis instruktažas įforminamas specialiame leidinyje. Įvadinis, pirminis ir periodinis instruktavimai atliekami pagal įmonėje sudarytas ir darbdavio patvirtintas instrukcijas Papildomas ir Specialusis instruktažas gali būti atliekamas ir be instrukcijų. Atsakomybes formos pažeidus darbų saugos reikalavimus. Darbdaviai ir darbuotojai už darbų saugos nevykdymą ir pažeidimus gali būti baudžiami drausmine, administracine, materialine ir baudžiamąja atsakomybe, įstatymų numatyta tvarka. Drausminė atsakomybė – už darbo saugos pažeidimus darbdavys gali skirti tokias drausmines nuobaudas: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo. Jeigu darbuotojas pažeidžia darbų saugos reikalavimus, o prieš tai jam nors kartą per 12 mėn. Buvo taikoma drausmine nuobauda, tai darbuotojas gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva. Administracinė atsakomybė – administracine tvarka bausti darbuotojus piniginėmis baudomis turi teisę valstybinę kontrolę vykdančių institucijų inspektoriai (valstybinė darbo inspekcija, gaisrinės, higienos...). Piniginė bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip po mėnesio nuo nusižengimo padarymo dienos. Administracinę baudą galima apskųsti teismui. Materialinė atsakomybė – darbdaviui pažeidusiam darbu saugos reikalavimus ir padariusiam materialinę žalą įmonei ar konkrečiam asmeniui (sužalojimas...) gali būti taikoma pilnutinė arba ribota materialinė atsakomybė.  Pilnutine materialinė atsakomybe taikoma tada kai veiksmuose randama kriminalinio nusikaltimo faktų.  Ribota materialinė atsakomybe dažniausiai taikoma už darbuotojo sveikatai padaryta žalą. Ji negali būti didesne už vieno mėnesio algą. Darbuotojui žuvus darbe nelaimingo atsitikimo įvykių, pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams socialinis draudimas išmoka vienkartinę pašalpą ne mažesne kaip 100 vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų. Baudžiamoji atsakomybė – yra LT baudžiamojo kodekso 141 str., jis numato baudžiamąją atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų pažeidimus. I dalis nusako jei tai galėjo sukelti nors nesukėlė avarijos tai kaltininkas baudžiamas pataisos darbais iki 1 m. Arba bauda. II dalis numato kad visi pažeidimai sukelia avariją tai kaltininkas gali būti teisiamas iki 5 m. Arba bauda iki turto konfiskavimo. nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos. Nelaimingas atsitikimas darbe tai butu įvykis darbe įskaitant ir eismo įvykį darbo metu nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Nelaimingo atsitikimo padarinys yra trauma, kuri gali būti lengva, sunki ir mirtina. Pavojingas veiksnys – tai rizikos veiksnys darbo aplinkoje dėl kurio darbuotojas gali patirti sveikatos sutrikimu ar mirti. Kenksmingas veiksnys - tai rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo sveikata gali sukelti ligą ar profesinę ligą.  Profesinė liga tai ūmus, staigus ar lėtinis darbuotoju sveikatos sutrikimas, kuri sukėlė kenksmingi ar pavojingi veiksniai. Būna atveju kai žalingi poveikiai yra ilgalaikiai tačiau pasekmės įvertinamos kaip nelaimingi atsitikimai (pvz.: saulės smūgis, nušalimai, apsinuodijamai įvairiomis medžiagomis priskiriami nelaimingiems atsitikimams). Nelaimingi atsitikimai yra skirstomi į: lengvus, sunkius, mirtinus ir grupinius.  Lengvas nelaimingas atsitikimas – tai įvykis kai darbuotojas patiria trauma ir netenka darbingumo nors vienai dienai. Po kurio laiko nukentėjęs pasveiksta be liekamųjų pasekmių.  Sunkus nelaimingas atsitikimas – tai įvykis dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai pavojinga traumą (pvz.: kaulų Lužiai, 3-4 laipsnio nudegimai). Klasifikaciniai požymiai nurodomi nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose.  Mirtinas nelaimingas atsitikimas – tai įvykis dėl kurio darbuotojas patiria pavojinga traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta.  Grupinis nelaimingas atsitikimas – tai įvykis kurio metu nukenčia 2 ir daugiau darbuotojų. Pavojingi veiksniai gali būti fizinės, cheminės, biologinės ar psichologinės kilmės. Fizinės kilmės veiksniai – tai konstrukcijų griuvimas, krovinio kritimas ir kt. Cheminės kilmės veiksnys – tai kenksmingu ar pavojingu duju patekimas į aplinką. Biologinės kilmės veiksnys – pvz. Gyvačių, vabzdžių įkandimai ir kt. Psichofiziologinės kilmės veiksnys – pervargimas, apsvaigimas nuo alkoholio, narkotiku, problematiški santykiai darbovietėje. Nelaimingi atsitikimai darbe, jų klasifikacija. Nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu. Visiems nelaimingiems atsitikimams yra surašomi N formos aktai. N formos aktas surašomas kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbe. N₂ formos aktai surašomi kai nelaimingi atsitikimai įvyksta kelyje į darbą ar iš darbo. Nelaimingi atsitikimai kai surašomi N formos aktai – tai atsitikimai įvykę asmens atliekančio darbo sutartimi sutartą kita darbdavio pavesta ar su darbdavio žinia dirbamą darbą. Asmenims tvarkantiems darbo vietą, darbo priemones, atliekantiems kitus su darbu susijusius veiksmus įmonės teritorijoje. Darbo metu vykstantiems darbo reikalais, asmenims vykstantiems į darbą ar iš darbo, įmonės ar jos samdomu transportu taip pat dirbantiems sau su darbdavio rašytiniu leidimu. Dar prie šių nelaimingu atsitikimu priskiriami darbo metu atliekant pilietinę pareigą (gelbstint žmones, materialines vertybes)ir taip pat priskiriami darbdavio rašytiniu nurodymu dalyvaujant sporto kultūriniuose ir kt. renginiuose. Nelaimingi atsitikimai, nesusiję su darbu yra tokie, kai nukentėjęs asmuo siekia susižaloti ar nusižudyti, kai darė nusikaltimą, kai dirbo sau be darbdavio žinios. Nelaimingų atsitikimų tyrimas: Įvykus lengvam nelaimingam atsitikimui darbuotojas (nukentėjęs), privalo apie tai pranešti darbdaviui, o darbuotojai mate nelaiminga įvykį privalo nedelsdami suteikti pagalbą ir jeigu reikia nuvežti į ligoninę. Darbdavys privalo darbo vietą ir įrenginių būklę išsaugoti tokią, kokia ji buvo nelaimingo atsitikimo metu, kol nelaimingas atsitikimas bus ištirtas komisijos. Būtini pakeitimai daromi jei kelia aplinkinių, kitų darbuotojų sveikatai ar gyvybei, tačiau šiuo atveju darbo vieta turi būti dokumentuojama (fotografuojama, filmuojama...). Lengva nelaiminga atsitikimą tiria dvišalė darbdavio įsakymu sudaryta komisija. Ji susideda iš darbdavio atstovų ir darbuotojo atstovų. Komisija privalo ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos. Ištyrus nelaiminga atsitikima yra surašomi N arba N₂ formos aktai. Šie aktai su tyrimo medžiaga yra išsiunčiami: originalas pasiliekamas sau, o patvirtintas kopijas išsiunčia valstybinei darbo inspekcijai, draudimo įstaigai, gali būti mokymo įstaigai ir darbuotoju profesinei sąjungai (jei tokia yra) Ar teisingai ištirtas įvykis nustato valstybines darbo inspekcijos inspektorius. Sunkiu ir mirtinu nelaimingu atsitikimu tyrimas Tokiu nelaimingu atveju darbdavys turi pranesti prokuraturai, valst.darbo inspekcijai, nukentejusiojo seimai, draudiminei istaigai. Nelaimingus atsitikimus tiria valst. Darbo inspektorius. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojo atstovai.Jei pageidaujama gali dalyvauti ir draudimines istaigos atstovas.Nelaimingas atsitikimas turi buti istirtas ne veliau kaip per 15 dienu.Kitais atvejais tyrimas gali buti sustabdomas del medicinos ar teisesaugos instituciju. Istyrus nel.atsitikima surasomi N1 ir N2 aktai. Nel.ats.aktus issiuntineja valst.darbo inspekcijai, darbdaviui, prokuraturai, nukentejusiajam ar jo seimai, draudimo istaigai ir kt. Traumatizmo analizes metodai ir koeficientai Traumatizmo analizavimas turetu tureti toki nuosekluma: 1)duomenu apie nelaiminga atsitikima kaupimas 2)duomenu analize 3)traumatizmo prognozavimas pagal analizes duomenis 4)prevenciniu saugos priemoniu nustatymas. Norint parinkti saugos priemones, reiketu naudotis 3-5metu prev.atsitikimu banku. 5)nustatyti kokiose imonese ivyksta daugiausia traumu ir t.t. Monografinis budas-nustatoma kokie irenginiai , darbo zonos yra pavojingos. Traumatizmo saltiniu paieskos budas-nustatomi pagrindiniai traumatizmo veiksniai ir priezastys. Statistinis(seniausias traum.analizes budas)- nustatomas traumu daznumas ir traumavimo pasekmiu sunkumas. DAZNUMO KOEF.ivertina traumu daznuma.Jis parodo kiek darbuotoju virs 1000 susizeidzia per analizuojamaji perioda. N- traumu sk per analiz perioda S – vidutinis darbuotoju sk * Traumu pasekmes ivertina TRAUMU SUNKUMO KOEFICIENTAS Sis koefic parodo del traumu sirgtu dienu sk. Norint gauti bendra traumatizmo charakteristika imoneje, yra NEDARBINGUMO KOEFICIENTAS Sis koefic parodo vidutini nedarbingu dienu sk tenkanti 1000 darbuotoju GAMYBINES APLINKOS METEREOLOGINES SALYGOS Gamyb apl met sal arba mikroklimata sudaro temperatura (oro), santykine oro dregme, oro judejimo greitis, slegis, siluminis spinduliavimas. Sie parametrai yra ypac svarbus zmogaus darbingumui, organizmo siluminei pusiausvyrai. Darbo zonos temp turi buti reguliuojama taip, kad jos svyravimai neveiktu zmogaus organizmo. Nustatyta kad patalpu temp turi buti ne aukstesne kaip 28 C. Aukstesneje temperaturoje sutrinka zmogaus termoreguliaciniai procesai. Termoreguliacija – tai zmogaus org sugebejimas islaikyti pastovia kuno temp keiciantis darbo sunkumui arba paciai temperaturai. Karstame ore zmogaus organizmas perkaista, sutrinka medziagu apykaitos procesas, suleteja reakcija, padideja traumu pavojus. Jei temp aukstesne nei 35 c org silumos atidavimas konvekcijos budu, isspinduliavimas I aplinka sutrinka. Zmogus pradeda intensyviai prakaituoti, garuodama dregme nuo odos pavirsiaus atvesina. Zm org praranda daug vitaminu, drusku. Perkaitusi zmogu gali istikti siluminiai smugiai, traukuliai ir kt. Yra tokios patalpos, kuriose daug silumines energijos isskiria siluminio spinduliavimo budu. (katilines, krosnys). Juntama silumos efekta sukelia 0,75 iki 343 mikrometru ilgio elektromagnetines bangos. Tai infraraudonieji spiduliai. Siluminis spiduliavimas charakterizuojamas jo intensyvumu. Matuojamas V / Intensyvumas > 700 V / yra kenksmingas ir darbo vietose neleidziamas.(Achtinometras – prietaisas intensyvumui matuoti) Esant zemai temperaturai suleteja kraujo apytaka, ranku ar viso org jautrumas, org gali persalti. Dirbant lengva fizini darba zm savijauta yra geriausia nuo 16 – 20 C. Dirbant sunku darba 10 – 15 C. Tai priklauso nuo oro cirkuliacijos greicio ir oro dregmes. Pvz: aukstos temp zalinga itaka padideja esant didelei santykinei oro dregmei ir dideliam oro judejimo greiciui. Oro dregme charakterizuoja santykine oro dregme. Tai yra santykis tarp absoliucios ir maksimalios oro dregmes esant konkreciom temp salygom Absoliuti dregme charakt dregmes kiekiu randamu tam tikroje teperaturoje. Maximali dregme – charakt maksimaliu dregmes kiekiu g / , kuris tam tikroje temp gali issilaikyti ore. Optimali santykine oro dregme yra 40 – 60 %. Tai priklauso nuo temp. Esant didelei sant dregmei ir zemai temp gali sukelti org persalima, o kai auksta temp – org perkaitima. Santykine oro dregme ismatuojam psichometrais, hidrometrais. Darbo higienai svarbi oro cirkuliacija (patalpos vedinimas ir kt) Gamybinese patalpose oro cirk gali sukelti naturalios konvekcines sroves arba mechanine ventiliacija (kondicionieriai ir kt). Zm org gali jausti oro srauta kai jo greitis yra 0,15 m / s. Palankiausias greitis yra 0,1 – 0,2 m / s. Sis greitis neturi virsyti 0,5 m / s. Oro judejima matuojame anemometrais. ORO SLEGIS. Normalus atmosferinis slegis yra 101,325 kPa. Oro slegis priklauso nuo aukscio, oro tankio.Atmosferinis slegis gali keistis 6 kPa ribose. Zm oro slegio pokycius kartais jaucia. HIGIENOS NORMOS HN 1969 – 1997 – siluminis komfortas ir pakankama silumine aplinka darbo patalpose. Yra nurodyti leistini ir optimalus meteriologiniu salygu parametru dydziai (nera tik slegio). Leistini dydziai yra privalomi, optimalus tik rekomenduojami. Normose isskiriamas saltasis ir siltasis metu laikotarpis. Siltasis - kai lauko oro vienos paros temp > + 10 C, saltasis - 0.4 pavir.fonas yra sviesus, nuo 0.2-0.4 vidutinis, o

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 5571 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
3 psl., (5571 ž.)
Darbo duomenys
  • Saugos konspektas
  • 3 psl., (5571 ž.)
  • Word failas 184 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Žmonių sauga ir ergonomika - pasiruošimas egzaminui

Žmonių sauga ir ergonomika - pasiruošimas egzaminui Sauga Peržiūrėti darbą

Žmonių sauga ir ergonomika - viskas, ką reikia žinoti

Žmonių sauga ir ergonomika - viskas, ką reikia žinoti Sauga Peržiūrėti darbą

Žmonių sauga ir ergonomika - praktiniai darbai

Žmonių sauga ir ergonomika - praktiniai darbai Sauga Peržiūrėti darbą

Žmonių sauga ir ergonomika - esminiai praktiniai darbai

Žmonių sauga ir ergonomika - esminiai praktiniai darbai Sauga Peržiūrėti darbą

Žmonių sauga ir ergonomika

Žmonių sauga ir ergonomika Sauga Peržiūrėti darbą

Žmonių sauga ir triukšmas

Žmonių sauga ir triukšmas Sauga Peržiūrėti darbą

Žmonių sauga ir apsauga

Žmonių sauga ir apsauga Sauga Peržiūrėti darbą

Darbų sauga ir ergonomika

Darbų sauga ir ergonomika Sauga Peržiūrėti darbą

Aplinkos ir žmonių sauga

Aplinkos ir žmonių sauga Sauga Peržiūrėti darbą

Žmonių ir darbų sauga

Žmonių ir darbų sauga Sauga Peržiūrėti darbą

Aplinkos ir žmonių sauga mechaniko darbe

Aplinkos ir žmonių sauga mechaniko darbe Sauga Peržiūrėti darbą

Evakavimo organizavimas ir evakuotų žmonių priėmimas į VGTU patalpas

Evakavimo organizavimas ir evakuotų žmonių priėmimas į VGTU patalpas Sauga Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt