Žmonių sauga ir apsauga

1.Apsauga nuo žaibo. Statinė elektra. Žaibas – milžiniškas elektros išlydis, atsirandantis tarp žemės ir debesų arba tarp debesų. Priklausomai nuo lašelių dydžio, debesys gali įsielektrinti teigiamai arba neigiamai. Žemė dažniausiai turi neigiamą krūvį. Žaibo trukmė apie 100ms, potencialų skirtumas gali būti iki 1000000V ir daugiau. Srovė 200-250kA. Žaibo šerdies temperatūra: T=20000C. Žaibas turi terminį, griaunamąjį ir elektromagnetinį poveikį (susidaro laukai). Griaunamasis poveikis: tai dėl didelės srovės, kuri negalėdama tekėti sugriauna pastatus. Žmogui žaibuojant pavojingas tiesioginis išlydis ir žingsnio įtampa. Žaibuojant negalima bėgti, dirbti su elektros įrenginiais, elektros prietaisais, stovėti šalia didelių pastatų, medžių. Apsaugai nuo žaibų naudojami žaibolaidžiai: jie gali būti strypiniai, tinkliniai, lyniniai. Žaibolaidį sudaro: 1.žaibo priėmiklis (strypas) 2.atrama 3.žaibo nuvediklis (laidininkas) 4.įžeminimo įrenginys. Tokio žaibolaidžio apsaugos zona – kūgis, kurio aukštis h ir spindulys r. Šio kūgio erdvėje apsauga yra ne mažesnė kaip 95%. Žaibolaidžio veikimo principas: šioje erdvėje jis neleidžia susikaupti statiniam krūviui, jis yra pastoviai nuvedamas. Be tokių paprastų žaibolaidžių naudojami aktyvūs žaibolaidžiai, kurie virš pastato sukuria jonizuoto oro stulpą, naudojami ten, kur saugomos sprogios, degiosios medžiagos. Tokių žaibolaidžių apsauga 99%. Per tą jonizuoto oro stulpą nuvedami krūviai, kad nesusikauptų. Galima kaip žaibolaidį naudoti įžemintą metalinę stogo dangą. Lietuvoje žaibavimo trukmė per metus yra apie 60h. Statinė elektra, tai reiškinys, susijęs su laisvų krūvių atsiradimu, kaupimusi, išlaikymu, atsinaujinimu el. srovės nuolaidžiose arba sunkiai laidžiose medžiagose. Statinė elektra susidaro judant skysčiui (kūnui), judant orui pro kūnus arba judant kūnams ore, judant diržinėms pavaroms, transporteriams, judant birioms medžiagoms, jas transformuojant ir pan. (pvz. Tarp lėktuvo ir žemės gali susidaryti apie 100000V potencialų skirtumas.) Statinis elektros išlydis gali būti gaisro ar sprogimo priežastimi. Taip pat gali traumuoti žmogų. Todėl šis reiškinys nepageidaujamas ir mažinant statinį elektros krūvį būtina naudoti tokias priemones: 1)visas metalines dalis kur gali atsirasti statinė elektra (korpusus, vamzdynus, talpas ir pan.) būtina įžeminti. 2)mažinti medžiagos paviršinę arba tūrinę varžą naudojant antistatines priemones. Antistatiko esmė: jis padaro medžiagas laidžias elektrai – krūvis nuvedamas. 3)galima medžiagas drėkinti. 4)orą jonizuoti, drėkinti (kai drėgmė >70%, oras tampa laidus elektrai). 5)valyti dulkes nuo įrenginių, patalpos viduje. 6)mažinti skysčių ar dujų srautų tekėjimo greitį. 7)vengti degių skysčių pylimo laisvai krintančia srove. 8)tiekti degius skysčius, degias dujas arba jas saugoti elektros srovei nuolaidžiais vamzdynais arba induose (degalinėse nepilamas kuras į plastmasinę tarą, nes gali susikaupti statinis krūvis ir užsiliepsnoti, sprogti kuras). 9)negalima naudoti įrenginių, kurie sudaro statinę elektrą patalpose, kur yra degiosios medžiagos. 10)naudojant diržines pavaras negalima kryžminti diržų, juos tepti tepalais, kurių sudėtyje yra anglies. 11)naudojant birias medžiagas būtina jas drėkinti arba apdoroti specialiais antistatikais. 12)vamzdynuose, kur suspaustas oras, jį būtina valyti nuo priemaišų. 2 Tei­si­niai dar­bų sau­gos do­ku­men­tai Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri tei­sę į sau­gų dar­bą ir svei­kas dar­bo są­ly­gas. Va­do­vau­jan­tis LR kon­sti­tu­ci­ja ir tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos kon­ven­ci­jo­mis yra pri­im­tas LR žmo­nių sau­gos dar­be įsta­ty­mas reg­la­men­tuo­jan­tis žmo­nių sau­gą įmo­nė­se, įstai­go­se, or­ga­ni­za­ci­jo­se, neat­si­žvel­giant į jų nuo­sa­vy­bių for­mas ir pa­val­du­mą. Šis įsta­ty­mas tei­gia, kad dar­buo­to­jų gy­vy­bės, svei­ka­tos ir dar­bin­gu­mo iš­sau­go­ji­mas yra pri­ori­te­ti­nis. Dar­buo­to­jai tu­ri tei­sę sau­giai dirb­ti ne­pri­klau­so­mai nuo įmi­nių veik­los rū­šies, ren­ta­bi­lu­mo, dar­bo vie­tos, dar­bo ap­lin­kos, pi­lie­ty­bės, ra­sės, am­žiaus, po­li­ti­nių ar re­li­gi­nių įsi­ti­ki­ni­mų. Sau­gos dar­be nor­mi­niais (ly­ti­niais) ak­tais įvar­di­ja­mi įsta­ty­mai, LRS ir LRV nu­ta­ri­mai, vals­ty­bi­niai ar­ba įmo­nių stan­dar­tai, nuo­ta­tai, nor­mos, tai­syk­lės, in­struk­ci­jos reg­la­men­tuo­jan­čios veiks­mų, tech­ni­nių prie­mo­nių pri­va­lu­mą įdie­gi­mą ir nau­do­ji­mą. Svar­biau­si tei­sės dar­be ak­tai – vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mas, po­te­cia­liai pa­vo­jin­gų įren­gi­nių prie­žiū­ros įsta­ty­mas. Vei­kia LR sau­gos dar­be ko­mi­si­ja su­da­ry­ta iš dar­buo­to­jų, darb­da­vių ir vyk­do­mo­sios val­džios at­sto­vų. Žmo­nių sau­gos dar­be įsta­ty­mas nu­ma­to, kad sau­gos dar­be spe­cia­lis­tus ren­gia LR aukš­to­sios mo­kyk­los. Aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­tai pri­va­lo bū­ti ap­mo­ky­ti sau­gos dar­be rei­ka­la­vi­mų pa­gal įgy­ja­mas spe­cia­ly­bes 3 Darb­da­vių ir dar­buo­to­jų pa­rei­gos dar­bų sau­gos sri­ty­je Darb­da­vys pri­va­lo lai­ky­tis sau­gos dar­be nor­mi­nių ak­tų rei­ka­la­vi­mų, su­da­ry­ti dar­buo­to­jui svei­kas dar­bo są­ly­gas, o dar­buo­to­jas – sau­go­ti sa­vo ir ki­tų svei­ka­tą, sau­giai dirb­ti, su­si­pa­žin­ti su sau­gos dar­be tai­syk­lė­mis ir jas vyk­dy­ti pa­gal at­lie­ka­mų dar­bų spe­ci­fi­ką. Darb­da­vys pri­va­lo in­struk­tuo­ti dar­buo­to­jus ir mo­ky­ti­juos sau­giai dirb­ti, ap­rū­pin­ti dar­buo­to­jus sau­gio­mis dar­bo prie­mo­nė­mis (pri­ma), įren­gi­mais, or­ga­ni­zuo­ti me­di­ci­ni­nes pa­slau­gas, su­da­ry­ti nor­ma­lų dar­bo ir po­il­sio rė­ži­mą, ap­draus­ti dar­buo­to­jus, tvir­tin­ti sau­gos dar­be ir pa­rei­gi­nes in­struk­ci­jas. Darb­da­vys ir jo įga­lio­tas as­muo tu­ri ne re­čiau kaip kas 5m. vals­ty­bi­nei dar­bo ins­pek­ci­jai pa­teik­ti pra­ne­ši­mą aoie jų ates­ta­vi­mą sau­gos dar­be klau­si­mais. Dar­buo­to­jai ne­ga­li pra­dė­ti dirb­ti ne­iš­klau­sę sau­gaus dar­bo in­struk­ta­žo. Darb­da­vys pri­va­lo ne­mo­ka­mai duo­ti dar­bo dra­bu­žius, ava­ly­ne ir sau­gos dar­be prie­mo­nes. Darb­da­vys pri­va­lo or­ga­ni­zuo­ti dar­bo dra­bu­žių ava­ly­nės ir as­me­ni­nių sau­gos prie­mo­nių lai­ky­mą, džio­vi­ni­mą, skal­bi­mą. Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų, su­sir­gi­mų dar­be at­ve­jais darb­da­viai pri­va­lo už­tik­rin­ti dar­buo­to­jams sku­bią med. pa­gal­bą. 4 Po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gi įren­gi­niai ir pa­vo­jin­gi dar­bai Po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gi įren­gi­niai yra to­kie, ku­rie ga­li ūmiai pa­kenk­ti žmo­nių svei­ka­tai, su­kel­ti pa­vo­jų gy­vy­bei, ap­lin­kai dėl su­kaup­tos ener­gi­jos ar juo­se vyks­tan­čių pro­ce­sų. Po­ten­cia­liai pa­vo­jin­giems įren­gi­niams pri­ski­ria­mi: ga­ro ka­ti­lai, van­dens šil­dy­mo ka­ti­lai, slė­gi­niai in­dai, įran­ga du­joms, kė­li­mo kra­nai, kel­tu­vai, elek­tros įren­gi­niai ir kt. Pa­vo­jin­gu dar­bu lai­ko­mas ri­zi­kos tu­rin­tis dar­bas, ku­rio me­tu ga­li­mas at­si­tik­ti­nis pa­vo­jin­go, kenks­min­go veiks­nio, su­su­ju­sio su dar­bo po­bū­džiu, ar­ba ano­ma­liai pa­si­kei­tu­sio kenks­min­go veiks­nio po­vei­kis. Šių dar­bų ka­te­go­ri­jai pri­ski­ria­mas dar­bas su po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gais įren­gi­niais, dar­bai su kenks­min­go­mis me­džia­go­mis, už­ši­lieps­no­jan­čio­mis du­jo­mis, dar­bai šu­li­niuo­se, tu­ne­liuo­se, tū­li­kuo­se, dar­bai at­lie­ka­mi aukš­čiau kaip 5 m. nuo že­mės, dar­bai po van­de­niu ir t.t. 5 .Dar­bų sau­gos ir sveikatos kon­tro­lės ir socialinės partnerystės. Dar­bų sau­gos buk­lei įmo­nė­se tik­rin­ti įves­ta vals­ty­bi­nė, vi­suo­me­ni­nė ir vie­ti­nė kon­tro­lė. Vals­ty­bi­nė dar­bų sau­gos kon­tro­lė Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja prie so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos vyk­do vals­ty­bi­nę dar­bų sau­gos po­li­ti­ką, kad bū­tu už­tik­rin­ta dar­bų sau­gos pa­žei­di­mų, ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų pre­ven­ci­ja. Taip pat kontroliuoja, ar lai­ko­ma­si dar­bo ir dar­bų sau­gos įsta­ty­mų, ki­tų šiuos klau­si­mus reglamentuojančių? nor­mi­nių ak­tų. Vals­ty­bi­nė hi­gie­nos ins­pek­ci­ja prie vals­ty­bi­nės vi­suo­me­ni­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros tar­ny­bos gi­na gy­ven­to­jų tei­sę į kuo ge­res­nę fi­zi­nę ir psi­chi­nę svei­ka­tą, ug­do pi­lie­čio ir pa­rei­gū­no pa­rei­gą ska­tin­ti svei­ko gy­ve­ni­mo, svei­ka­tos iš­sau­go­ji­mo ir stip­ri­ni­mo po­rei­kį tei­si­nė­mis, so­cia­li­nė­mis prie­mo­nė­mis. Kon­tro­liuo­ja, kad už­baig­tos sta­ty­bos ati­tik­tų pa­tvir­tin­tus pro­jek­tus, nor­mas, kad bū­tų su­da­ry­tos svei­kos dar­bo ir bui­ties są­ly­gos dar­buo­to­jams. Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos prie ūkio mi­nis­te­ri­jos (V.Ba­bi­lius) pa­grin­di­nis tiks­las – vyk­dy­ti Lie­tu­vė­lės fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų ener­ge­ti­kos įren­gi­nių vals­ty­bi­nę prie­žiū­rą ir kon­tro­lę, sie­kiant už­tik­rin­ti pa­ti­ki­mą, sau­gų ener­gi­jos iš­tek­lių, ener­gi­jos tie­ki­mą ir vartojamą. Vals­ty­bi­nė ato­mi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja yra LR vyk­do­mo­sios val­džios ins­ti­tu­ci­ja, už­tik­ri­nan­ti sau­gų bran­duo­li­nių ir ra­dio­ak­ty­vių­jų me­džia­gų ir ato­mi­nės ener­gi­jos nau­do­ji­mą ir prie­žiū­rą. Vals­ty­bi­nę prieš­gais­ri­nę prie­žiū­rą LR vyk­do prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos de­par­ta­men­tas prie vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos bei jam pa­val­džios prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos da­li­niai ir tar­ny­bos. Pa­grin­di­niai už­da­vi­niai – vyk­dy­ti gais­rų pre­ven­ci­ją (ti­po ge­rai) ir už­tik­rin­ti tech­ni­nes bei or­ga­ni­za­ci­nes prie­mo­nes gais­rams ge­sin­ti ir at­lik­ti gel­bė­ji­mo dar­bus. Kontroliuoja, kaip vyk­do­mi gais­ri­nės sau­gos nor­mų ir tai­syk­lių rei­ka­la­vi­mai pro­jek­tuo­jant, sta­tant ir eksploatuojant pa­sta­tus. Vi­suo­me­ni­nė dar­bų sau­gos kon­tro­lė Vi­suo­me­ni­nę dar­bų sau­gos kon­tro­lę vyk­do: LR sau­gos dar­be ko­mi­si­ja vals­ty­bės, dar­buo­to­jų, darb­da­vių tar­pu­sa­vio in­te­re­sams ir san­ty­kiams re­gu­liuo­ti, for­muo­jant ir įgy­ven­di­nant sau­gos dar­be po­li­ti­ką, tri­ša­liu prin­ci­pu įsteig­ta LR sau­gos dar­be ko­mi­si­ja. Įmo­nių pro­fe­si­nės są­jun­gos. Jos gi­na sa­vo na­rių svei­ka­tos ir gy­vy­bės iš­sau­go­ji­mo dar­be in­te­re­sus va­do­vau­da­mo­si LR pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mu. Pro­fe­si­nių są­jun­gų at­sto­vai da­ly­vau­ja ti­riant leng­vus, sun­kius ir mir­ti­nus ne­lai­min­gus at­si­ti­ki­mus. Įmo­nės sau­gos dar­be ko­mi­te­tas. ………(tikėsimės ši­to klau­si­mo ne­bus) Vie­ti­nė dar­bų sau­gos kon­tro­lė Sau­gos dar­be ir dar­bo me­di­ci­nos tar­ny­bos. Darb­da­vys sau­gos dar­be, dar­bo hi­gie­nos ir gais­ri­nės sau­gos pro­fi­lak­ti­kai, prie­žiū­rai ir kon­tro­lei, kon­sul­ta­vi­mui stei­gia įmo­nės sau­gos dar­be ir dar­bo me­di­ci­nos tar­ny­bą ar­ba šioms funk­ci­joms vyk­dy­ti sam­do ki­tą or­ga­ni­za­ci­ją. Tar­ny­ba yra tie­sio­giai pa­val­di darb­da­viui. Jei­gu įmo­nė­je tar­ny­ba ne­stei­gia­ma, jos funk­ci­jas vyk­do pats darb­da­vys. 6 Darb­da­vių ir dar­buo­to­jų mo­ky­mas, te­sta­vi­mas ir in­struk­ta­vi­mas Įmo­nės nau­jai ski­ria­mas va­do­vas tu­ri bū­ti ates­tuo­ja­mas sau­gos dar­be klau­si­mais. Ates­ta­vi­mas kar­to­ja­mas kas 5 m. Darb­da­vius, jų įga­lio­tus as­me­nis ates­tuo­ja dar­bų sau­gos mo­ky­mo ins­ti­tu­ci­jos. Ko­mi­si­jo­se da­ly­vau­ja ne ma­žiau kaip 3 žmo­nės, tu­rin­tys ne ma­že­as­nį kaip 3 m. dar­bo sta­žą vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos pa­rei­go­se. Sau­gos dar­be tar­ny­bų spe­cia­lis­tai pri­va­lo tū­rė­ti aukš­tą­jį ar­ba auš­tes­nį­jį iš­si­la­vi­ni­mą. Ates­tuo­tis pri­va­lo ir pa­da­li­nių va­do­vai. Jie ates­tuo­ja­mi: ne re­čiau kaip kas 5 m.; pa­si­kei­tus ga­my­bos tech­no­lo­gi­niams pro­ce­sams; pa­kei­tus dar­bo po­bū­dį. Pa­vo­jin­gų įren­gi­nių prie­žiū­ros meist­rai ir dar­bų va­do­vai taip pat pri­va­lo tū­rė­ti sau­gos dar­be nor­mi­niuo­se ak­tuo­se nu­sta­ty­ta iš­si­la­vi­ni­mą ir dar­bo sta­žą. Vi­si įmo­nės dar­buo­to­jai ne­pri­klau­so­mai nuo dar­bo sta­žo tu­ri bū­ti in­struk­tuo­ja­mi. Pir­mi­niai in­struk­ta­vi­mą dar­do vie­to­je pri­va­lo iš­klau­sy­ti dar­buo­to­jai, ga­mi­nan­tys pro­duk­ci­ją, tei­kian­tys pa­slau­gas, dir­ban­tys su kenks­min­gais ir pa­vo­jin­gais veiks­niais. Pe­ri­odi­nis in­struk­ta­vi­mas at­lie­ka­mas ne ma­žiau kaip kas 12 mėn. Spe­cia­lų­jį in­struk­ta­vi­mą pri­va­lo iš­klau­sy­ti dir­ban­tys pa­gal pa­ski­ras – lei­di­mus ar ra­šy­ti­nius nu­ro­dy­mus. In­struk­ta­vi­mą at­lie­ka pa­da­li­nio va­do­vas. 7 At­sa­ko­my­bės for­mos pa­žei­dus dar­bų sau­gos rei­ka­la­vi­mus Ne­įvyk­džius dar­bų sau­gos nor­mi­nio ak­to rei­ka­la­vi­mų, va­do­vai trau­kia­mi (per dan­tį) draus­mi­nėn ad­mi­nist­ra­ci­nėn ma­te­ria­li­nėn ir bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn įsta­ty­mų nu­ma­ty­ta tvar­ka. Draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė. Va­do­vas ga­li skir­ti šias draus­mi­nes nuo­bau­das: pa­sta­bą, pa­pei­ki­mą, griež­tą pa­pei­ki­mą, at­lei­di­mą iš dar­bo. Ši nuo­bau­da ski­ria­ma ne vė­liau kaip po mė­ne­sio ir per tris die­nas pra­ne­ša­ma dar­buo­to­jui. Už kiek­vie­ną pa­žei­di­mą ga­li­ma skir­ti tik vie­ną nuo­bau­dą. Ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė. Už šios at­sa­ko­my­bės pa­žei­di­mą baus­ti dar­buo­to­jus pi­ni­gi­nė­mis bau­do­mis tu­ri tei­sę vals­ty­bi­nę kon­tro­lę vyk­dan­čių or­ga­ni­za­ci­jų ins­pek­to­riai. Bau­dos dy­dis ga­li bū­ti nuo 200 iki 10000 lt. Pi­ni­gi­nė bau­da ga­li bū­ti ski­ria­ma ne vė­liau kaip po mė­ne­sio. Ma­te­ria­li­nė at­sa­ko­my­bė. Už šios at­sa­ko­my­bės pa­žei­di­ma ga­li bū­ti tai­ko­ma pil­nu­ti­nė ir ri­bo­ta ma­te­ria­li­nė at­sa­ko­my­bė. Pil­nu­ti­nė tai­ko­ma kai veiks­muo­se ran­da­ma kri­mi­na­li­nio nu­si­kal­ti­mo fak­tų. Ri­bo­ta tai­ko­ma už dar­buo­to­jo svei­ka­tai pa­da­ry­ta ža­lą. Dar­buo­to­jui žu­vus dar­be įmo­nė jo įpė­di­niams iš­mo­ka vie­kar­ti­nę pa­šal­pą ne ma­žes­nę kaip 100 mi­ni­ma­lių mė­ne­si­nių al­gų. Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Pa­gal bau­džia­mą ko­dek­są nu­ma­to­ma, kad pa­žei­dus šios rū­šies at­sa­ko­my­bę kal­ti­nin­kas ga­li bū­ti bau­džia­mas pa­tai­sos dar­bais iki 1 m. ar­ba bau­da; ar­ba lais­vės at­ėmi­mu iki 5 m. ar­ba bau­da. 8 Dar­bo ir po­il­sio lai­kas Nor­ma­li dar­buo­to­jų dar­bo truk­mė įmo­nė­se ne­ga­li bū­ti il­ges­nė kaip 40 val. per sa­vai­tę. Dar­buo­to­jai ku­riu am­žius nuo 16 – 18, dir­ba 36 val./sa­vai­tę, o nuo 14- 16, 24val./sa­vai­tę. Pa­aug­lių įdar­bi­ni­mas ir at­lei­di­mas iš dar­bo de­ri­na­mi su sa­vi­val­dy­bės ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų ko­mi­si­ja. As­me­nims iki 18 m. drau­džia­ma dirb­ti pa­vo­jin­gus ar dar­bus kenks­min­go­mis są­ly­go­mis. 13 –14 m. pa­aug­liai ga­li dirb­ti tam tik­rus dar­bus (lais­ty­ti gė­ly­nus, par­da­vi­nė­ti laik­raš­čius, bu­ro­kė­lius ir ki­tas dar­žo­ves) esant tė­vų lei­di­mui. Moks­lei­viai ku­rie dir­ba lais­vu nuo moks­lų me­tu ga­li dirb­ti 18 –12 val./sa­vai­tę. 1 ir 2 gru­pės in­va­li­dams ir dar­buo­to­jams dir­ban­tiems la­bai kenks­min­go­mis są­ly­go­mis nu­ta­to­ma ne il­ges­nė kaip 36 val. dar­bo sa­vai­tė. Dar­buo­to­jams nu­sta­ty­ta 5 dar­bo die­nų sa­vai­tė su 2 po­il­sio die­no­mis. Įmo­nė­se ku­rio­se dėl ga­my­bos po­bū­džio 5 dar­bo die­nų sa­vai­tė ne­įma­no­ma ga­li bū­ti 6 d.d.sa­vai­tė per die­ną dir­bant ne il­giau kaip 7 val. Dar­bas nak­tį ap­ima lai­ką nuo 10 val. va­ka­ro iki 6 val. ry­to. Drau­džia­ma skir­ti dar­bą nak­tį jau­nias­niems kaip 18 m. as­me­nims, nėš­čioms rar tu­rin­čioms iki 3 m. vai­kus mo­te­rims, taip pat ku­riems dar­bas drau­džia­mas pa­gal me­di­ci­ni­nes iš­va­das. Šven­čių die­no­mis lei­džia­ma dirb­ti to­kius dar­bus, ku­rių su­stab­dy­ti ne­ga­li­ma dėl ga­my­bi­nio ir tech­ni­nių są­ly­gų. Iš­im­ti­nais at­vė­jais ga­li bū­ti at­lie­ka­mas virš­va­lan­di­nis dar­bas (dar­bai už­ker­tan­tys ke­lią ne­lai­mėms pa­vo­jams,ša­li­nant ava­ri­jų ir ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų pa­sek­mes, kai ne­at­vyks­ta pa­mai­nin­kas ir kt at­va­jais). Virš­va­lan­di­niai dar­bai kiek­vie­nam dar­buo­to­jui ne­tu­ri vir­šy­ti 4val/2die­nas iš ei­lės. Dar­bo die­no­mis už virš­va­lan­džius ap­mo­ka­ma 1.5 kar­to dau­giau, o po­il­sio die­no­mis-2 kar­tus. Dar­buo­to­jams pail­sė­ti ir pa­val­gy­ti (pa­tra­chat­sa) su­tei­kia­ma ne trum­pes­nė kaip 30 min. ir ne il­ges­nė kaip 2 val. per­trau­ka. Už­tik­ri­nant nor­ma­lų pa­ros po­il­sį, drau­džia­ma skir­ti dar­buo­to­ją dirb­ti dvi pa­mai­nas iš ei­lės. Pa­ros po­il­sio truk­mė >10 val. Atos­to­gos ga­li bū­ti kas­me­ti­nės ir tiks­li­nės. Mi­ni­ma­li kas­me­ti­nių atos­to­gų truk­mė – 28d. Tiks­li­nės atos­to­gos yra : neš­tu­mo ir­gim­dy­mo,va­ko prie­žiū­rai, mo­ky­mo­si ir ne­mo­ka­mos atos­to­gos. 9 NELAIMINGI ATSITIKIMAI IR PROFESINĖS LIGOS, JŲ TYRIMAS. Nelaimingas atsitikimas - tai ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo poveikio kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai. Profesinė liga - darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl darbo aplinkos ilgalaikio kenksmingo poveikio. Kenksmingi veiksniai: virpesiai, triukšmas, dulkės, cheminės medžiagos ir kiti žalingi veiksniai. Kenksmingas veiksnys - tai darbo aplinkos veiksnys, dėl kurio, susidarius tam tikroms atsitiktinėms aplinkybėms, darbuotojas gali būti traumuotas, gali žūti arba gali ūmiai pablogėti jo sveikata. Profesines ligas sukelia tik kenksmingas veiksnys (veiksniai), o nelaimingus atsitikimus - pavojingi ir kenksmingi veiksniai. Nelaimingi atsitikimai gali būti lengvi (darbuotojas patiria gyvybei nepavojingą kūno sužalojimą arba sveikatos sutrikimą), sunkūs (kai darbuotojas patiria gyvybei pavojingą arba sunkų kūno sužalojimą (traumą) ar sveikatos sutrikimą. Kai nesuteikus med. pagalbos baigiasi mirtimi. Kaulų lūžiai, nudegimai ir t.t.), mirtini (įvykis, dėl kurio pasekmių nukentėjęs darbuotojas mirė) ir grupiniai (įvykis, kurio metu nukentėjo 2 ir daugiau darbuotojų). Pavojingi veiksniai, dėl kurių gali įvykti nelaimingas atsitikimas, būti fizinės (krovinio kritimas traumuojantis darbuotoją ir kt.), cheminės (kenksmingų ir nuodingųjų patekimas į darbo aplinką), biologinės (vabzdžių ar gyvačių įkandimas darbuotojams) ar psichofiziologinės kilmės (darbuotojo, apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotikų). Nelaimingus atsitikimus sukėlę kenksmingi ir pavojingi veiksniai turi būti analizuojami ir imamasi reikiamų saugumo priemonių, kad jų neliktų. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimas. Įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbdavys privalo iškart po įvykio pagal nustatytą formą faksu, telefonograma ar kitomis ryšio priemonėmis pranešti: 1) miesto (rajono), apylinkės, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, prokuratūrai; 2) Valstybinei darbo inspekcijai; 3) suinteresuotai įmonei, taip pat Valstybinei higienos, Valstybinei statybos; 4) nukentėjusiojo šeimai. Sunkius, mirtinus ir grupinius, kai vienas iš nukentėjusiųjų sunkiai traumuotas ar mirė, nelaimingus atsitikimus tiria trišalė komisija: Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo skyriaus viršininko nurodymu paskirtas darbo inspektorius, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos, kurios narys nukentėjo, vadovaujančio organo skirtas atstovas arba darbuotojų įgaliotinis ir darbdavio skirtas atstovas. Nelaimingą atsitikimą tiriant dalyvių teisėmis privalo dalyvauti: 1) sunkių ar mirtinų ūmių apsinuodijimų atveju - teritorinio visuomenės sveikatos centro atstovas; 2) suinteresuotų įmonių ir organizacijų atstovai. Tiriama ne daugiau 20 dienų. Ištyrusi sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą, komisija surašo N-1 arba N-2 formos aktą ir jį pasirašo visi komisijos nariai. Nelaimingo atsitikimo priežastis, nurodant, kokie saugos darbe norminiai aktai ir jų reikalavimai buvo pažeisti, išklausius komisijos narių nuomonę, surašo ir pasirašo komisijos pirmininkas. Darbdavys privalo šalinti nelaimingų atsitikimų priežastis, vykdyti komisijos nustatytais terminais akte numatytas priemones ir informuoti įmonės darbuotojus, saugos darbe komiteto narius, profesinę sąjungą, jai nesant - darbuotojų įgaliotą atstovą, apie įvykdytas priemones tinkamoms darbo sąlygoms sudaryti. 10 .Ergonomika. 10 fizinių ir 10 pažinimo principų. Tai mokslas, kuris nagrinėja tokią sistemą: įrenginys – žmogus – aplinka. Ergonomikos esmė: viską pritaikyti žmogui. Ergonomikos mokslo išvados (principai) pirmiausia buvo panaudoti karinėje pramonėje. Ergonomikos pagrindiniai tikslai: komfortas (kad žmogus užsiimantis kažkuo jaustųsi gerai, kuo mažiau sunaudotų fizinių, psichinių resursų), maksimalus (optimalus) darbo atlikimas (maksimalus darbas minimaliom sąnaudom žmogaus fizinių ir psichinių resursų), sauga (visom prasmėm). Reikia žinoti ko reikia žmogui, tam ergonomika nagrinėja: 1)antropometrija – visi įmanomi žmogaus išmatavimai. 2)fiziologija – susiję su žmogaus jutimais (uoslė, klausa, regėjimas ir pan.), projektuojant tą sistemą atsižvelgiama į žmogaus fiziologiją. 3)psichologija – atsakomoji žmogaus reakcija į tai ką žmogus jaučia ir pan. 4)atsižvelgiama į žmogaus darbą grupėje, svarbu teisingai parinkti grupės narius ir pan. 5)atsižvelgiama į konkrečias žmogaus psichoemocines savybes, į sugebėjimą tarpusavyje bendrauti ir pan. Mokymosi strategija yra ergonomikos dalis (kad žmogus per trumpiausią laiką, sunaudodamas kuo mažiau jėgų, galėtų įsisavinti kuo daugiau informacijos). Elementarūs ergonomikos dėsniai: ergonomika atsižvelgia į tokius dalykus vertinant žmones: 1)visi žmonės skirtingi. 2)žmonių galimybės ribotos (dešimties paimtų vienodo ūgio vyrų yra skirtingos protinės, fizinės galimybės ir pan.). 3)žmonių reakcija yra nuspėjama, numanoma (galima numatyti kaip sureaguos žmonės tam tikroje situacijoje). 4)klysti yra žmoniška. 10 fizinių principų: 1)viskas turi būti lengvai pasiekiama (pvz. su trintuku). 2)darbui pasirinkti tinkamą aukštį. 3)dirbant turi būti patogi kūno padėtis (raumenys neturi būti bereikalingai įtempti). 4)sumažinti per didelę naudojamą jėgą (daugiau prie darbininkiškų specialybių). 5)siekti mažinti nuovargį (būnant tam tikroje padėtyje pavargsta tam tikri raumenys, todėl reikia daryti pertraukas, keisti kūno padėtį ir pan.). 6)sumažinti bereikalingus pasikartojimus (vengti pasikartojančių judesių ir pan., atbukinantis darbas). 7)mažinti tiesioginę sąlyčio įtampą (kad nebūtų per didelių koncentruotų apkrovų). 8)sudaryti galimybę judėti ir keisti kūno padėtį. 9)palaikyti jaukią aplinką (per fizinį suvokimą persiduoda į psichinį). 10 pažinimo principų (pažinimas – lengvesnis supratimas): 1)būtina norminti (priimti vieningas taisykles kalbant apie tuos pačius dalykus: pvz. raudona spalva - draudžiama). 2)stereotipų taikymas, t.y. taikyti dalykus, kurie visiems suprantami (pvz. sukasi pagal laikrodžio rodyklę). 3)siekti tiesioginio suvokimo ir veikimo ryšio: pamatome dalyką ir jis asocijuojasi su veiksmu, kuris po to bus. 4)supaprastinti informacijos pateikimą: reklamos specialistų duona, t.y. kad žmogus iš minimumo informacijos suprastų, kas jam norima pasakyti. 5)siekti reikiamo informacijos pateikimo detalumo, t.y. informacija turi būti detaliai pateikta, kad būtų galima gerai, greitai suprasti. 6)naudoti vienareikšmiškus simbolių atvaizdus, t.y. simboliai turi būti visuotiškai suprantami. 7)naudojant perteklių, t.y. tam, kad informacija tikrai pasiektų, būtina ją pertiekti kuo įvairiau (pvz. įspėjant apie pavojus ir pan.). 8)informaciją pateikti modeliu, t.y. informacijos pateikimas turi būti kuo vaizdesnis, lengviau suprantamas ir pan. 9)naudoti kintamąjį jutiklį. Tam, kad perteikti informaciją, gerai ją „pasakyti“ įvairiom prasmėm. Pvz. ne tik, kad degtų šviesa, bet kad ir mirksėtų. 10)naudoti grįžtamąjį ryšį. 11.Degimas ir sprogimas, degių medžiagų savybės. Degimas - tai elementų cheminė reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma ir/arba šviesa. Pagr. degios medžiagos gamtoje: H2,C ir dar šiek tiek siera. Tam kad vyktų degimas būtinos tokios sąlygos: turi būti pakankamai O2, daugiau kaip 15 %; turi būti užsidegimo impulsas arba koks nors šaltinis (cheminės reakcijos, temperatūra, trintis), turi būti degi medžiaga tam tikroje būsenoje(pvz. Įkaitusi iki tam tikros temperatūros). Deginimo būdai:1.pliupsnis, kai degių skysčių ar degių dujų ir oro mišinys užsidega nuo atviros liepsnos šaltinio ir užgęsta. Dega ne ilgiau kaip 5s. Pliupsnio temp. yra pati žemiausia temp, kuri charakterizuoja degių medžiagų pavojingumą gaisro požiūriu. Tai vad. lengvai užsiliepsnojantys skysčiai mažiau kaip 27C temp. 2.savaiminis užsiliepsnojimas, kai medžiaga užsidega tik pakilus temp, be papildomo užsidegimo šaltinio. Kiekviena medž. turi savo užsiliepsnojimo temp. Dyzelinio kuro temp.350-400 laipsnių, popieriaus – apie 250 laipsnių. 3.savaiminis užsidegimas, tai kai medžiaga užsidega dėl jos viduje vykstančių cheminių ,fizinių ar biologinių procesų. Jis gali būt dėl sąveikos su oru: pvz. durpės, augalinės medž, akmens anglis. Užsidega dėl sąveikos su vandeniu (šarminiai metalai Na, K ir pan.), ir kai jungiasi viena medžiaga su kita dėl cheminių reakcijų. 4. sprogimas (degimas sprogimu). Sprogimas - tai degimo rūšis, kai degimo greitis padidėja daug kartų ir išsiskiria daug besiplečiančių dujų. Degti arba sprogti gali degių dulkių, degių dujų, degių skysčių garų ar oro mišiniai. Ar mišiniai degs ar sprogs priklauso nuo degaus komponento ir oro koncentracijos. Kiekviena iš minėtų medžiagų turi tokią koncentraciją, tam tikras koncentracijos ribas, kuriose mišinys yra sprogus. Konc. ribas apibrėžia žemutinė ribinė koncentracija ir aukštutinė arba viršutinė ribinė medž. koncentracija. Pavojingiausios dujos – acetilenas C2H2, jų žemutinė koncentracijos riba 2,5%, viršutinė riba 80%. Propano 2,1% - 9,5%. Benzino garų 0,8% - 5,5%. Ta koncentracija susidaro tam tikroje temperatūroje. Pagrindinės gaisrų priežastys: jos susijusios su pačiu žmogumi, su žmogaus netinkamu požiūriu ir elgesiu.1.dėl neteisingų elektros įrenginių naudojimo.2. šildymo prietaisai, krosnys.3.rūkymas (neatsargus). 4.neatsargus elgesys su ugnimi (kūrenant laužus, dažnai priežastis gali būti ne pats laužas, o žemė, ant kurios degė laužas, pvz. smėlis gali būti įkaitęs dar ilgai po laužo užgesinimo ir nuo jo gali užsidegti ant jo patekę sausi lapai, šakos ir pan.). Gaisrų pasekmės: žmonės dažniausiai (70%) miršta ne dėl aukštos temperatūros, o dėl dūmų (degimo produktų). Gaisro metu suaugę žmonės bėga į atviras vietas (balkonus ir pan.), o vaikai slepiasi kur tamsu. Statybinių medžiagų degumas ir atsparumas ugniai (saugumas gaisro požiūriu). Statybinės medžiagos skirstomos:1.nedegios medžiagos ir konstrukcijos, t.y. tokios, kurios gaisro metu (vid. temp.1100-1200o) nedega, nesmilksta, neanglėja. Tai neorganinės medžiagos. 2.sunkiai degios medžiagos, kurios smilksta dega ir anglėja tik veikiamos ugnies. Pašalinus ugnį jų degimas sustoja. 3.degios medžiagos, kurios pačios savaime dega. Tai organinės medž.(medis, popierius ir pan.). 12.Pastatų atsparumas ugniai ir jo padidinimas. Tam kad gaisro metu ugnis neišplistų į gretimas patalpas, aukštus ar pastatus, gaisrinės saugos požiūriu pastatams keliami tam tikri reikalavimai: 1.pastatų atsparumas ugniai. Jis charakterizuojamas pastatų atsparumo ugniai riba. PAUR – tai laikas valandomis, kurio metu veikiant aukštai temp. ir liepsnai, pastato konstrukcijos nesuyra, jose neatsiranda plyšių, jos išlaiko pradinę laikomąją galią bei nepraleidžia temp. į priešingą degimo pusę vidutiniškai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!