Žmonių sauga ir ergonomika - viskas, ką reikia žinoti

1. ELEKTROS SROVĖS POVEIKIS ŽMOGUI. PIRMOJI PAGALBA NUKENTĖJUSIAJAM. ELEKTROS SROVĖS POVEIKIS ŽMOGUI. PIRMOJI PAGALBA NUKENTĖJUSIAJAM. Remiantis statistiniais duomenimis nelaimingi atsitikimai nuo elektros srovės sudaro apie 1% nelaimingų atsitikimų darbe, tačiau 80% yra mirtini. Pramoninio elektros traumatizmo priežastys: 1) Nepakankamas elektros srovės pavojingumo įvertinimas; 2) Netinkamai įrengti ir eksploatuojami elektros įtaisai; 3) Prastai išmokyti dirbantieji; 4) Techninės priežiūros stoka ir aplaidumas. Tekėdama žmogaus audiniais elektros srovė gali nudeginti, pažeisti organizmo audinius chemiškai. Fiziologiniai ir biologiniai procesai (sukeliami nevalingi raumenų susitraukimai ir judesiai, sutrikdoma ląstelių biosrovė). Visi sužalojimai elektros srove skirstomi: 1) Elektros smūgis – gyvų audinių dirginimas, kai jais teka elektros srovė. Jo padariniai – nuo vos juntamo rankos pirštų raumenų dirginimo iki širdies paralyžiaus; 2) Elektros traumos. Dėl jos atsiranda mechaninis kūno sužalojimas – toks sužalojimas, kai elektros srovė pratekėdama organizmo audiniais, sukelia nevalingus raumenų susitraukimus, dėl to žmogus išsigąsta, gali nukristi arba prisiliesti prie judančių įrengimų. Lengvesnės elektros poveikio formos: kontaktiniai nudegimai; odos metalizacija; elektriniai randai. Klinikinė mirtis – pereinamasis periodas tarp gyvenimo ir mirties. Biologinė mirtis – negrįžtamas įvykis, kai organizmo ląstelėse ir audiniuose sustoja visi biologiniai procesai ir pradeda irti baltymų struktūra. Žmogus žūsta nuo elektros srovės per 7-8 min. Širdies darbas sutrinka tada, kai elektros srovė prateka širdies raumenimis arba širdžiai artima sritimi. Dėl to gali sustoti pačios širdies veikla arba įvykti fibriliacija – chaotiškas, greitas ir neritmingas širdies raumenų skaidulų susitraukimas. Kvėpavimas sutrinka, kai kvėpavimo organais arba krūtinės raumenimis prateka srovė >20 mA. Veikiant tokiai srovei kelias minutes prasideda asfiksija, t.y. dusimas. Elektrinis šokas – sunki organizmo reakcija, sukeliama elektros srovės, kuriai įvykus stipriai sutrinka kraujo apytaka, medžiagų apykaita ir kvėpavimas. Įvairių kūno audinių marža yra skirtinga. Didžiausia varža yra odos paviršiaus sluoksnio. Raumenų, riebalų, nugaros ir galvos smegenų, kraujo varža yra mažiausia. Jeigu pašalinti epiderminį odos sluoksnį, tai varža sumažėja iki 1k. Jei be odos – 500700. Kai odos paviršius užterštas prakaitu, tepalais, metalų dulkėmis, drėgme arba kitomis laidžiomis medžiagomis, tada varža sumažėja RŽM=1k. Kūno varžai turi įtakos sąlyčio plotas. Didėjant prie žmogaus organizmo prijungtai įtampai, odos varža keliasdešimt kartų sumažėja. Dėl to sumažėja ir sudėtinė žmogaus varža. Tai atsitinka tuomet, kai įtampa pasiekia 50 – 200V. Sužalojimo elektros srove sunkumas priklauso nuo srovės tekančios žmogaus organizmu stiprumo, tekėjimo trukmės, srovės kelio, srovės rūšies, dažnio ir nuo žmogaus individualių ypatybių. Žmogus pradeda jausti nuo 0,6 – 1,5 mA srovę prie 50 Hz. Esant tokio stiprumo srovei žmogus jaučia silpną dirginimą, sąlyčio vietoje įšyla oda. Toks srovės stiprumas vad. srovės pojūčio riba. Nepavojingos srovės stiprumas – tokia srovė, kuri žmogaus organizmui visiškai nekenkia ir daug kartų mažesnė už pojūčio srovę. 50A nepavojingas. Paralyžuojanti srovė – srovė, kuri sukelia raumenų susitraukimą ir skausmą. Jos dydis kiekvienam raumeniui yra kitoks. Nuo 2 – 7 mA srovė sukelia rankų mėšlungį, nuo 6 – 10 mA – neleidžia atitraukti rankos nuo srovės šaltinio, 20 – 25 mA – paralyžuojama ranka, sunku kvėpuoti, 50 – 80 mA – kvėpavimo organų paralyžius ir širdies skilvelių virpėjimas, 90 – 100 mA – kvėpavimo organų paralyžius, >3 s – širdies paralyžius. Srovė, kuri nesukelia širdies fibriliacijos apskaičiuojama: J = 65/t , mA. Tekant 100 mA ir didesnio stiprumo srovei, kai t>2s žmogus miršta. Beveik nepavojinga yra iki 10 mA kintama srovė ir iki 75 mA nuolatinė srovė. Jei srovės dažnis yra >0,5 MHz, tokia srovė nesudaro elektros smūgio ir yra nepavojinga, tokia srovė gali tik labai nudeginti. Pavojingiausia srovės tekėjimo kryptis sutampa su organizmo išilgine ašimi. Tačiau pavojingiausiu srovės tekėjimo keliu laikoma dešinioji ranka – kairioji ranka, nes srovė teka per gyvybiškai svarbiausius organus. Jei pirmoji pagalba nukentėjusiajam nuo elektros srovės bus suteikta per 6 min. po nelaimingo atsitikimo, išgelbstima nuo 80-85% nukentėjusiųjų. Jei pagalba suteikiama po 8 min. išgelbstima tik 10%. Pirmiausia nukentėjusįjį reikia išlaisvinti nuo elektros srovės. Išlaisvinti galima keliais būdais: 1) Išjungti jungiklius; 2) Išimti saugiklius; 3) Nukirsti laidus (totas dielektrikas); 4) Padaryti trumpą jungimą. Lauko tinkluose užmetamo laido skerspjūvis turi būti ne mažesnis 16 mm2. kai tinklo įtampa iki 1000V – 16 mm2, o kai virš 1000V – 25 mm2. Prieš užmetant vielą, jos vieną galą būtina įžeminti. Jei ant nukentėjusiojo užkritęs laidas, tai galima užmesti izoliacinę priemonę. Negalima plikomis rankomis liesti nukentėjusiojo. Reikia įsitikinti ar nėra rimtų mechaninių sužalojimų ir lūžimų. Po to reikia patikrinti kvėpavimą ir pulsą. Jei visuose vietose kur galima apčiuopti pulsą, nejaučiam pulso vadinasi kraujo apytaka yra sutrikusi, neplaka širdis. Patikriname akių vyzdžius ir jei jie yra išsiplėtę, nukentėjusįjį ištiko klinikinė mirtis. Jei nukentėjusysis nerodo gyvybės požymių, reikia daryti dirbtinį kvėpavimą ir masažuoti širdį. Biologinės mirties požymiai: atsiranda lavono dėmės, sustingsta ir atšąla iki temperatūros aplinkos kūnas. Dirbtinis kvėpavimas. Darant jį kraujas prisotinamas deguonies ir iš kvėpavimo organų pašalinamas anglies dioksidas. Dažniausiai naudojamas dirbtinio kvėpavimo būdas – burna prie burnos arba burna prie nosies. Teikiantysis pagalbą įpučia orą iš savo plaučių į nukentėjusiojo plaučius. Įpučiamas oras dar turi pakankamai deguonies ir yra sušilęs. Darant šiuo būdu dirbtinį kvėpavimą pirmiausia reikia atsegioti kūną varžančius drabužius; išvalyti burnos ertmę; nukentėjusįjį paguldyti ant nugaros ir pražiodinti burną, atlenkti galvą taip, kad atsidaryti kvėpavimo ertmes; teikiantysis pagalbą įkvėpia į plaučius daug oro ir įpučia į nukentėjusiojo burną, užspaudęs nosį. Ši operacija kartojama nuo 10 iki 12 kartų per minutę, pradėjus nukentėjusiam savarankiškai kvėpuoti dirbtinis kvėpavimas tęsiamas tol, kol jis atgauna sąmonę. Darant dirbtinį kvėpavimą kartu reikia daryti širdies masažą, tokiu būtu palaikoma kraujotaka ir atstatoma normali širdies veikla. Masažuojant širdį viena ranka delnu žemyn dedama ant nukentėjusiojo krūtinės, maždaug 4 – 5 cm aukščiau krūtinės minkštosios dalies. Kita ranka dedama statmenai ant pirmosios ir lenkiantys ją spaudžiame nukentėjusiojo krūtinę link stuburo. Krūtinė spaudoma maždaug 1 kartą per sekundę. Oras į nukentėjusiojo plaučius įpučiamas kas 4 – 5 paspaudimai krūtinės. Širdies veikla laikoma atstatyta, kai nemasažuojant atsiranda reguliarus pulsas. Pulsui patikrinti masažas gali būti pertrauktas 2-3s. Atgaivintą nukentėjusįjį būtina atiduoti gydytojų priežiūrai. 2. APSAUGA NUO STATINĖS ELEKTROS IR ŽAIBO. APSAUGA NUO STATINĖS ELEKTROS Tiriant du elektrikus, susikaupia tarp jų krūvis, kuris lygus to objekto talpai (arba to objekto talpa žemės atžvilgiui) ir įtampai. C*U=Q; W=Q*U/2; Elektrostatinio išlydžio srovės nedidelės tačiau išlydžio potencialas gali siekti X0 tūkstančius. Todėl išlydžio kibirkštys gali padegti daug daiktų ir degių dujų. Labiausiai įelektrinamos medžiagos, kurių mažas elektrinis laidumas. Apsaugojimo nuo elektrinio lauko būdai: 1) įžeminimas; 2) medžiagos paviršiaus ir tūrinės varžos sumažinimas. Rekomenduojama padidinti oro drėgnumą, naudoti aktyvaus paviršiaus medžiagas ir antistatines priemones. 3) krūvio neutralizavimas (oro jonizavimas). 4) skysčiams apsaugoti nuo pavojingų elektrostatinių išlydžių, normuojamos jų tekėjimo vamzdynais išleidimo ir aparato greitis. 5) tekančių degiųjų dujų ar garų srautams apsaugoti nuo elektrostatinių išlydžių būtina imtis priemonių, kad dujų srautuose nebūtų kietų ir skystų dalelių. Apsaugai nuo elektrinio krūvio medžiagos metaliniuose arba nemetaliniuose laidžiuose įrenginiuose. APSAUGA NUO ŽAIBO. Žaibą sukelia atmosferos, elektros išlydžiai, kurie gali įvykti tarp debesų, ir tarp debesų ir žemės. Smulkūs, debesų vandens lašeliai įgyja “-“ krūvį, o stambieji “+” krūvį. Dėl elektrostatinės indukcijos žemės paviršiuje susidaro neigiami elektros krūviai. Judant oro srovei ir kondensuojantis oro garams tarp atskirų debesų, ar tarp debesų ir žemės didėja elektrinis laukas. Kai elektrinio lauko įtampa pasiekia 20-30 kW/cm, prasideda oro jonizacija. Išlydis trunka apie 100 s, srovės maximumas 200230 kA, įtampa 100000 v106 v, temperatūra 200000C. Žaibo veikimas gali būti dvejopas: 1) Pirminis arba tiesioginis; 2) Antrinis dėl elektrostatinės indukcijos. Elektrostatinė indukcija atsiranda dėl to, kad debesų krūviai veikia antžeminius daiktus, o elektromagnetinė indukcija dėl to, kad vyksta greiti žaibo pokyčiai. Pastatai, statiniai, įrengimai turi būti apsaugoti nuo atmosferos išlydžių, t.y. nuo tiesioginių žaibo smūgių. Tam naudojami žaibolaidžiai, kurie susideda iš: žaibo imtuvo, laidininko ir įžeminimo įrengimo. Žaibolaidžiai gali būti 3 tipų: 1) Stiebiniai, ; 2) Lyginiai arba antžeminiai; 3) Tinkliniai. Stiebinių pagr. parametras – aukštis. Atskiro stiebinio žaibolaidžio apsaugos zona, kai hX (2/3)h, tada Jei žaibolaidis lyginis, tai pusė apsaugos zonos yra: kai hX (2/3)h. Tinkliniai žaibolaidžiai statomi labai pavojingų objektų apsaugai. Jie susideda iš laidininko tinklo, kuris ant stiebų pritvirtinamas virš saugomo objekto. Mažiausias leistinas atstumas tarp tinklo ir saugomo objekto turi būti ne mažiau 4 metrai. Visi žaibolaidžio elementai turi būti atitinkamo skerspjūvio. Žaibo imtuvo skerspjūvis 50 mm2. jei yra keli laidai, tai galima sumažinti 25-30 mm2. laidai nuo žaibo imtuvo iki įžeminimo turi būti nutiesti trumpiausiu keliu. Reikia saugotis kilpų ir aštrių kampų. Visi sujungimai turi būti suvirinti. Žaibolaidžio įžeminimo varža turi būti nedidesnė kaip 10. 3.DEGIMO IR SPROGIMO PROCESAI. DEGIMAS IR GAISRAS Degimas - bet kuri cheminė reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma ir šviesa. Degimo reakcijai įvykti būtinos 3 sąlygos: 1) degi medžiaga; 2) oksidatorius; 3) degimo impulsas (liepsnos šaltinis). Degių medžiagų yra labai daug. Gaisras - nekontroliuojamas degimas, kurio metu patiriami materialiniai asmeniniai nuostoliai. Kad medžiaga užsidegtų reikia pasirinkti tokią temperatūrą kad ji būtų didesnė už jos užsidegimo temperatūrą. Uždegimo šaltinis: 1.benzino žiebtuvėlis 1300 0C 2.medinės balanos 850 0C-1000 0C 3.degtuko liepsna iki 850 0C 4.žvakės liepsna iki 1300 0C Su elektra susiję liepsnos šaltiniai: 1) dėl trinities; 2) statinės elektros kibirkštys. Visos medžiagos skirstomos: 1) sunkiai degias – kurios dega kol yra uždegimo šaltinis; 2) nedegias –visos gamtinės, neorganinės medžiagos; 3) degios. Priklausomai nuo deguonies koncentracijos būna: pilno degimo produktai (CO2, H2O, P2O5, NO2), nepilno degimo (CO, aldehidai, rūgštys, HCN). Gaisrui kilus reikia pradėti gesinti. SAVAIMINIS UŽSIDEGIMAS Kai kurios medžiagos gali užsidegti savaime esant tam tikram atmosferos slėgiui ir toC. Tokio užsidegimo pradžia – fizikiniai ir cheminiai procesai vykstantys toje medžiagoje. Prie tokių medžiagų priskiriama: 1) Šiaudai, medžio pjuvenos. Apsaugojant – reikia pilti druskos, reguliuoti temperatūrą. 2) Akmens anglis, suodžiai durpės, gali užsidegti savaime. 3) Tepalai, įvairūs aliejai. Pavojingos dvigubos jungtys. 4) cheminės medžiagos: baltasis fosforas, metalo dulkės, jos užsidega reaguodamos su vandeniu. 5) Oksidatoriai – jie sukelia kitų medžiagų degimą(kaliopermanganatas, azoto rugštis, vandenilio) peroksidas, chlorkalkės, negesintos kalkės). Savaiminio užsiliepsnojimo toC vadinama temperatūra kurioje staiga padidėja egzoterminių reakcijų sukeliančių degimą greitis. Užsiliepsnojimo temperatūra yra tokia toc iki kurios įkaitinus medžiagą susidaro tiek degimo produktų, kad jie toliau savaime dega su liepsna. Užsiliepsnojimo toc būna šiek tiek didesnė nei savaiminio. Pliūpsnio temperatūra parodo medžiagos pasiruošimą degti. Pliūpsnio temperatūra pati mažiausia skysčio temperatūra kurioje esant virš skysčio susidaro tiek garų, kad įnešus uždegimo impulsą tie garai staiga sudega ir užgesta. Ta temperatūra per maža, kad vyktų pastovus degimas. Degiųjų dujų ,dulkių ir oro mišinių sprogimas. Sprogimas – tai trumpalaikis, staigus degimo ir skilimo procesas, kurio metu išsiskiria labai daug įkaitintų išsiplečiančių dujų ir garų, kurie didele smūgine banga veikia aplinką. Degių dujų, oro mišiniai sprogsta kai jų koncentracija yra didesnė už jų mažiausią sprogią koncentraciją. Garų, dujų, ar dulkių koncentracija mišinyje su oru, virš kurios nevyksta sprogimas vad. - didžiausia sprogimo koncentracija. Koncentracijos intervalas tarp didžiausios ir mažiausios sprogios vadinamas sprogimo diapazonu. Acetilenas m.s.k 2,5% -d.s.k 80% Metanas 5% - 15% Benzinas 0,7% - 5,6% Bet tai nepastovūs dydžiai nes priklauso nuo priemaišų. Jei santykinis drėgnumas ≈75%, tai kibirkštys nesusidaro. Degios dulkės skirstomos į 4 klases: 1) labai sprogios dulkės, aerozoliai, kurių m.s.k –15g/m3 (sieros dulkės, cukraus, pieno miltelių); 2) sprogios dulkės, kurių m.s.k 15-65g/m3 (medienos, magnio, aliuminio, miltų, krakmolo); 3) labai degios, nusėdusios dulkės. Svaiminio užsiliepsnojimo toc iki 250 toc (medžio, medvilnės). 4) degios dulkės, kurių savaiminio užsiliepsnojimo t0c virš 250 0c (cukraus dulkės, metalo dulkės) 4. GAISRŲ GESINIMO BUDAI. Yra du gaisrų gesinimo būdai: 1) Fizikiniai - paremti degančios medžiagos atšaldymas vandeniu, audinio užmetimu, smėliu, ugnies nubloškimas, izoliacija nuo deguonies. 2) Cheminis – kurios aktyvinius veiksmus sukelia hologeniniai ar vandeniliniai išskyrų radikalai, tai CCl4, CCl2Br2, CCl2F2 jos pasižymi geromis savybėmis, bet kenkia azono sluoksniui. Gesinimo medžiagos: 1) Vanduo – pigi gesinimo medžiaga. Juo negalima gesinti elektros prietaisų, medžiagų kurios išskyria degias dujas reguodamos su vandeniu. Negalima gesinti bibliotekų, muziejų. 2) Inertinės dujos: CO2, N2, Helio ir Argono dujos. Dujos nelaidžios elektrai ir negadina elektros aparatūros. Naudojamos tūriniam gesinimui. CO2 - naudojamas daiktams gesinti, lengvai atšaldo; 3) Putos: a) cheminės; b) oro – mechaninės; Putos naudojamos gesinti naftos produktams, tepalams, riebalams, gaminamos putų generatoriais. 4) Milteliai, jais gesinami metalus, variklius. 5) Panaudojant sprogstamosios medžiagos mišinį. (naftos mišiniai) 5kl. Pastatų atsparumas ugniai Visos konstrukcijos gaisro metu turi kurį laiką išlikti nesugriuvusios. Tas atsparumas išreiškiamas laiku ir vadinanama atsparumo riba. Laikas, kurio metu pastato konstrukcija veikiant aukštai temp. nesugriūva, išlaiko stiprumą, vientisumą bei nepraleidžia į priešingą degimo pusę daugiau daugiau nei 140 laips. C temp. Paprastai, tas laikas yra 2h langai, durys – 0,5h. Durys turi atsidaryti bet kada išėjimo kryptimi nepriklausomai nuo to, ar jos užrakintos ar užklęstos. Jos taip pat negali praleisti dūmų ir ugnies. Žmonių išvedimas iš pastato turi būti greitas. Evokuacijai skiriams didelis dėmesys. Kiekvienam pastatui sudaromi specialūs evokuaciniai planai, kuriuose nurodyta, kaip judėti nelaimės atveju. Taip pat darbutoojams turi būti nurodyta kaip reikia elgtis evokuacijos metu. Gaisrai. Pagrindinės priežastys: 1. yra žmogaus neatsargus elgesys 2. netvarkinga elektros instaliacija 3. netvarkingi šildymo prietaisai Paprastai gaisrų padaugėja šaltuoju metu . 90% gaisrų neturėtų didesnių pasekmių, jei žmonės laiku pradėtų gesinti. Kiekvienoje patalpoje reikia žinoti, kas gali užsidegti. Geriausiai, jei patalpoje yra gaisrinė signalizacija. 6kl. Ekstremalios metereologinės sąlygos ir žmonių elgesys jų metu. Pagr užkrečiamos ligos Žiema Šaltis, vėjas – pūga. Pūgos metu iškraipomi garsai – žmogus girdi garsus ne iš ten iš kur jie sklinda. Prarandama orientacija. Žiemą reikia būti pasiruošusiems nelaimėms, turėti šiltus rūbus. Mašinoje reikėtų turėti kastuvą, lyną. Prieš išvažiuojant reikia kam nors pranešti kur kada yra vykstama. Apsirūpinti automobilyje kuru. Jei pakliūnama į nelaimę: Reikia stengtis pranešti, kur esama; neprarasti šilumos ir sveiko proto; negalima palikti automobilio ir eiti net į puikiai žinomą vietą. Ledas Juo pavojinga vaikščioti, nes galima įlūžti. Pavasarį ledo tvirtumas sumažėja beveik per pusę. Lipti ant ledo reikia nugara. Ledas būna pavojingiausias ten, kur yra tekantis vanduo. Vėjas. Jei uraganas sukasi pagal laikrodžio rodyklę, jis juda į dešinę. Viduje susidaro didelis neigiamas slėgis, kuris viską naikina. Jei pakliūnama į uraganą, reikia gultis ant žemės toliau nuo pastato, medžio ir uždengti galvą. ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas. 10% žmonių organizmas nereaguoja į ŽIV. Kai nebelieka imuninės sistemos, žmogus suserga AIDS. Užsikrečiama per kraują. Pasiutligė- jei įkando sergantis gyvunas. Virusas patenka į kraują, po to į smegenis ir paraližuoja raumeni. Jei pateko į smegenis išgelbėti jau neįmanoma. Jei yra pasiutligė, tai žaizdos nuo jos negyja. Sergantys gyvunai puola žmones, nebija žmonių, kando ir t.t. Žmonės irgi tampa agresyvūs. Trichiniliozė- suvalgius jau užkrėstos mėsos. Trichinelė-tai mažas parazitas, kuris gyvena raumenyse. Parazitų kiaušinėliai pateko į kraują, po to kilmiliukai valgo žmogaus organus, išgelbėti negalima. Požymiai: pikinimas, vėmimas, skausmas raumenyse. Nereikai valgyti blogai pagamintos mėsos, ypač kaiulieną ir šernieną. Solomoneliozė – valgant kiaušinius ir vištieną. Skauda pilvas, pikina, viduriavimas, vėlaiu gali skirtis karaujas. Liga atsiranda valgant blogai pagamintus kiaušinkius bei vištieną. Erkių incifalitas (Laima liga) erkės gyvena 1m20cm aukštyje. Erkės įsisuka pagal laikrodžių rodyklę. Ligonį reikai nuvežti į ligoninę, kad sužinoti ar užkresta erkė ar ne. Jei po porą dienų ta vieta neraudonoja, nesakuda-tai reiškia ligos nėra. Jei erkė neilgai buvo organizme tai tikimybė susirgti yra labai maža. 7kl. Teisiniai darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentai. ES direktyvos Kiekvienos šalies konstitucija yra pagrindinis teisinis dokumentas. DSS įsattymas yra pagr. Dokumentas, kuris nustato pagr. Reikalavimus visoms šalims, liečiančioms DSS( darbuotojas, darbdavis, šalis). Rūpinimasis darbuotojų sauga ir sveikata yra darbdavio pareigos. Jis tai turi padaryti nemokomai. Remiantis DSS įstatymu yra daug kitų dokumentų : 1. tasykles 2. nuostatai 3. instrukcijos ir pan. Europos teisinė bazė yra labai svarbi Lietuvai. Bet visu pirma galiuoja ES teisės aktai ir tiktai po to Lietuvos įstatymai ir nuostatia( pirminybė ES ). ES drektyvos Buvo pritaikyti Lietuvai ir jų pagrindu parengti Lietuviški teisės aktai. ES teisės aktų įgyvendinimu, Lietuva yra pirmaujanti tarp neseniai įstojųsių šalių. Apie 70% įmonių Lietuvoje gali įgyvendinti tas direktyvas, ypač smulkios įmonės. Direktyva- tai minimali reikalavimai. 8kl. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas Bet kuris darbdavys turi būti atestuotas darbtuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Atsestacija kartojama kas penki metai. Darbadaviai atestuojami mokymo institucijose, bet gali pasiruošti ir savarankiškai. Atestuoja komisija (ne mažiau 3 asmenų, iš kurių vienas – darbo inspektorius). Dalį savo pareigos saugos klausimai vadovas gali perleisti tik atestuotam pavaldiniui. Yra 5 instruktavimo rūšys: 1. ivadinis 2. pirminis darbo vietoje 3. periodinis 4. papildomas 5. specialusis Ivadini instruktavimą išklauso visi darbuotojai, sudarydami darbo sutartį. Pirminį darbo vietoje – tie darbuotojai, kurių darbo susijęs su rizikos veiksniais(gaminantys produkcija). Periodinis – kas 12 mėn. Papildomas – kai žinios yra nepakankamos, kai pasikeičia darbo specifika, įvyksta nelaimė. Specialusis – darbuotojai dirbantys pagal leidimus arba atliekantys vienakrtines užduotis nesusijusiais su jų darbu. Pirmi 3 instruktavimai atliekami pagal darbdavio patvirtintas instrukcijas. Instruktuoja darbadavys. Instruktavimai pažymimi žurnaluose. Darbuotojai privalo pasirašyti, kad išklausė instruktavimus. 4-5 instruktavimai gali būti atliekami be instrukcijų. DSS(darbuotojų sauga ir sveikata)-visos privencinės primonės, skirtos darbuotojų darbingumui, gyvybei ir sveikatai darbe išsaugoti, kurios naudojamos ir planuojamos visuose įmonės veiklos etopuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. 9kl. potencialiai pavojingi irengimai. pavojingi darbai PPĮ- tai tokie įrenginiai, kuriuose dėl sukauptos energijos, vykstančių procesų ar medžiagų gali būti sužaloti žmonės ar aplinka. PVZ: slėginiai indai, garo katilai, kranai, liftai, brondolinės energijos įrenginiai, radioaktyvių medžiagų įrenginiai ir tt. Visi šie įrenginiai yra registruojami spec. Registre ir jų projektavimą, gamybą ir naudojimą, rmontą ir tt reglamintuoja spec. Teisės aktai. LR vyriausybė patvirtina tą sąrašą. Pavojingi darbai Padidintos rizikos darbas, kai yra didelė tikimybė pasireikšti pavojui. Visi šie darbai atliekami tik pagal spec. Raštinius nuruodimus, leidinius. Tai darbai su PPĮ, su dedegomis medžiagomis, su kenksmingomis medžiagomis, šuliniais, tuneliuose, po vandeniu, ar aukščiau negu 5m nuo žemės ar pastato paviršiaus. Šiuos darbus atlieka tik spec. parengti darbuotojai. 10kl. Darbų saugos ir sveikatos (DSS) kontrolė ir socialinė partnerystė 3 kontrolės formos: 1. valstybinė 2. vidinė arba vietinė 3. visuomeninė arba socialinė partnerystė Valstybinę darbų saugos kontrolę vykdo: 1. valst. darbo inspekcija 2. valst. visuomenės sveikatos prižiūros tarnyba 3. valst. energetikos inspekcija 4. valst. atominės energetikos inspekcija 5. priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 1. pavaldi socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ji vykdo valstybinę darbuotojų saugos ir sveikatos politiką. Ji kontroliuoja kaip yra laikomasi reikalavimų, įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su darbų sauga. Kontrolę vykdo per darpo inspektorius. 2. prie sveikatos apsaugos ministerijos. Pagr. f-ja: ginti gyventojų teises į kuo geresnę fizinę sveikatą. Ji kontroliuoja kaip įgivendinamos sanitarinės priešepideminės priemonės, kontroliuoja, kad užbaigtos statybos ar rekonstrukcijos atitiktų patvirtintus projektus. Vykdo per inspektorius 3. pavaldi ūkio ministerijai. Pagr. f-ja- vykdyt Lietuvos fizinių ir juridsinių asmenų energetikos įrenginių priežiūrą ir kontrolę. Kontroliuoja, kad būtų teisingai nadojama elektros energija, jois tiekimą. 4. pavaldi tiesiogiai vyriausybei. Pagr. f-ja- užtikrintį saugų atominės energijos ir radioaktyvių medžiagų panaudojimą. 5. pavaldus vidaus reikalų ministerijai. . Pagr. f-ja- vykdyti priešgaisrinę priežiūrą.Vykdyti gaisrų prevenciją, efektyviai gesinti gaisrus, atlikti gelbėjimo darbus.Ji kontroliuoja kaip yra vykdomi gaisrinės saugos reikalavimai projektuojant, statant, rekonstruojant, eksplotuojant pastatus. Vietinę arba vidinę kontrolę vykdo darbdavys arba gali būti samdoma kita organizaciaj. Jei nesamdoma, didelėse įmonėse yra isteigiamos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos. Trišaliu principu įsteigta komisija. Ji analizuoja darbų saugą, daro instrukcijas. 11kl. Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus Pagrindiniai darbų saugos dokumentai: 1. LR konstitucija 2. Darbo kodeksas 3. Saugos ir sveikatos įstatymai 4. visi poįstatyminiai įstatymai, liečiantys darbo saugą. Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus 1. Drausminė 2. Administracinė 3. Materialinė 4. Baudžiamoji 1. Drausminė atsakomybė. Už darbų saugos teisės aktų pažeidimus, kurie juridiškai traktuojami kaip darbo drausmės pažeidimai, įmonės, organizacijos vadovas skiria šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo. Drausminė nuobauda darbdavio įsakymu skiriama ne vėliau kaip po mėnesio nuo tos dienos, kai paaiškėjo nusižengimas, ir per tris dienas pranešama darbuotojui. Darbuotojas pasirašo ant įsakymo, gavęs nuobaudą. Prieš skiriant nuobaudą, reikia pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų raštu. Jei darbuotojas sąmoningai pažeidė darbo saugos reikalavimus ir jam metų laikotarpyje buvo skirta drausminė nuobauda, jis gali būti atleistas darbdavio iniciatyva. 2. Administracinė atsakomybė. Už darbų saugos teisės aktų pažeidimus administracine tvarka bausti darbuotojus nustatyto dydžio piniginėmis baudomis turi teisę valstybinę kontrolę vykdančių institucijų inspektoriai. Piniginė bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip po mėnesio nuo nusižengimo padarymo dienos. Administracinę baudą galima apskųsti teismui. Bauda, nesumokėta per 15 dienų, išskaičiuojama iš atlyginimo. 3. Materialinė atsakomybė. Darbdaviui ar pareigūnui, pažeidusiam darbų saugos reikalavimus ir padariusiam materialinę žalą įmonei ar konkrečiam asmeniui taikoma visiška ir ribota materialinė atsakomybė. Ribota skiriama už darbų saugos reikalavimų nesilaikymą jei jų pasakoje įvyko avarijos, materialinė žala ar žala žmogui. Ji ne didesnė nei vidutinis gaunamas atlyginimas. Visiška- skiriama jei yra kriminalinio nusikaltimo faktų. (Darbuotojui žuvus darbe nelaimingo atsitikimo metu dėl saugos darbe teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams socialinis draudimas išmoka vienkartinę pašalpą, ne mažesnę kaip 100 vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kurį įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas.)*** 4. Baudžiamoji atsakomybė. ( LR baudžiamojo kodekso 141 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ar kitų saugos darbe teisės aktų pažeidimus. 141 straipsnis taikomas tik už tuos darbų saugos normatyvinių dokumentų reikalavimų pažeidimus, kurie turi priežastinį ryšį su pasekmėmis, t.y. pažeidėjas atsakingas už tuos pažeidimus, kurie darė tiesioginę įtaką ar galėjo daryti įtaką nelaimingam atsitikimui, avarijai ar kitokioms sunkioms pasekmėms)***. Baudžiama pinigine bauda arba pataisos darbais, kai avarija neįvyko, kai įvyko tai iki 5 metų ir piniginė bauda. ***- ne iš konspektų.  12kl. Nelaimingi atsitikimai ir profesines ligos. Nelaimingu atsitikimu tyrimai NA- tai įvykis, kuriuo metu patyriama traumą, pagal tai NA skirstomi į: 1. lengvus, kai prarandomas darbingumas nors vienai dienai , bet po to pasveikaima be pasiekmių; 2. sunkius, kai patyriama sveikatai ar gyvibei pavojinga traumą ir lieka pasiekmių; 3. mirtinus. Lietuvai, ES sudėty padidėjo NA kiekis tarp žmonių, kurių patirtis iki vienų metų. Profesinės ligos Tai liga, kurią sukeliam pavojingi ar kenksmingi darbo aplinkos veiksniai ir kuri nustatytą tvarką buvo pripažinta kaip tokia liga. Lietuvoje pagrindinės ligos, tai ligos, sukeltos dėl triuksmo ir virpesių. Nelaimingų atsitikimų tyrimai Įvykus lengvam nelaimingam atsitikimus nukentėjusis privalo apie tai nedelsian pranešti darbo vadovui ar darbdaviui. Darbuotojai, kurie matė NA turi padėti nukentėjusiam. Darbdavys turi nedelsiant organizuoti pirmosios pagalbos suteikimą, o prireikus nugabenti į gydimo įstaigą. Darbo vietą ir įrenginį, kur įvyko NA reikai išsaugoti kokia ji buvo NA metu iki komisijos tyrimo. Pakeitimai daromi, jeigu tai kelia pavojų kitiem darbuotojams. Tokiu atveju fotografuojam, filmuojama ir surašomas aktas. Lengvą NA tiria dvišalė darbdavio įsakymo sudaryta komisija iš darbdavio ir darbuotojų atstovų. Jei vienas iš komisijos narių pareikalavo, darbdavys turi sudaryti tinkamas sąlygas tirti NA: 1. Nufotografuoti objektą, NA vietą, parengti ir pateikti kitą vaizdinč medžiagą; 2. aprūpinti tranporto, ryšių priemonėmis 3. pakviesti reikiamus specialistus, ekspertus 4. atlikti techninius apskaičiavimus, labor. Tyrimus, bandymus ir kt. 5. atspusdinti ir padauginti tyrimui reikalingus dokumentus. Lengvą NA komisija turi ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio. Ištirus lengvą NA komisija surašo N-1 ir N-2 formos aktą ir jį pasirašo visi komisijos nariai. Drbdavys savo para6u tri patvirtinti, kad susipažino su tais aktais. Lengvo NA formos akto ir tyrimo medžiagos oroginalas paliekamas įmonėje, o po vieną patvirtintą akto kopiją darbdavys per tris dienas privalo išsiųsti: 1. valstybinės darbo inspekcijos atitinkamam inspektavimo skyriui ir nukentėjusiam; 2. įsatigai, kurioje nukentėjęs asmuo apdarustas nuo NA; 3. mokymo įsatigai. Pagal kurios siuntimą nukentėjusis dirbo praktikos metu; 4. prof. Sąjungai, kurios narys yra nukentėjusysis; Darbo inspektorius, nustatęs, kad lengvas NA ištirtas neteisingai, privalo iš darbdavio pareikalauti jį papildomai ištirti. Sunkių ir mirtinių NA tyrimas Įvykus NA darbdavys privalo iškart pranešti po įvykio pagal nustatytą formą faksu, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis: 1. miesto, rajono, kurioje įvyko NA prokuratūrai; 2. valstybinei darbo inspekcijai; 3. suinteresuotai įmonei, prof. Sąjungai, soc. Draudimui ir kt.; 4. šeimai. Sunkius, mirtinus ir grupinius, kai vienas iš nukentėjųsių sunkiai traumuotas ar mirė, NA tiria Valstybinis darbo inspektorius. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotjų atstovai. Gali dalyvauti ir draudimo įsatigos atstovas. Tokie NA turi būti ištirti ne vėlaiu kaip per 15 darbo dienų. Jei reikia, motyvuotu prašymu galima pratesti tyrimo trukmę. Jei mirė trys ar daugiau darbuotojų, tiria komisija, kurios pirmininkas-vyr. Valstybinis darbo inspektorius, nariai jo pavaduotojas, teritorinio skysiaus viršininkas. Jei įvyko tokie NA, tai darbo inspektroius turi nustatyti: 1. ar napakeista NA darbo vietą. Jeigu buvo pakeista, būtina sužinoti, kas joje pakeista, ir gauti iš darbdavio dokumentus, susijusius su įvykio vietos pakeitimu; 2. apžiūrėti NA darbe vietą, ją nufotografuoti, pareikalautisudaryti ir pateikti tyrimui reikalingą grafinę medžiagą; 3. pareikalauti įvykio liudytojų, padalinio vadovo, darbdavio, greta dirbusių ir kitų asmenų galinčių suteikti info, žodinių ar raštų paaiškinimų, dėl NA darbe aplinkybių, priežasčių, kitų kalusimų, susijusių su NA darbe; 4. Nustatyti darbo priemonių buklę, NA metu. 5. Ir daug kitų, bet atrodo nelabai svarbu Darbdavys turi šalinti NA priežastis, vyjdyti nustatytas terminais akte numatytas priemones ir informuoti įmonės darbuotojus ir kitus apie įvykdytas priemones tinkamoms darbo sąkygoms sudaryti. Darbdavys, pabaigus N-1 formos akte nurodytų priemonių įvykdymo laikui, apie šių prieminių įvykdymą privalo per tris dienas raštu pranešti valstybiniam darbo inspektoriui. 13kl.Fizinė, pažinimo ir soc. ergonomika Terminas ergonomika kilęs iš graikiškų žodžių ergon - darbas ir nomos - gamtos dėsnis. Tarptautinė ergonomikos asociacija, apibrėždama ergonomikos aprėpties ribas, išskiria tris lygmenis: fizinį, pažinimo, socialinį, arba organizacinį. Fizinė ergonomika yra susijusi su žmogaus anatominių, antropometrinių, fiziologinių ir biomechaninių charakteristikų bei fizinio darbo statinių ir dinaminių parametrų suderinamumu. Svarstoma problema apima darbo pozas, medžiagų gabenimą rankomis, pasikartojančius judesius, su darbu susijusius kaulų-raumenų sistemos sutrikimus, profesinę saugą ir sveikatą. Pažinimo ergonomika nagrinėja žmogaus protinius procesus, tokius kaip: suvokimas, informacijos apdorojimas ir motorinis atsakas, kai tai siejasi su žmogaus ir sistemos elementų sąveika. Nagrinėjama suvokimo, dėmesio, darbo krūvio, sprendimų priėmimo, motorinio atsako, įgūdžių ir atminties problemos, jų svarba projektuojant žmogaus ñ sistemos sąsają. Socialinė, arba organizacinė ergonomika. Jos tikslai yra optimizuoti darbo sistemas, įskaitant jų organizacinę struktūrą, politiką ir procesus (nagrinėjama žmogaus ir sistemos sąsaja, komandos išteklių vadyba, darbo projektavimas ir valdymas, komandinis darbas, projektavimas, atliekamas visų darbuotojų pritarimu, kooperacinis darbas). 14kl. Pagrindiniai ergonomikos principai Dešimt fizinių principų 1. Pirmasis principas. Viskas turi būti lengvai pasiekiama 2. Antrasis principas. Darbui svarbu pasirinkti tinkamą aukštį 3. Trečiasis principas. Kūno padėtis dirbant turi būti patogi 4. Ketvirtasis principas. Būtina sumažinti per didelę naudojamą jėgą 5. Penktasis principas. Siekti mažinti nuovargį 6. Šeštasis principas. Mažinti nebūtiną kartojimąs 7. Septintasis principas. Šalinti kliūtis, darbo aplinka turi būti erdvi 8. Aštuntasis principas. Mažinti tiesioginę sąlyčio įtampą 9. Devintasis principas. Sudaryti galimybę judėti ir keisti kūno padėtį 10. Dešimtasis principas. Palaikyti jaukią aplinką Pažinimo principai: 1. primas principas: būtina normuoti 2. antras principas: taikyti stereotipus 3. trečias principas: siekti suvokimo ir tiesioginio ryšio 4. ketvirtas principas: supaprastinki informacijos pateikimą 5. penktas principas: siekti reikiamo informacijos pateikimo detalumo 6. šeštas principas: naudoti vienareikšmį simbolių atvaizdą 7. septintas principas: naudoti perteklių 8. aštuntas principas: informacija pateikti modeliu 9. devintas principas: naudoti tinkamąjį jaudiklį 10. dešimtas principas: naudoti akimirksnijį grįžtamąjį ryšį

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!