Darbų ir darbuotojų sauga

 I. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMINIS REGLAMENTAVIMAS 0. Darbų saugos reikšmė ir uždaviniai Demokratinėje valstybėje žmogus turi prigimtinę ir konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šias teises garantuoja LR Konstitucijos 48 ir 49 straipsniai. Atkūrus LR nepriklausomybę, šalyje vyksta esminė pertvarka darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. 1991 m. kovo 12 d. LR Aukščiausioji Taryba priėmė sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų. 1992 m. Lietuva tapo Tarptautinės darbo ir Pasaulinės sveikatos organizacijų nare. Šių Lietuvai svarbių sprendimų priėmimas įpareigoja laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos normų ir socialinės gerovės principų. Ekonominės ir socialinės gerovės kūrimo principas – tai darbuotojų sveikata ir darbingumas. 1993 m. spalio 7 d. LR Seimas priėmė LR žmonių saugos darbe įstatymą – pagrindinį teisinį dokumentą, kuriuo valstybė nustatė darbuotojų darbingumo, sveikatos ir gyvybės išsaugojimo principus. LR Seimas 2000 m. spalio 17 d. pakeitė ir papildė Žmonių saugos darbe įstatymą ir priėmė naują LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą. Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ir planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Šiam tikslui įgyvendinti sprendžiami tokie uždaviniai: • darbuotojų saugos ir sveikatos, gamybinės buities gerinimas, darbo vietų tobulinimas techniniu ir organizaciniu požiūriu; • darbų saugos ir darbo medicinos teisinio reguliavimo sistemos kūrimas; • darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo sistemos kūrimas ir mokslo plėtra; • darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistemos kūrimas. 1. Teisiniai darbų saugos dokumentai Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą Lietuvoje: • Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas • Lietuvos Respublikos darbo kodeksas • Profesinių lygų tyrimo ir apskaitos nuostatai • Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai • Profesinės rizikos vertinimo nuostatai • Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai • Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatai • Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai • Darbo vietų įrengimo bendrieji nuostatai • Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai • Lietuvos Respublikos higienos normos ir kt. 2. Darbdavių ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje Darbdavys privalo laikytis saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, sudaryti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas, o darbuotojams – saugoti savo ir kitų sveikatą, saugiai dirbti, susipažinti su saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais ir juos vykdyti pagal atliekamų darbų specifiką. Darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti juos saugiai dirbti, kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, teikti medicinos paslaugas, sudaryti normalų darbo ir poilsio režimą, nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, tvirtinti saugos ir sveikatos bei pareigines instrukcijas. Darbdaviai negali skirti darbuotojų dirbti tol, kol jie neinstruktuoti apie saugius darbo būdus. Nelaimingų atsitikimų, ūmių susirgimų darbe atvejais darbdaviai privalo užtikrinti darbuotojams skubią medicinos pagalbą. Darbuotojas privalo ne tik žinoti saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir vykdyti juos, bet ir dirbti su specialiais darbo drabužiais, avalyne, naudotis asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsauginėmis priemonėmis, kai to reikalauja taisyklės, su kuriomis supažindintas pasirašytinai, imtis priemonių pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas, arba apie tai nedelsiant informuoti darbdavį. Darbuotojas informuoja darbdavį apie darbo metu gautas traumas, įvykusius nelaimingus atsitikimus. 3. Potencialiai pavojingi įrenginiai Potencialiai pavojingas įrenginys – didesnio pavojingumo priemonė, kurią naudojant darbe pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai dėl joje sukauptos energijos, vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių ir kuriai nustatoma privalomoji priežiūra. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami garo katilai, vandens šildymo katilai, slėginiai indai, įranga dujoms, suskystintosioms ir biriosioms medžiagoms supilti ar išpilti slėgimo būdu ir jų talpyklos, keliamieji kranai, liftai, keltuvai, elektros įrenginiai, branduolinės energijos ar radioaktyviųjų medžiagų naudojimo įrenginiai ir kt. Potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų darbų sąrašai patvirtinti LR Vyriausybės. 4. Potencialiai pavojingi darbai, pavojingų darbų atlikimas Pavojingu darbu laikomas rizikos turintis darbas, kurio metu galimas atsitiktinis pavojingo, kenksmingo veiksnio, susijusio su darbo pobūdžiu, arba anomaliai pasikeitusio kenksmingo veiksnio poveikis. Šių darbų kategorijai priskiriamas darbas su potencialiai pavojingais įrenginiais, išvardytais patvirtintame potencialiai pavojingų įrenginių sąraše, darbai su kenksmingoms medžiagomis, liepsniosiomis dujomis, nuodingosiomis medžiagomis, darbai šuliniuose, tuneliuose, darbai, atliekami aukščiau kaip 5 m nuo žemės, perdangos ar darbo pakloto, darbai po vandeniu, darbai veikiančiuose elektros įrenginiuose. Įmonių vadovai privalo sudaryti ir patvirtinti įmonėse eksploatuojamų potencialiai pavojingų įrenginių, kurių privalomą priežiūrą vykdo inspekcijos bei pačios įmonės, ir pavojingų darbų sąrašus. Pavojingus darbus atliekantiems darbuotojams ir darbų vadovams apmokyti ir atestuoti keliami specialūs reikalavimai. 5. Darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinę darbų saugos ir sveikatos kontrolę atlieka tokios valstybinės institucijos: 1. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdo valstybinę darbų saugos politiką, kad būtų užtikrinta darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija. Ji kontroliuoja, ar laikomasi darbo ir darbų saugos įstatymų, kitų šiuo klausimu reglamentuojančių teisės aktų. 2. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos siekia aktyvios šios tarnybos nustatytos politikos ir strategijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, gina gyventojų teises į kuo geresnę fizinę ir psichinę sveikatą, ugdo piliečio ir pareigūno pareigą skatinti sveiko gyvenimo, sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo poreikį teisinėmis, socialinėmis, ekonominėmis bei auklėjamosiomis priemonėmis. 3. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos pagrindinis tikslas – vykdyti Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energijos išteklių, energijos tiekimą ir vartojimą. 4. Valstybinė atominė energetikos inspekcija yra LR vykdomosios valdžios institucija, užtikrinanti saugų branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų ir atominės energijos naudojimą ir priežiūrą inspekcijos kontroliuojamuose objektuose. 5. Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą LR vykdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei jam pavaldžios miestų, rajonų, gyvenviečių ir objektų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Pagrindiniai uždaviniai – vykdyti gaisrų prevenciją ir užtikrinti technines bei organizacines priemones gaisrams gesinti ir atlikti gelbėjimo darbus. Vidinę darbų saugos ir sveikatos kontrolę atlieka įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai ir darbuotojų atstovai. Darbdavys saugos ir sveikatos darbe, darbo higienos ir gaisrinės saugos profilaktikai, priežiūrai ir kontrolei, konsultavimui steigia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba šioms funkcijoms vykdyti samdo kitą organizaciją (asmenis). Tarnyba pavaldi darbdaviui, Jeigu įmonėje tarnyba nesteigiama, jos funkcijas vykdo pats darbdavys. 6. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas. Įmonės, įstaigos ar organizacijos darbdavys turi būti atestuojamas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Atestuojama kas 5 metai. Mokymas vyksta pagal Darbo rinkos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintus mokymo planus. Darbdavius, jų įgaliotus asmenis atestuoja mokymo institucijos sudaryta ne mažiau kaip trijų asmenų atestacinė komisija, kurioje dalyvauja atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbdaviai arba saugos ir sveikatos tarnybų specialistai ir Valstybinės darbi inspekcijos inspektorius. Teigiamai įvertinus žinias, išduodamas nustatytos formos pažymėjimas. Darbdavys darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus konkrečiame padalinyje gali pavesti įgyvendinti tik atestuotam padalinio vadovui. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai privalo turėti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytą kvalifikaciją. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai prieš atestavimą mokomi mokymo institucijose arba rengiasi savarankiškai. Atestavimo komisijoje turi būti darbuotojas, turįs galiojantį tos rūšies pavojingų darbų vadovo pažymėjimą ir ne mažesnį kaip 3 metų praktinio vadovavimo tiems darbams stažą. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai ir darbuotojų atstovai mokosi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose įmonėje, mokymo institucijose ar kituose renginiuose darbų saugos ir sveikatos klausimais. Visi įmonės darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo stažą, turi būti instruktuodami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Privalomi darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažai yra: • įvadinis; • pirminis darbo vietoje; • periodinis darbo vietoje; • papildomas darbo vietoje; • specialusis darbo vietoje. Įvadinį instruktažą, sudarydami darbo sutartį, privalo išklausyti visi darbuotojai. Instruktuota darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, turintis atestavimo pažymėjimą. Pirminį instruktažą darbo vietoje privalo išklausyti darbuotojai, kurių darbas susijęs su rizikos veiksniais, potencialiai pavojingais įrenginiais. Instruktuota padalinio vadovas. Periodinis instruktažas vykdomas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Papildomai instruktuoti darbuotojus darbo vietoje privalu pasikeitus gamybos, technologiniams procesams, patvirtinus naujas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas arba padarius jose pakeitimų, pakeitus darbo vietą ar darbo pobūdį, įsitikinus, kad darbuotojo žinių nepakanka, įvykus nelaimingam atsitikimui. Specialųjį instruktažą privalo išklausyti darbuotojai, dirbantys pagal paskyras – leidimus ar rašytinius nurodymus, taip pat darbuotojai, kuriems tam tikrais atvejais gali būti pavedama vienkartinė užduotis, nesusijusi su nuolatiniu jų darbu ar profesija. Įvadinis, pirminis ir periodinis instruktažai atliekami pagal įmonėje sudarytas ir darbdavio patvirtintas instrukcijas. Papildomas ir specialusis instruktažai gali būti atliekami be instrukcijos – darbuotojas supažindinamas su saugiais veikimo būdais, informuojamas apie profesinę riziką ir jos pokyčius darbo vietoje, saugos priemones nuo rizikos veiksnių poveikio. 7. Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus Drausminė atsakomybė. Už darbų saugos teisės aktų pažeidimus, kurie juridiškai traktuojami kaip darbo drausmės pažeidimai, įmonės, organizacijos vadovas skiria šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo. Drausminė nuobauda darbdavio įsakymu skiriama ne vėliau kaip po mėnesio nuo tos dienos, kai paaiškėjo nusižengimas, ir per tris dienas pranešama darbuotojui. Darbuotojas pasirašo ant įsakymo, gavęs nuobaudą. Prieš skiriant nuobaudą, reikia pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų raštu. Administracinė atsakomybė. Už darbų saugos teisės aktų pažeidimus administracine tvarka bausti darbuotojus nustatyto dydžio piniginėmis baudomis turi teisę valstybinę kontrolę vykdančių institucijų inspektoriai. Piniginė bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip po mėnesio nuo nusižengimo padarymo dienos. Administracinę baudą galima apskųsti teismui. Bauda, nesumokėta per 15 dienų, išskaičiuojama iš atlyginimo. Materialinė atsakomybė. Darbdaviui ar pareigūnui, pažeidusiam darbų saugos reikalavimus ir padariusiam materialinę žalą įmonei ar konkrečiam asmeniui taikoma visiška ir ribota materialinė atsakomybė. Darbuotojui žuvus darbe nelaimingo atsitikimo metu dėl saugos darbe teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams socialinis draudimas išmoka vienkartinę pašalpą, ne mažesnę kaip 100 vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kurį įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas. Baudžiamoji atsakomybė. LR baudžiamojo kodekso 141 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ar kitų saugos darbe teisės aktų pažeidimus. 141 straipsnis taikomas tik už tuos darbų saugos normatyvinių dokumentų reikalavimų pažeidimus, kurie turi priežastinį ryšį su pasekmėmis, t.y. pažeidėjas atsakingas už tuos pažeidimus, kurie darė tiesioginę įtaką ar galėjo daryti įtaką nelaimingam atsitikimui, avarijai ar kitokioms sunkioms pasekmėms. 8. Nelaimingi atsitikimai darbe, jų klasifikacija Nelaimingų atsitikimų tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir LR Vyriausybės patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Nelaimingi atsitikimai skirstomi į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu. 1. Nelaimingi atsitikimai, susiję su darbu, kai surašoma N-1 formos aktai, yra atsitikimai, įvykę asmenims: 1.1 atliekantiems darbo sutartimi sulygtą, kitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia dirbamą darbą; 1.2 rengiantiems arba tvarkantiems darbo vietą, darbo priemones ir atliekantiems kitus su darbus susijusius veiksmus įmonės teritorijoje; 1.3 darbo metu vykstantiems darbo reikalais; 1.4 vykstantiems į darbą ar iš darbo įmonės ar jo samdomu transportu; 1.5 nukentėjusiems dėl smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai susiję su darbu; 1.6 per pietų pertrauką, poilsio ir kitas pertraukas, įskaitomas į darbo laiką, darbo vietoje, įmonės teritorijoje; 1.7 dirbantiems sau įmonėje. 2. Kiti nelaimingi atsitikimai darbe, dėl kurių surašomi N-1 formos aktai: 2.1 darbo metu atliekant pilietinę pareigą: gelbstint žmones, materialines vertybes gaisro, avarijos, stichinės ir kitos nelaimės įmonėje likvidavimo metu; 2.2 darbdavio rašytiniu pavedimu dalyvaujant sporto, kultūros ir kt. panašiuose renginiuose; darbo metu dalyvaujant įstatymo numatytoje visuomeninėje veikloje. 3. Dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio darbuotojui esant komandiruotėje, surašomi: 3.1 N-1 formos aktas, kai nelaimingas atsitikimas įvyko vykdant darbo užduotį paskirties vietoje, vykstant iš poilsio vietos į užduoties vykdymo vietą ar atgal. 3.2 N-2 formos aktas, kai nelaimingas atsitikimas įvyko kelyje į darbdavio nurodytą užduoties vykdymo vietą ar iš jos. 4. Nelaimingo atsitikimo, susijusio su darbo, tyrimų rezultatai surašomi N-2 formos akte, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės: 4.1 gyvenamosios vietos, išskyrus vykstantiems į darbą ar iš darbo įmonės ar jo samdomu transportu; 4.2 ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojas gauna užmokestį už darbą; 4.3 ne įmonės teritorijoje esančios vietos, kur darbuotojas gali būti per pertrauką, skirtą pailsėti ir valgyti. 5. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, arba nustačius, kad darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas, N-1 ar N-2 formos aktas nesurašomas. Grupinio nelaimingo atsitikimo metu atitinkamos formos aktas surašomas kiekvienam nukentėjusiajam atskirai. 9. Traumatizmo analizės metodai ir koeficientai Traumatizmo analizavimas privalo turėti tokį nuoseklumą: • duomenų apie nelaimingus atsitikimus sukaupimas; • šių duomenų analizavimas • traumatizmo prognozavimas pagal analizės duomenis; • traumatizmo planavimas • prevencinių darbų saugos priemonių optimizavimas; • priemonės gamybiniam traumatizmui vykdyti. Traumatizmas gali būti analizuojamas daugeliu būdų. Žinomas topografinis analizavimo būdas, kada aiškinamasi, kokiuose cechuose, įmonėse įvyksta daugiausia traumų; monografinis metodas, kai nustatinėjama, kokie įrenginiai, mechanizmai, darbo zonos, pavojingiausios; traumatizmų šaltinių paieškos metodas, kai nustatinėjami pagrindiniai traumatizmo veiksniai, priežastys; tinklinio planavimo metodas, kuriuo nustatinėjamas priežastinis traumų ryšys. Patogiausias, išsamiausias traumų analizavimo būdas – kompiuterio programos, kurios padeda operatyviai atlikti traumų analizę pagal amžių, darbo laiką, pamainos laiką, laiką nuo darbo pradžios. Paprasčiausias ir, deja, kol kas prieinamiausias yra statistinis metodas. Traumatizmą apibūdina traumų dažnis ir traumavimo pasekmių sunkumas. Šie rodikliai dažniausiai ir naudojami taikant statistinį traumatizmo analizavimo metodą. Nelaimingų atsitikimų dažnį įvertina dažnio koeficientas, kuris parodo, kiek darbuotojų iš 1000 susižeidžia per analizuojamą periodą. Taigi dažnumo koeficientas: N – traumų skaičius per analizuojamą periodą; S – vidutinis į sąrašą įtrauktų darbuotojų skaičius. Traumų pasekmes įvertina traumų sunkumo koeficientas, kuris nurodo dėl traumų sirgtų dienų vidurkį: ∑D – bendras dėl nelaimingų atsitikimų sirgtų dienų skaičius; N – nelaimingų atsitikimų skaičius. Norint gauti bendrą traumatizmo charakteristiką įmonėje, nustatomas nedarbingumo koeficientas, kuris yra dažnumo ir sunkumo koeficientų sandauga: Kn = Kd ∙ Ks Šis koeficientas parodo vidutinį nedarbingų dienų dėl traumatizmo skaičių, tenkantį 1000 darbuotojų. II. DARBO HIGIENA 0. Gamybinės aplinkos meteorologinės sąlygos, mikroklimato parametrų higieninis normavimas Meteorologines darbo aplinkos sąlygas (mikroklimatą) sudaro: šiluminė spinduliuotė, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir slėgis. Šie meteorologinių sąlygų parametrai ypač svarbūs darbingumui, žmogaus šilumos apykaitai, šiluminei organizmo pusiausvyrai. Patalpos ar darbo zonos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +28°C, nes aukštesnėje temperatūroje sutrinka organizmo termoreguliacijos procesai. Tokiose darbo patalpose, kaip kalvės, katilinės, džiovinimo ir kaitinimo krosnys, daug šiluminės energijos išsiskiria šiluminės spinduliuotės būdu. Intensyvi šiluminė spinduliuotė sutrikdo žmogaus organizmo termoreguliacijos procesą, pakinta širdies kraujagyslių ir kvėpavimo organų veikla. Juntamą šiluminį efektą sukelia infraraudonieji spinduliai. Šiluminės spinduliuotės intensyvumas, didesnis kaip 700 W/m2, yra kenksmingas ir darbo vietose neleidžiamas. Kai spinduliavimo intensyvumas didesnis kaip 700 W/m2, naudojamos apsauginės priemonės. Žemoje temperatūroje sulėtėja kraujo apykaita, rankų ir kojų judrumas, žmogaus organizmas gali peršalti. Dirbant lengvą fizinį darbą geriausia savijauta esti tuomet, kai oro temperatūra 16-20°C, o dirbant sunkų darbą 10-15°C. Efektyvi temperatūra – tai tokia temperatūra, kurią žmogus jaučia esant tam tikrai santykinei oro drėgmei be jokio oro judėjimo. Oro drėgmę darbo vietose apibūdina santykinė oro drėgmė. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40-60%. Tai priklauso nuo oro temperatūros. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje – organizmo perkaitimą. Darbo higienai labai svarbi oro cirkuliacija. Oro judėjimą darbo patalpose gali sukelti konvencinės srovės arba mechaninė ventiliacija. Išvada: šilumos išskyrimas iš žmogaus organizmo prakaito pavidalu tuo didesnis, kuo didesnis oro greitis ir temperatūra ir kuo žemesnė oro drėgmė. Higienos normoje nurodyti leistinieji ir optimalūs meteorologinių sąlygų parametrų dydžiai. Leistinieji dydžiai privalomi, o optimalūs – rekomenduotini. Leistinosios ir optimalios meteorologinių sąlygų parametrų normos yra skirtingos, atsižvelgiant į metų laiką ir darbo sunkumą. Skiriamas šiltasis metų laikotarpis (kai lauko oro vidutinė paros temperatūra aukštesnė +10°C) ir šaltasis metų laikotarpis (kai lauko oro vidutinė paros temperatūra žemesnė +10°C). Žemesnė ir aukštesnė ir aukštesnė kaip +10°C oro temperatūra nustatoma pagal trijų parų iš eilės išmatuotą lauko oro vidutinę paros temperatūrą. Pagal darbo sunkumą yra nustatytos lengvo, vidutinio ir sunkaus darbo normos. Lengvas fizinis Ia kategorijos darbas – tai toks darbas, kai dirbančio žmogaus energijos sąnaudos sudaro iki 500 kJ/h, Ib – kai žmogaus energijos sąnaudos yra 500-630 kJ/h. Vidutinio sunkumo fizinis IIa kategorijos darbas – tai toks darbas, kai dirbančio žmogaus energijos sąnaudos sudaro nuo 630 iki 840 kJ/h, o IIb – nuo 840 iki 1040 kJ/h. Sunkaus – daugiau nei 1040 kJ/h. Viena pagrindinių priemonių meteorologinėms sąlygoms patalpose pagerinti yra ventiliacijos įrengimas. Ventiliacijos sistemose turi būti įrengti kaloriferiai ir kondicionieriai. Kaloriferiai žiemą pašildo, o kondicionieriai paruošia reikiamos temperatūros ir drėgmės orą. Normalioms meteorologinėms sąlygoms sudaryti naudojamos organizacinės (darbo patalpos, kuriose išsiskiria didelis kiekis šiluminės energijos, įrengiamos kraštinėse pastato sekcijose arba viršutiniuose aukštuose ir izoliuojamos nuo šilumos) ir psichologinės (kai temperatūra aukštesnė už leistinąją, patalpų sienos dažomos šaltomis spalvomis, o esant žemesnei už leistinąją – šiltomis spalvomis) priemonės. Darbuotojų poilsiui įrengiami relaksacijos kabinetai, po darbo jie gali naudotis šiltais dušais. 1. Gamybinės dulkės, jų savybės, higieninis normavimas, dulkėtumo mažinimo principai Dulkės gamyboje kenkia darbuotojų sveikatai. Kartu su dulkėmis juda įvairios bakterijos ir gaisrą bei sprogimą sukeliančios medžiagos. Pagal kilmę dulkės skirstomos į tris grupes: • organinės dulkės – augalinės (medienos); • neorganinės dulkės – metalo (plieno, ketaus) ir mineralinės (cemento, kalkių, kvarco, asbesto); • mišrios dulkės – tai organinių ir neorganinių dulkių mišinys (dulkės, kylančios apdirbant medieną). Pagal dispersiškumą dulkės yra dviejų rūšių: • smulkiadispersės dulkės, kurių detalės 10 µm nusėda, vadinamos aerogeliais. Įvairių medžiagų dulkių dalelės įsielektrina. Nemetalinės dulkės įsielektrina teigiamai, o metalinės – neigiamai. Pagal kenksmingumą dulkės yra inertinės (medžio, cukraus dulkės), kurias sudaro nenuodingos organizmui medžiagos, ir agresyvios (švino, sieros), kurios turi nuodingų savybių. Dulkių detalės, kurios gali oksiduotis ore, sudaro sprogiuosius mišinius. Nuolat kvėpuojant dulkėmis susergama sunkia liga – silikone, kurią sukelia silicio dioksidas. Dalis įkvėpiamų dulkių susilaiko kvėpavimo takuose, kita dalis patenka į plaučius ir nusėda bronchuose. Inertinės dulkės sukelia viršutinių kvėpavimo takų katarą (bronchinę astmą, plaučių emfizemą). Erzinančios dulkės (kalkės, karbidai, soda) sukelia odos uždegimus. Aštrios dulkės žeidžia akis ir ardo plaučių audinius. Dulkių kiekis darbo zonoje neturi viršyti ribinių koncentracijos verčių. Vienas pagrindinių ir higieniškai pagrįstų metodų oro užterštumei darbo zonoje nustatyti yra svorinis metodas. Užterštas oras aspiratoriumi siurbiamas pro žinomo svorio popierinį filtrą ir matuojamas siurbiamo oro tūris. Oro pavyzdys imamas darbuotojo kvėpavimo aukštyje. Paskui filtras džiovinamas ir vėl sveriamas. Veiksmingiausias dulkėtumo mažinimo būdas darbo zonoje – tai dulkių surinkimas jų susidarymo židinyje. Tam būtina mechanizuoti darbo procesą, hermetizuoti darbo vietas, naudoti vietinius dulkių siurbtuvus, vėdinimo sistemas. Darbo drabužiai, kvėpavimo organų apsauga (respiratoriai) ir apsauginiai akiniai yra papildomos apsauginės priemonės. Ištraukiamoji vėdinimo sistema, išmesdama dulkes kartu su oru į aplinką, teršia atmosferą. Dėl to dulkėms rinkti naudojami įrenginiai, valantys orą sausu ir drėgnu būdu. Yra dviejų laipsnių valymas: pirminis ir švarusis. Svarbiausi oro valymo nuo dulkių įrenginių veikimo principai yra tokie: • gravitacinis – dulkės sėsdinamos iš lėtai judančio oro srauto, veikiant sunkio jėgai. Tam įrengiamos didelių matmenų kameros, kuriose oro judėjimo greitis sumažėja iki 0,02–0,01 m/s. Tokios kameros įrengiamos metalinėms ir mineralinėms dulkėms sėsdinti; • inercinis – inercijos jėgos atskiria dulkes iš oro srauto, pakitus jo judėjimo krypčiai. Tokiu principu veikia sausieji dulkių gaudytuvai – ciklonai (valymo efektyvumas – 75-90%), šlapieji dulkių gaudytuvai – skruberiai, Venturio tūtos, rotoklanai (valymo efektyvumas – 86-95%); • filtravimo – dulkėtas oras filtruojamas per audinį, vandens, tepalo, žvyro sluoksnį bei keramiką arba akytąją plastmasę. Filtrai naudojami švariajam valymui (valymo efektyvumas – iki 98%); • elektrinis – dulkėms suteikiamas elektros krūvis (elektrinio lauko įtampa 30-100 kV). Dulkės įsielektrina ir nusėda korpuso sienelių (valymo efektyvumas – iki 98-99%). 2. Kenksmingos medžiagos, poveikis žmogaus organizmui, higieninis normavimas Kenksmingosios cheminės medžiagos – tai medžiagos, kurios, patekusios į žmogaus organizmą pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą, veikia neigiamai. Kenksmingų cheminių medžiagų poveikis priklauso nuo jų koncentracijos, pavojingumo (toksiškumo), kenksmingosios cheminės medžiagos patekimo į organizmą būdo. Kenksmingų cheminių medžiagų gali būti mišiniuose ar tirpaluose. Dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišiniai ar tirpalai vadinami preparatais. Kenksmingosios medžiagos pavojingumą apibūdina jos koncentracijos ribinės vertės, apsinuodijimo dozė. Kenksmingos cheminės medžiagos žmogaus organizmą gali veikti visapusiškai. Tikimybė, kad cheminės medžiagos ar preparatai tam tikromis aplinkybėmis gali pakenkti žmonių sveikatai ar padaryti neigiamą poveikį aplinkai, vadinama rizika. Kenksmingosios cheminės medžiagos ar preparato riziką nustato rizikos fazės. Rizikos fazės pobūdį nusako raidė R ir skaitmeninis kodas, kuris nurodo kenksmingosios medžiagos pavojingumą. Pagal pavojingumą sveikatai kenksmingosios medžiagos ir preparatai klasifikuojami: 1. Labai toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. Pavojingumo simbolis „T+“ ir pavojingumo nuoroda „Labai toksiška“. 2. Toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. Pavojingumo simbolis „T“ ir pavojingumo nuoroda „Toksiška“. 3. Kenksmingosios medžiagos ir preparatai - tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. Pavojingumo simbolis „Xn“ ir pavojingumo nuoroda „Kenksminga“. 4. Ardančios (ėsdinančios) medžiagos ir preparatai - tai medžiagos ir preparatai, kurie, sąveikaudami su gyvais audiniai, gali juos suardyti. Ardančioms medžiagoms ir preparatams suteikiama pavojingumo simbolis „C“ ir pavojingumo nuoroda „Ardanti (ėsdinanti)“. 5. Dirginančios medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie po vienkartinio, ilgalaikio ar pakartotinio susiliejimo su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą. Pavojingumo simbolis „Xi“ ir pavojingumo nuoroda „Dirginanti“. 6. Jautrinančios (sensibilizuojančios) medžiagos ir preparatai - tai medžiagos ir preparatai, kurie, įkvėpti ar prasiskverbę per odą, gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir tolesnis medžiagos ir preparato poveikis gali sukelti kenksmingų padarinių. Pavojingumo simbolis „Xn“ ir pavojingumo nuoroda „Kenksminga“. 7. Kancerogeninės medžiagos ir preparatai - tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti vėžį arba padidinti sergamumą vėžiu. Pavojingumo simbolis „T“ ir pavojingumo nuoroda „Toksiška“ (I ir II kategorijai), „Xn“ ir „Kenksminga“ – III kategorijai. 8. Mutageninės medžiagos ir preparatai - tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą. Pavojingumo simbolis „T“ ir pavojingumo nuoroda „Toksiška“ (I ir II kategorijai), „Xn“ ir „Kenksminga“ – III kategorijai. 9. Toksiškos reprodukcijos medžiagos ir preparatai - tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) gali pakenkti vyro ar moters lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pakenkimų dažnumą. Pavojingumo simbolis „T“ ir pavojingumo nuoroda „Toksiška“ (I ir II kategorijai), „Xn“ ir „Kenksminga“ – III kategorijai. 3. Apšvietimo sąvokos ir vienetai. Apšvietos būdai ir sistemos, higieninis normavimas Apšvietimas yra neatskiriamas žmonių veiklos elementas. Higienos normas atitinkantis darbo vietų apšvietimas sudaro geras darbo sąlygas, mažina darbuotojų nuovargį, užtikrina atliekamų darbų kokybę. Blogas apšvietimas padidina nelaimingų atsitikimų skaičių, kenkia dirbančiųjų sveikatai. Šviesa – tai >500°C įkaitusių kūnų elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis yra 0,38-0,78 µm. Ši matoma spindulinė energija vadinama šviesos srautu F ir matuojama liumenais (lm). Šviesos srautas yra pagrindinis šviesos dydis. Nustatyta, kad žmogaus akis jautriausia 0,55 mm spinduliavimui. Darbo vietos apšvieta E vadinama šviesos srauto, krintančio į apšviečiamą plokštumą, tankumas: F – šviesos srautas, lm; A – plotas, m2. Apšvietos vienetas yra liuksas(lx), kuris parodo 1 m2 paviršiaus ploto apšvietą 1 lm srautu. Krisdamas ant įvairių paviršių, šviesos srautas atsispindi. Atspindžio koeficientas ρ – tai santykis krintančio šviesos srauto su atspindėjusiu šviesos srautu. Jis charakterizuoja paviršiaus foną. Kai ρ>0,4 – paviršiaus fonas yra šviesus, kai ρ=0,2-0,4 – vidutinis, kai ρ

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!