Žmogaus sauga - teorija

1. Žmogaus sauga Kurso sudėtinės dalys: 1. Ergonomika (graik. ergo – darbas, nomi – taisyklės) – mokslas, nagrinėjantis principus, kaip darbo aplinką pritaikyti prie žmogaus. 2. Darbo medicina (kitaip – darbo higiena) – nagrinėja, kaip gamybos veiksniai kenkia sveikatai. 3. Gaisrinė apsauga. 4. Civilinė sauga – kompleksas humanitarinių priemonių, kurių tikslas – išsaugoti žmonių sveikatą, kultūrines bei materialines vertybes kilus karui, stichinei nelaimei. 2. Darbu saugos valdymo sistema Lietuvoje - Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymai. Istatymu ivade yra parasyta kad darbuotoju tikrinimas ir ir sveikatos uztikrinimas yra prioritetas palyginus su darbu ir gamybos rezultatais.Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymas galioja visoms valstybes imonems isskyrus krasto apsauga ir Ignalinos atomine. - Darbuotoju saugos ir sveikatos viesasis administravimas. Valstybes politika saugos srityje igyvendina socialines apsaugos ir darbo ministerija,atskirais atvejais ir sveikatos apsaugos ministerija. - Lietuvos respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos komisija. Valstybes darbdaviu ir darbuotoju interesus derinti steigiama LR darbuotoju saugos ir sveikatos komisija.Si komisija steigiama prioritetiniu principu(po lygiai) itraukiant valstybes darbuotojus,darbdavu atstovus ir darbuotoju organizaciju atstovus- kartais tai trisale komisija.ji veikia prie socialines apsaugos ministerijos,bet nuo jos nepriklauso. - Darbuotoju saugos ir sveikatos komitetai. Darbdavys imoneje steigia,jei dirba >50zmoniu – darbu saugos komiteta.Komitetas renkamas susirinkimuose is administracijos ir darbuotoju atstovu. Komiteto funkcija- kontroliuoti darbdavi taip,kaip prisilaikoma saugos ir sveikatos istatyme. - Bendrieji reikalavimai darbo aplinkai ir darbo vietoms. Darbo aplinka ir darbo vietos turi atitikti sio istatymo ir kitu norminiu aktu reikalavimus.Leidziama naudoti tik techniskai tvarkingas darbo priemones. Naujos ir rekonstruotos imones ,ju padaliniai priimami vyriausybes nustatyta tvarka. 4. Darbų saugos kontrolė Pagal įstatymus vykdoma darbų saugos kontrolė. Ji būna trijų pakopų: - valstybinė; - administracinė; - visuomeninė. Visuomeninę vykdo darbų saugos komitetai ir profsąjungos. Administracinę vykdo įmonės administracija (direktorius, padalinių vadovai). Valstybinę vykdo valstybinės organizacijos. Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra darbo inspekcija, vykdanti darbų saugos kontrolę. Turi teisę iškelti bylą. Egzistuoja technikos priežiūros komitetas, kontroliuojantis technikos būklę. Darbo saugos sąlygas vykdo ir sveikatos apsaugos ministerija, higienos centrai. Yra kontroliuojanti gaisrinės saugos inspekcija. Prie ūkio ministerijos yra energetikos priežiūros komitetas su savo kontrolieriais. 5. Darbdavio pareigos ir atsakomybe darbu saugos srityje. 1. Uztikrina kad imones statiniai atitiktu saugos reikalavimus. 2. Organizuoja darbuotoju saugos bukles ivertinima, vykdo saugos bukles paso pildyma ir sio paso kasmetini patikrinima. 3. Sprendzia kokias kolektyvines ar asmenines apsaugos priemones naudoti,aprupina jomis imone,organizuoja siu priemoniu patikrinimus,irengia buitines sanitarines ir asmens higienos patalpas. 4. Uztikrina kad darbuotojai gautu visapusiska informacija apie saugos organizacija imoneje,apie profesine rizika. 5. Tvirtina darbuotoju saugos instrukcijas. 6. Organizuoja darbuotoju instruktavima,mokyma ir ju saugaus darbo ziniu tikrinima. 7. Sudaro salygas darbu saugos tarnyboms, komiteto veiklai. 8. Organizuoja darbuotoju darba pagal fiziologiskai pagrista darbo ir poilsio rezima,organizuoja darbdaviu laiko ziniarasciu pildyma. 9. Sudaro salygas privalomiems sveikatos patikrinimams. 10. Perkelia darbuotojus i kita darba atsizvelgdamas I medicines ekspertizes komisijos isvadas. 11. Pranesa valstybinei darbo inspekcijai apie imones , jos padaliniu expoatavimo pradzia. 12. Apdraudzia darbuotojus privalomu draudimu nuo nelaimingu atsitikimu ir profesiniu ligu. 13. Nustatyta tvarka pranesa apie nelaimingus atsitikimus darbe. 14. Kontroliuoja kaip darbuotojai laikosi saugos reikalavimu. 6. Medicininis dirbanciuju tikrinimas, prof.atranka. - Privalomi sveikatos patikrinimai. Asmenys kurie gali buti veikiami profesines rizikos veiksniu privalo pasitikrinti sveikata pries pradedant dirbti ir tikrinti sveikata periodiskai. Jauni asmenys iki 18 metu privalo tikrintis sveikata.Naktini ir pamainini darba dirbantys zmones privalo tikrintis sveikata. Darbdavys turi teise pareikalauti, kad darbuotojas iseidamas is darbo pasitikrintu sveikata.Profesiju sarasa kuriems nereikia sveikatos tikrintis sudaro vyriausybe. 7. Nelaimingi atsitikimai, rūšys, ištyrimo metodika Nelaimingas atsitikimas – trumpalaikė situacija, kurios metu žmogus sužalojamas. Būtent trumpalaikiškumu nelaimingas atsitikimas skiriasi nuo profesinio susirgimo. Pastarasis atsiranda dėl ilgalaikio gamybinių veiksnių poveikio. Nelaimingi atsitikimai skirstomi į: - nelaimingus atsitikimus, susijusius su gamyba; - nelaimingus atsitikimus, nesusijusius su gamyba. Susiję su gamyba skirstomi: - gamybinis nelaimingas atsitikimas, sąlygojamas darbo vietos, užduoties laiku; - pakeliui į darbą/iš darbo. Gamybinį nelaimingą atsitikimą tiria administracija, ir sudaromas aktas N-1. Žuvus 3 ir daugiau žmonėms, tiria valstybinė komisija. Pakeliui iš darbo/į darbą – sodros inspektorius (liudininkų nebuvimas – nukentėjusiojo naudai). 13. Elektros srovės nutekėjimas , φž – maksimalus potencialas žemės paviršiuje Rž – priklauso nuo kontakto varžos Konstrukcija, jungianti laidininką su žeme – įžemiklis. Laidininikas, jungiantis konstrukciją su žeme – įžemintojas. Dėl saugumo sumetimų, įžeminimas daromas iš kelių strypų, kad varža būtų didesnė (grupinis įžemiklis). Jo varža: , R – vieno įžemiklio varža n – strypų skaičius η – grupinio ižemikio išnaudojimo koef. η -> 1, jei a ≥ 20m 18. PAGRINDINIAI APSAUGOS NUO ELEKTROS SROVĖS BŪDAI 1.Laidininko išdėstymas aukštai, kad žmogus nepasiektų, aptvarų panaudojimas. 2.Elektrinis tinklo atskyrimas. 3.Izoliacija (laidininko). 4.Mažos įtampos tinklų panaudojimas (pvz. elektros žibintams ne 220V, o 36V). 5.Įžeminimas, įnulinimas. 6.Apsauginis elektros tinklo atjungimas. 7.Talpinis nuotėkio srovių kompensavimas. Įnulinimas – iki 1000 V įtampos tinkluose – pasyviųjų elektros įrenginio dalių, tikslinis sujungimas su tiesiogiai įžeminta trifazio maitinimo šaltinio (transformatoriaus, generatoriaus) neutrale, vienfazio maitinimo šaltinio apvijos tiesiogiai įžemintu tašku, arba įžemintu nuolatinės srovės šaltinio poliumi. Apsauginis įžeminimas – pasyviųjų elektros įrenginio dalių, normalaus darbo metu neturinčių įtampos, įžeminimas žmonėms apsaugoti nuo pavojingo elektros srovės poveikio. 19. ĮŽEMINIMAS Įžeminimas būna 2 tipų: 1.Išneštasis (prisilietimo koeficientas =1 – tai trūkumas), tokį įžeminimą galima naudoti tik jei įtampa neviršija 1000V. 2.Kontūrinis, esant įtampai virš 1000V, panaudojamas tik kontūrinis įžeminimas. Įžeminimui keliami R reikalavimai: Įžeminimo varža yra normuojama: Rįž 4/U  1000V Rįž 10 /W  100 KVA (kilovoltamperai) Rįž  0,5 kai U  1000V. 24.ĮNULINIMAS Įnulinama masina privalo būt pajungta per saugiklius. Ivykus avarijai į korpusa pradeda teketi trumpo jungimo srovė. Trumpo jungimo srovė didesnė nei nominali ir perdega saugiklis arba suveikia automatinis perjungeėjas. - Apsauginis įnulinimas-2 bazės: Saugiklis perdega per sekundės dalį,kartais per sekundes jei tuo metu žmogus liečia korpusa,taigi žmogus apsaugotas dėl to,kad korpusas per nulinį apsauginį laidą,nulinį laidą,įžeminimą yra sujungtas su žeme. Įnulinimas apsaugo žmogų kaip ir įžeminimas. Saugiklis įkaito,ši mašina atjungta nuo tinklo ir žmogui visiškai nepavojinga paliesti korpusą. Netgi neivykus avarijai dėl asimetrinės apkrovos ant tinklo nulio turi atsirasti potencialas. Būtų labai pavojinga jei nulinis laidininkas būtų neįžemintas. Įžeminant laid. reikia parinkti saugikli. Insaug = Ipaleid.s saug-saugiklio nominali srove. It.j > In saug t.j – trumpojo jungimo. It.j =f / ž*t/3 + žk Ipaleid `t 25.TAUPUMINIŲ NUOTĖKIŲ SROVIŲ KOMPENSAVIMAS. (PAVEIKSLIUKAS) kaip žinia laidininkas su žeme sudaro kondensatorius ir jis praleidžia kintama srovę.Nuolat vyksta taupuminis sroves nutekėjimas. 1.Nutekėjimas nepageidaujamas iš ekonominių sumetimų,energijos nuostolis. 2.Srovės nutekėjimas didina dirbantiems pavojų,žmogui yra pavojinga. Kad sumažint nutekėjimątinklo,o įžeminant per induktyvumą(ritę) talpa-dydis pastovus,priklauso nuo atstumo nuo žemės. Galima parinkti induktyvumo tokį dydį,kad nutekejimas būtų minimalus.Nuotekio sroviu kompensavimas yra būtinas jei srovės nuotėkis didelis(jei atstumas nuo transform. Iki vartotojo didelis,jei požeminiai kabeliai ir jei aukstos įtampos linijos). 27. Elektrotechninės apsaugos priemones Pagrindinė elektrotechninės apsaugos priemonė yra Izoliacija, tačiau laikui bėgant jos varža mažėja, sensta polimerinės medžiagos, todėl yra vykdomas periodiškas izoliacijos varžos matavimas. Jis turi buti atliekamas kartą per 2 metus. Jei varža neatitinka reikalavimų ( Riz>0,5 M) ją reikia keisti. Prie pagalbinių apsaugos priemonių yra priskiriami matuokliai, indikatiriai, plakatai, užrašai, izoliuojančios priemonės (kilimėliai, stovai, avalynė, pirštinės, kabliai, replės). 29. Elektros įrengimų eksploatacijos organizavimas Praktika rodo, kad dirbant su elektros įrengimais neužtenka neužtenka tvarkingų tech. priemonių, reikia ir tinkamo darbo organizavimo, organizacinių priemonių. Yra norminis dokumentas “Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius”. Tai yra juridinis dokumentas privalomas visiems dirbantiems su elektros priemonėmis. Jis sudarytas remiantis ilgalaike patirtim, taisyklės nuolat papildomos. Pagrindiniai punktai: Elektros įrengimus aptarnaujantis personalas skirstomas į 3 grupes: Operatyvinis personalas – elektrikų grupės turinčios ne mažesnę negu 5-tą kvalifikacinę kategoriją, žino tinklao schemą, įrengimų scheamas, atlieka apžiūras. Remontinis personalas – atlieka įrengimų remontą (gali dirbti ir ne elektrikai). Operatyvinis-remontinis – atlieka ir operatyvinį ir remontinį darbą. Darbai yra vykdomi pagal raštinį nurodymą ‘paskirą’. Joje nurodomas darbo vadovas, atsakingas už saugą, brigados sudėtis, darbo apimtis, darbo vieta, laikas. Paskirą turi teise išduoti įmonės vyr. elektrikas arba vyr. energetikas su aukšta kvalifikacija. 30. Apsauga nuo elektrostatinio kruvio Del ivairiu technologiniu procesu dazniausiai del laidininko ir dialekriko trinties gali atsirasti didelis elektrostatinis kruvis,elektros potensialas. Elektrostatinis kruvis gali atsirasti tekinant plastmases,pervezant skyscius metalinese talpose. Elektrostatinis kruvis nepageidautinas del:1.Gali atsirast del elektros islydzio.2.Eketrost. kruvis yra kenksmingas zmogaus sveikatai(Tekstiles pramonej, verpimas, audimas). Dirbant elektrostatiniam kruvyje, veikia zmogaus nervu sistema, issivysto kraujo hipertomija(aukstas kraujospudis), sirdies aritmija, ypac veikia jauna organizma. Elektrostatinis kruvis darbo vietoj yra normuojamas-ne reciau negu 1 kart per du metus jis privalo but ismatuotas. Elektrostatinio kruvio mazinimas-izeminant visas metalines detales. Naudojami oro drekintuvai. Naudojamos statybines medziagos su radioaktyviais izotopais(plyteles). 31. Elektromagnetinio lauko veikimas zmogui Vienas is kenksmingu veiksniu-elektromagnetiniai laukai. Jie atsiranda del ivairiu gamtiniu reiksmiu(zaibo iskrova) tai pagrindinis pavojus rysiu sistemos, technines sistemos. Dvigubas veikimas:1 Siluminis-Elektriniame lauke atomai ir molekules poliarizuojasi, kintamame lauke keicia poliarizacija ir isskiria siluma(kas nepageidautina zmogui).2. Del elektromagnetiniu lauku veikimo pazeidziama zmogaus nervu sistema, issivysto hipertomija, sirdies kraujagysliu pazeidimai. Auksto daznio elektromagnetines bangos veikia labia panasiai kaip jonizuojantis spinduliavimas. Del ju veikimo dalis lasteliu pazeidziama, jos pradeda netaisyklingai vystytis ir gali buti vezinio susirgimo priezastis ar ivairiu vidaus organu susirgimo priezastis. 32. Elektromagnetiniu lauku normavimas Pramoniniu dazniu (50Hz) elektromagnetiniai laukai normuojami. Lokaliniai tinklai(400Hz lektuvuose)medzio apdirbimo irenginiuose. Makximalus saugumas 25kV/m, kur zmogus gali ieiti.Laikas gali buti paskaiciuojamas T=(50/E)-2. Tarkim 5kV/m elektromagnetiniam lauke zmogus gali isbuti 8 valandas. Elektromagnetinius laukus generuoja aukstos itampos linijos. Kur stovi elektros stulpai-butinos sanitarines zonos. Sanitarinej zonoj negali buti stacionariu darbo vietu ir gyvenamuju namu(sanitarines zonos iki 50-60 m) Pramoniniu dazniu zemo daznio elektromagnetinius laukus iki 60kHz vertinam pagal elektrine dedamaja. 60kHz-300MHz vertiname pagal elektrine dedamaja E ir magnetine dedamaja M. E: 60kHz-3MHz 50V/m 3MHz-30MHz 20V/m 30MHZ-50MHz 10V/m 50MHz-300 MHz 5V/m. M: 60kHz-1.5MHz 5A/m 30MHz-50Mz 0.5A/m Normatyvine energetine apkrova NEA=200µw*h/cm2 33. Apsauga nuo elektromagnetinių laukų Apsaugos būdai: 1) Atstumas (sanitarinės zonos) 2) Mažos galios įrengimų panaudojimas 3) Ekranavimas (elektromagnetinius laukus gerai sugeria metalinės konstrukcijos).Kartais naudojamas tinklo tipo (varinis) ekranas, tačiau būtinos kelios sąlygos: - a > 5λ; - b 0.77 infraraudona šv. 0.38-0.77 labiausiai pavojingas-pažeidžia regos nervą. 2) Šiluminis veikimas- galimi nudegimai, labai pavojingas akims- pažeidžiama tinklainė, įkaista akies skystis, pradeda garuoti, akis gali sprogti. Impulsinis lazerio veikimas labiau pavojingas, nei pastovus. 35.Apsaugos nuo lazerio spindulio priemones. Lazerio spinduliai perduoda didelę energiją į mažą plotą; tai gali būti pavojinga žmogaus sveikatai. Norint išvengti sveikatos pažeidimų naudojant lazerius, reikia laikytis apsaugos nuo lazerio spindulių principų: - Su lazeriais gali dirbti specialiai apmokyti žmonės. - Specialiose patalpose sienos turi būti juodos spalvos (dėl atspindžio). - Specialiose patalpose turi būti geras apšvietimas. - Optinių prietaisų paviršiai turi būti juodi. - Darbuotojų drabužiai – balti. - Parinkti tinkamiausio skersmens ir tipo šviesolaidžius. - Galima įrengti televizijos stebėjimo sistemas. Apsaugai nuo lazerio spindulių naudojamas optinis kvantinis generatorius, kuris generuoja lygiagretų , vienodo ilgio bangos šviesos pluoštą. Šviesos pluoštas tai elekromagnetinės bangos, kurių ilgis 0,38 – 0,77μm. Apsaugos nuo lazerio spindulių: - Atstumo apsauga. - Sanitarinės zonos. - Mažos galios įrengimų naudojimas. - Ekranavimas (metalinis ekranas, dėžė). - Metalinis korpusas, tinklo tipo ekranas. 36. Spinduliavimu rusys Alfa spinduliavimas – helio branduolių srautas, atsirandantis vykstant branduolinei reakcijai. Kelias alfa dalelių ore – iki 9 cm, gyvame audinyje – iki keliasdešimt mikronų. Alfa spinduliai yra neskvarbūs, turi didelę jonizuojančią galią. Beta spinduliavimas – elektronų/pozitronų srautas. Maksimalus jų kelias ore – iki 2 m. Gyvame audinyje – iki 3 cm. Turi didelę jonizuojančią galią. Neutroninis spinduliavimas – neutronų srautas. Turi didelę jonizuojančią galią, didelę skvarbą. Gali sukelti antrinį spinduliavimą. Rentgeno spinduliavimas – elektromagnetinės bangos, kurių ilgis – 10-6 – 10-9 cm. Turi mažą jonizuojančią galią, didelę skvarbą. Gama spinduliavimas – elektromagnetinės bangos, kurių ilgis 10-9 – 10-12 cm. Turi mažą jonizuojančią galią, didelę skvarbą. 37. Aktyvumo vienetai, spinduliavimo dozės A- radioaktyvinės medžiagos aktyvumas N- branduolio skilimo skaičius Matuojama - bekereliais [1 skilimas per sekundę], [, ] – kiuri X- ekspozicijos dozė – energijos krūvis, kurio masė – m Matuojama , R [] – rentgenais W- ekspozicijos dozės galia Matuojama t- laikas r- atstumas - izotopo pastovioji D- absorbuota dozė E- energija, perduodama kūnui jonizacijos pasekoje m- masė Matuojama , Grėjus (Gray) , radai H- ekvivalentinė dozė Q- švitinimo efektyvumo koeficientas Matuojama , zyvertas R spindulių ta pati biologinė galia 38. Biologinis jonizuojančio spinduliavimo veikimas Biologinis veikimas susijęs su medžiagų dalelių jonizacija. Kuo daugiau atsiranda krūvių, tuo prastesnės pasekmės. Gyvo kūno jonizacija suardo tarpmolekulinius ryšius, iššaukia cheminių struktūrų pakitimą, dėl ko sutrinka normalūs biocheminiai procesai. Veikiant jonizuojantiems spinduliavimams, dalis gyvųjų ląstelių pažeidžiama, dalis nužudoma, dalis netaisyklingai vystosi. Veikiant jonizuojančiam spinduliavimui pažeidžiami vidaus organai, padidėja kraujagyslių trapumas, sumažėja organizmo pasipriešinimas infekcijoms (sumažėja imunitetas), centrinę nervų sistema. Nuo jonizuojančio spinduliavimo gali būti dvi susirgimo formos: - ūmus susirgimas, apčiuopiamos pasekmės po 2-3 savaičių; - lėtinis – po kelių, keliolikos metų; pvz., vėžinių susirgimų forma. Nuo jonizuojančio spinduliavimo žmogus greičiau sensta. Jeigu jis serga kokia liga, ji paūmėja. Natūralus radioaktyvus fonas Lietuvoje: 0.04-0.2 rem/metus - 0.5 rem gauname medicininiu būdu - galvos nuotrauka – 0.6-8 rem - stuburo nuotrauka – 1.6-15 rem - skrandžio nuotrauka – 12-80 rem 39. Jonizuojančio spinduliavimo normavimas Normuojant jonizuojantį spinduliavimą, žmonės skirstomi į šias kategorijas: - A – personalas (dirba prie spinduliavimo šaltinio) - B – ribota gyventojų dalis; tiesiogiai prie šaltinio nedirba - C – likę gyventojai Dozės priklauso ir nuo apšvitinimo būdų. - I – Jei galva, stuburas - II – Vidaus organai - III – Kaulai, oda I II III A 5 15 30 B 0.5 1.5 3.0 C Jokio papildomo švitinimo Pataba: rem/metus A kategorijos darbuotojų per visą darbo laiką sukaupta dozė neturi viršyti 12 metų. Moterims iki 40 metų – ne daugiau 0.5 rem/2mėn Šios normos – apsaugai nuo išorinio užterštumo. Labai pavojingas yra vidinis spinduliavimas Elektrovakuuminių prietaisų spinduliavimas Visi elektrovakuuminiai prietaisai, kurių anodinė įtampa – 500V, yra rentgeno spindulių šaltinis. 100KV – kietieji rentgeno spinduliai 40. Apsaugos nuo jonizuojančių spinduliavimų priemonės. Jonizuojantis spinduliavimas: α dalelių skvarba nedidelė, tačiau didelė jonizuojanti galia.  dalelės – elekronų ar pozitronų srautas, kurio maksimalus kelias ore siekia iki 2 metrų, o gyvame organizme iki 3 cm. Turi didelę jonizuojančią galią. Neutroninis spinduliavimas – neutronų srautas turintis didelę jonizuojančią galią ir didelę skvarbą. Dėl šio spinduliavimo gali atsirasti antrinis spinduliavimas. Rentgeno spinduliai – elektromagnetinės bangos , kurių ilgis siekia nuo 10-6 iki 10-9 cm. Šie spinduliai turi mažą juonizuojančią galią, bet didelę svarbą.  spinduliai – elekromagnetinės bangos, kurių ilgis nuo 10-9 iki 10-12 cm. Spinduliai turi mažą jonizuojančią galią ir yra labai skvarbūs. Apsaugos priemonės nuo jonizuojančių spindulių: - Atstumo apsauga. - Sanitarinės zonos. - Mažos galios įrengimų naudojimas. - Ekranavimas (metalinis ekranas, dėžė). - Metalinis korpusas, tinklo tipo ekranas. 41. Šiluminė aplinka Šiluminė aplinka – tai oro sąlygos. Šiluminė aplinka apsprendžia temperatūra, judėjimo greitis, drėgnis, prietaiso šiluminis spinduliavimas. Žmogaus savijautai įtakos turi slėgis – staigūs jo pasikeitimai. Prie 550-950 mmHg – žmogus gali gyventi. Optimali temperatūra priklauso nuo fizinio darbo intensyvumo. Temperatūros įtaka subjektyvi. Peršalimai/prakaitavimas, druskų šalinimas. Optimalus drėgnis – 50%. Patalpoje reikalinga druskų cirkuliacija. 43. Oro užterštumo normavimas Užterštumas darbo vietose normuojamas. Normavimo principas: nustatoma koncentracija. Pvz. lentelėje. Jei yra kelios medžiagos, turi būti išlaikoma tokia sąlyga: 44. Ventiliacija, ventiliacinės sistemos Ventiliacijos sistemų paskirtis – užtikrinti tinkamą šiluminę aplinką (temperatūrą, drėgnį, oro cirkuliacijos greitį), šalinti užterštą orą, tiekti gryną orą. Ventiliacija būna natūrali ir priverstinė. Natūrali ventiliacija vyksta dėl vėjo veikimo, gravitacijos jėgų veikimo, per statinių angas. Priverstinė ventiliacija vyksta, kai oras tiekiamas ventiliatoriaus pagalba. Natūrali ventiliacija būna organizuoja ir neorganizuota. Organizuota natūrali ventiliacija vyksta aeracijos būdu ir deflektorių pagalba. Priverstinė ventiliacija būna vietinė ir bendroji, ventiliacijos sistemos efektyvumas vertinamas oro kaitros koeficientu, oro ventiliacijos kiekiu (tiekiamo oro), ventiliacijos debitu. 45. Ventiliacijos sistemų oro debitų parinkimas Oro kiekis priklauso nuo technologinio proceso, taršos, darbuotojų skaičiaus. Jei nėra taršos, priklauso nuo žmonių skaičiaus. Vienam žmogui reikia 20-60 m3 oro/parą. L- oro debitas, Q- šilumos kiekis, kurį reikia pašalinti c- oro šiluminė talpa, tš- šalinamo oro temperatūra, tt - tiekiamo oro temperatūra, ρ- oro tankis, , W - drėgmės kiekis, dš - šalinamo oro drėgnumas, dt - tiekiamo oro drėgnumas , G - tarša Ventiliacijos sistemos pagalba galima palaikyti oro grynumą. Oro valymas Oras, išmetamas į aplinką, privalo būti valomas. Pagal Lietuvos įstatymus, numatytas ekonominis skatinimas, kad įmonės neterštų aplinkos. 47. Virpesių fizinės charakteristikos Virpesiams analizuoti ir jų dydžiui nustatyti naudojamasi harmoninio judesio lygtimis. Jomis galima aprašyti bet kokios formos vibracinį signalą, išskaidant jį į keletą sinusinės formos signalų. Virpesius charakterizuoja: - Poslinkio (kelio) amplitudė Ax, m; - Greičio amplitudė Av, m/s; - Pagreičio amplitudė Aa, m/s2; - Dažnis f, Hz. Sukamojo judesio apibūdinimui naudojamos analogiškos kampines virpesių charakteristikos – kampiniai virpesių poslinkiai, dažniai, greičiai ir pagreičiai. Parametriniai virpesiai atsiranda dėl periodinio masės standumo kitimo: m(t)x+h(t)x + c(t)x0 Trintis turi įtakos vibracijai; ji priklaiso nuo judėjimo greičio. 48. Virpesiu ir triuksmo itaka zmogui Del ivairiu technologiniu procesu ivairiose mechanizmuose atsiranda vibracija. Vibracija-tai pasikartojantis judesys apie pusiausvyros padeti. Masinu ir konstrukciju vibracijos issaukia oro slegio pulsacija, atsiranda akustine banga, kuri veikia musu klausos organus. Mes girdim garsa. Garsas yra vibraciju pasekme. Slegis veikia musu ausu bugneli, dirgina nerva ir smegenyse turime garsa. Vibracija mazina masinu resursus. Vibracija ir triuksmas yra kenksmingi zmogaus sveikatai. Vibracija veikia zmogaus centrine nervu sistema, dideja kraujospudis, issivysto hipertomija, nuo jos nukencia sirdies kraujagysliu sistema. Nuo vibracijos veikimo atsiranda spazmai, pablogeja kraujo apykaita. Del kraujagysliu susiaurejimo kartais reikia amputuoti galunes. Nuo vibracijos atsiranda skrandzio opos. Nuo triuksmo nukencia zmogaus klausos organai (triuksmas ir vibracija yra vienas ir tas pats). Nuo vibracijos gali atsirasti psichiniai susirgimai. Nuo triuksmo blogeja zmogaus atmintis, rega, jis greiciau sensta, nuo vibraciju atsiranda stuburo, sanariu problemu. 49. Vibraciju normavimas. Vibracija turi savo amplitude, dazni ir perioda. Vibraciju dydis matuojamas pagal greicio vidutine kvadratine reiksme: Taip pat vertinama pagal pagreicio vidutine kvadratine reiksme Zmogaus sveikatai, konstrukcijai, mechanizmui turi itakos ir vibraciju daznis, todel normuojant vibracija, daznis suskirstomas i oktavines juostas. Oktanine juosta (Oktava), t.y. dazniu diapozono virsutines ir apatines ribos santykis =2 t2/t1=2 Pagal tarptautini susitarima daznis skaiciuojamas Pagal europini standarta, daznis skaiciuojamas trecdaliu octavos (kiekviena juosta suskaidoma i 3 juostas) Pas mus leidziama matuoti bet kuriuo budu. Vibracija matuojama m/s ir m/s2, taip pat vertinama lygiais(L).. Lygis tai absouliutus dydis L=10lg(A/B) Normuojant vibracija, ji skirstoma i: 1.visa kuna veikianti vibracija 2.rankas veikianti vibracija 1)Sios vibracijos norma:zmogui,dirbanciam 8val neatsirastu nuovargio ir diskomforto pojutis. 2) Sios vibracijos norma:lygiai leidziami aukstesni, jos sudarytos is salygu, kad dirbant 8val. Neatsirastu sveikatos sutrikimu. 50. Virpesiu mazinimo budai. 1. Efektyviausias budas: reikia salinti vibraciju priezastis. Jei del krumpliaraciu ar guoliu atsiranda vibracija, juos reikia keisti tobulesniais. 2. Daznai vibracija galima sumazinti didinant mase. 3. Reikia vengti, kad sistemos savieji dazniai nesutamptu su darbiniais (savieji dazniai f0=w0/2pi), kad neivyktu rezonansas. Vengiant rezonanso, reikia didinti mase, standuma ir trinti. Vibraciju mazinimui kartais panaudojamos medziagos, kurios turi didele vidine trinti: nikelio-vario lydiniai, nikelio-kobalto lydiniai. 4. Vibroizoliacija-tai perduodamu vibraciju mazinimas, panaudojant tamprius elementus. Vibracijos efektyvumas vertinamas perdavimo koeficientu: kp=Fi/F. Kad vibroizoliacine sistema butu efektyvi, darbinis daznis f turi buti > arba = sqrt(2)*f0. Vibracijos sistemos efektyvumas pasiekiamas mazinant savaji dazni. 51. Triukšmo fizines charakteristikos Akustinį triukšmą apibūdina: garso slėgis p (Pa), garso greitis v (m/s), intensyvumas I (W/m2) ir galia P (W). Šių parametrų momentinės reikšmės yra laiko funkcija, todėl naudojame parametrų vidutinės kvadratinės vertės: , kai T. p- garso slėgio vidutinė kvadratinė vertė; p – garso slėgio momentinė vertė; t – laikas; T – integravimo laikas. Garso intensyvumas I įvertina garso bangos energijos pernešimą. Dujinėje aplinkoje: . Akustinė galia P (W) (pagrindinė triukšmo šaltinio charakteristika) – tai energijos kiekis išspinduliuotas per laikovienetą: , S – sferos, gaubiančios triukšmo šaltinį, paviršiaus plotas, m; In – garso intensyvumas sferos paviršiaus normalės krytimi, W/m2. Garso slėgis ir intensyvumas praktikoje matuojamas lygiais – belais B arba decibelais dB. Garso intensyvumo lygis: B arba decibelais dB. I – matuojamo garso intensyvumas, W/m2; I0 – garso intensyvumo slenkstinė vertė (girdimumo riba), I0 10-12 W/m2. Akustinės galios lygis: dB. P0 – akustinės galios slenkstinė vertė, P0, W. Higieniniam akustinės aplinkos apibūdinimui naudojama garso slėgio lygio savoka: dB. - matuojamo garso slėgio vertė, Pa; p0- garso slėgio slenkstinė vertė (girdimumo riba), p0. Akustinių virpesių procesai praktikoje chrakterizuojami nurodant parametro priklausomybę nuo dažnio, t.y. atvaizduojant procesą dažniniu triukšmo spektru. Spektrai būna: toniniai (harmoniniai virpesiai) ir tolydūs (pagrindinis tonas procese nežymus). 52. Triukšmo normavimas Triukšmas vertinamas dviem aspektais: - nustatant įrenginių triukšmines charakteristikas; - apibrėžiant akustinės taršos poveikį žmogaus sveikatai. Kenksmingumo žmogui vertinimui naudojami higienos normomis apibrėžti leidžiami triukšmo lygiai (LTL) – triukšmo lygiai, kurie veikdami trumpą laiką negali sukelti ligų arba sveikatos sutrikimų. Triukšmas gali būti vertinamas pagal: garso lygį, dBA; garso slėgio lygį, dB; ekvivalentinį garso lygį, dBA; maksimalų garso lygį, dBA. Triukšmo vertinimui naudojamus parametrus ir matavimo rezultatų įvertinimui taikomų LTL vertes apsprendžia triukšmo charakteris (pastovus, nepastovus, impulsinis), aplinka (darbo aplinka, transportas, gyv. patalpos) ir darbo pobūdis (protinis, fizinis, reikalaujantis tikslumo). Pastovus triukšmas – pagal garso lygį; nepastovus triukšmas – pagal ekvivalentinį garso lygį, o gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose – pagal ekvivalentinį ir maksimalujį garso lygius. ( reglamentuota higienos normoje “Akustinis triukšmas”). 53. Triukšmo mažinimo būdai. Triukšmo mažinimo būdai: 1. veikti triukšmo šaltinį; 2. racionalus gamybinių patalpų išplanavimas- triukšmingą gamybą atskiriant nuo netriukšmingos; Triukšmą skiriam pagal tai, kokiu būdu triukšmas pasiekia mūsų klausos organus: 1. struktūrinis triukšmas; 2. orinis triukšmas; Kovoti su struktūriniu triukšmu reikia taip pat kaip ir mažinant vibracijas; Orinis triukšmas nuo garso šaltinio klausos organus pasiekia oru. Pastarojo mažinimo būdai: 1. garso skleidimo krypties keitimas; 2. garso izoliavimas 3. Akustinės apdailos panaudojimas; (paviršius padengiamas akustine, minkšta porėta medžiaga kaip putoplastas, veltinis, vata); 4. triukšmą sugeriantys gaubtai; Aerodinaminiam triukšmui mažinti naudojami reaktyviniai ir aktyviniai slopintuvai. Sudėtingose sistemose(lėktuvuose) naudojamas triukšmo kompensavimas. Gali būti naudojamos personalinės apsaugos priemonės: kamščiai, ausinės,šalmai.(šios priemonės neapsaugo nervų sistemos, todėl tai netinkamas apsaugos būdas jei triukšmas veikia nuolat). 54. Apšvietimo įtaka sveikatai bei darbingumui; Normaliai gamybinei veiklai būtinas tinkamas darbo vietų apšvietimas. Dėl netinkamo apšvietimo mažėja darbo našumas, atsiranda klaidų gamyboje, akių ligos. Be abejo žmogaus rega tiesiogiai priklauso nuo aplinkos apšvietimo. Rega- daikto dydžio, formos, spalvos, daiktų tarpusavio padėties, judėjimo ir atstumo iki jų nustatymas. Šviesa-elektromagnetinės bangos(0,38-0,77m). Apšvietimas charakterizuojamas kiekybiniais ir kokybiniais parametrais, kiekybiniai: šviesos srautas, šviesos jėga, apšvieta, skaistis; kokybiniai: fonas, kontrastas, šviesos pulsacija, šviesos spektras. Geras matymo sąlygas darbe galima sudaryti tinkamai paskirsčius šviesos energiją. Apšvietimas pagal šviesos energijos šaltinių kilmę gali būti natūralus bei dirbtinis. Ergonomiška apšvietimo sistema turi: padėti darbuotojams detaliai, kiek to reikalauja darbas, atpažinti objektus; padaryti pastatus ir darbo vietas saugias ir malonias; užtikrinti optimalias apšvietimo sąlygas, esant minimalioms išlaidoms. 55. (Rodikliai) Darbo vietų apšvietimas Normaliai gamybinei veiklai būtinas tinkamas darbo vietų apšvietimas. Dėl netinkamo apšvietimo mažėja darbo našumas, atsiranda klaidų galimybė, akių ligos. Šviesa, tai elektromagnetinės bangos 0,38 – 0,77 mš Apšvietimas charakterizuojamas kiekybiniais ir kokybiniais parametrais. Kiekybiniai: Šviesos srautas; Šviesos jėga; Apšvieta; Skaistis. Kokybiniai: Fonas; Kontrastas; Šviesos Pulsacija; Šviesos Spektras. Šviesos srautas (F) – matoma spinduliavimo dalis. F=[lm] Šviesos jėga ():  - erdvinis kampas. Candela nustatoma pagal etaloną. Liumenas – toks šviesos srautas, kurį sudaro cd visame stereoradiane. - Apšvieta (E) , [lx] - Šviesos skaistis (L) , - Fonas – paviršius, ant kurio randasi stebimas objektas. Jis charakterizuojamas šviesos atspindžio koeficientu. Ka > 0,4 – šviesus; 0.5 – didelis kontrastas; k

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!