Žmogaus sauga konspektas egzaminui

Organizmai pagal paskirtį ekosistemoje yra skirstomi į gamintojus, vartotojus ir skaidytojus.
Vartotojai – organizmai, kurie minta gamintojais arba vieni kitais. Pavyzdžiui, žmonės, žvėrys, paukščiai.
Skaidytojai ­– organizmai, organinius junginius (išmatas, mirusius organizmus) skaidantys į neorganines medžiagas. Pavyzdžiui, bakterijos, grybai, sliekai.
Energija yra būtina kiekvieno organizmo, taigi ir žmogaus, gyvybinei veiklai. Ji panaudojama raumenų susitraukimams, virškinimui, audinių atsinaujinimui ir augimui, hormonų gamybai ir t.t.
C6H12O6 + 6O2  6CO2 + 6H2O + Energija
3. Makroelementai, mikroelementai, vitaminai
Su maistu gauname įvairių medžiagų: makroelementų, mikroelementų ir vitaminų.
Makroelementai:
1. Angliavandeniai – pagrindinis organizmo energijos šaltinis, kuris ir dalyvauja ląstelinio kvėpavimo reakcijoje (C6H12O6 – gliukozė).
2. Baltymai – organizmo susitaisymui ir augimui, imunitetui reikalingas makroelementas.
3. Riebalai – makroelementai, turintys itin daug energijos, organizme atlieka energijos kaupiamąją funkciją.
Angliavandenių, baltymų ir riebalų gaunamas kiekis gramais per parą turi atitinkamai sutikti santykiu 4:1:1 .
4. Vanduo – makroelementas, atliekantis organizmo temperatūros reguliavimo, medžiagų skaidymo, virškinimo, šalinimo ir kitas funkcijas. Suaugusiam žmogui jo reikėtų išgerti apie 2,5 L vandens, bet tai taip pat priklauso nuo suvalgomo maisto kiekio, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros.
5. Mikromineralai: natris, kalis, magnis.
Mikroelementai:
Taip vadinami, nes, kitaip negu makroelementai, jų su maistu reikia gauti mažai. Mikroelementai yra geležis, kalcis, cinkas, fosforas.
Vitaminai:
Jų organizmui taip pat reikia mažų kiekių, bet jie skiriami nuo mikroelementų, nes yra organiniai, o mikroelementai yra neorganiniai. Vitaminai yra A, B grupės vitaminai, C, D, E, K.
4. Maisto įsisavinimas ir kramtymas
Tai, kiek energijos gausime, su maisto kaloringumu susiję ne tiesiogiai, o per to organizmo gebėjimą to valgio maistines medžiagas įsisavinti. Maistas, kuris yra konservuojamas, dažnai yra sunkiau įsisavinamas, nes sumažina gerųjų žarnyno bakterijų aktyvumą. Organizmo gebėjimas suvirškinti maistą labai priklauso nuo jo būsenos: neutralaus rūgštingumo, šiltas ir susmulkintas maistas suvirškinamas lengviau. Lengvesnis suvirškinimas reiškia, kad sunaudojama mažiau energijos maisto apdorojimui, todėl valgis suteikia daugiau energijos. Tad labai svarbus yra kramtymas, kuriuo prasideda maisto apdorojimas.
Kramtant susmulkinamas maistas, aptinkami svetimkūniai, bet organizmui taip pat duodamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!