Konspektai

Darbų sauga - teorija

10   (1 atsiliepimai)
Darbų sauga - teorija 1 puslapis
Darbų sauga - teorija 2 puslapis
Darbų sauga - teorija 3 puslapis
Darbų sauga - teorija 4 puslapis
Darbų sauga - teorija 5 puslapis
Darbų sauga - teorija 6 puslapis
Darbų sauga - teorija 7 puslapis
Darbų sauga - teorija 8 puslapis
Darbų sauga - teorija 9 puslapis
Darbų sauga - teorija 10 puslapis
Darbų sauga - teorija 11 puslapis
Darbų sauga - teorija 12 puslapis
Darbų sauga - teorija 13 puslapis
Darbų sauga - teorija 14 puslapis
Darbų sauga - teorija 15 puslapis
Darbų sauga - teorija 16 puslapis
Darbų sauga - teorija 17 puslapis
Darbų sauga - teorija 18 puslapis
Darbų sauga - teorija 19 puslapis
Darbų sauga - teorija 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 1. Pagrindiniai DSS teisės aktai ORGANIZACINIAI TEISINIAI PAGRINDAI Pagrindiniai darbuotojų saugos ir sveikatos (DS ir S) teisės aktai www.vdi.lt 1. Įstatymai: ▪ Donstitucija; ▪ Darbo kodeksas ▪ Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas; ▪ LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas; 2.Standartai; 3.Nuostatai; 4.Techniniai reglamentai; 5.Normos; 6.Taisyklės; 7.Instrukcijos LR Konstitucija 48 – 52 straipsnis 48 straipsnis Kiekvienas žmogus gali · laisvai pasirinkti darbą bei verslą turi teisę turėti · tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gali gauti · teisingą apmokėjimą už darbą · socialinę apsaugą nedarbo atveju. 49 straipsnis Teisė turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. 50 straipsnis Profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. DARBO KODEKSAS apima darbo įstatymus ir reglamentuoja darbo santykius Darbo kodeksas: I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS II DALIS KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI III DALIS INDIVIDUALŪS DARBO SANTYKIAI “Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos į s t a t y m a s” (2003 m. liepos 1 d. VŽ, 2003 Nr. 70-3170) I DALIS bendrosios nuostatos I SKYRIUS įstatymo paskirtis, pagrindinės sąvokos, įstatymo taikymas II SKYRIUS darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas Darbdavys – įmonė, įstaiga, organizacija Darbdavį atstovaujantis asmuo – įmonės, įstaigos vadovas III SKYRIUS Darbo ir darbo priemonių reikalavimai. Vidinė kontrolė IV SKYRIUS darbdavių bei darbuotojų pareigos ir teisės Darbdavį atstovaujantis asmuo imasi priemonių sudaryti darbuotojams sveikas ir saugias darbo sąlygas: • prevencinių priemonių taikymas; • rizikos vertinimas; • aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis; • darbuotojų instruktavimas ir mokymas. II DALIS Atskirų darbuotojų grupių saugos ir sveikatos garantijos VI SKYRIUS Jauni asmenys, moterys, invalidai III DALIS Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimas Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos IV DALIS Atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas 2000 m. spalio 3 d. Nr. VIII-1972; VŽ, 2000 Nr. 89-2742 Numato šių grupių įrenginių techninės būklės tikrinimą: 1. Garo ir vandens šildymo katilų ir jų įrangos; 2. Slėginių indų ir jų įrangos; 3. Pavojingų medžiagų slėginių vamzdynų, slėginių garotiekių ir karšto vandens vamzdynų bei jų įrangos; 4. Pavojingų medžiagų talpyklų ir jų įrangos; 5. Liftų ir jų įrangos 6. Lynų kelių, funikulierių ir jų įrangos; 7. Eskalatorių ir jų įrangos; 8. Kėlimo kranų ir jų įrangos; 9. Techninių medicinos įrenginių ir jų įrangos; 10. Sprogioje aplinkoje naudojamų elektros įrenginių; 11. Pramoginių įrenginių ir jų įrangos. Standartų tipai: 1.LST EN 2.LST ISO 3.LST 4.LST EN ISO 1. Nuostatai: apibūdina kokio nors darbo atlikimo tvarką pvz., “Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo bei apskaitos nuostatai” ir kt. 2. Techniniai reglamentai reglamentuoja tam tikros srities darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Pvz., STR 2.01.01.(2):1999 Statybos techninių reikalavimų reglamentas. Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga; Elektrotechninių gaminių saugos techninis reglamentas; paprastų slėginių indų techninis reglamentas 3. Normose yra pateikti tikslūs nurodymai projektuotojams, statybininkams ir eksploatuotojams, kaip sudaryti sveikatai nekenksmingas ir saugias DS. Pvz., HN 32:2004 Darbas su video terminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai; HN 31:1998 Radiacinė sauga ir saugumas medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje. 4. Taisyklės nurodo tam tikrų darbų atlikimo tvarką. Jos dažniausiai skiriamos vadovauti administracijai, organizuojant saugų darbą. Pvz., Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02; Chloro naudojimo saugos taisyklės DT 6-00. 5. Instrukcijose nurodomi saugaus darbo reikalavimai konkrečiose darbo vietoje. Jas rengia įmonės administracija. 6. Pavyzdines DS ir S instrukcijas pagrindinių profesijų darbininkams tvirtina ministerijos ir žinybos, suderinusios su atitinkamų profsąjungų, o prireikus ir su valstybinės priežiūros organais DSS priežiūra ir kontrolė: 1. Valstybinė, 2. Nevalstybinė, 3. Vidinė 1.Valstybinė DSS priežiūra ir kontrolė • Valstybinė darbo inspekcija • Technikos priežiūros tarnyba • Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba • Radiacinės saugos centras • Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija • Valstybinė energetikos inspekcija • Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija • Valstybinė ne maisto produktų inspekcija • Valstybinė kelių transporto inspekcija • Lietuvos standartizacijos departamentas • Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas Valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kontroliuoja kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų įmonėse. Konsultuoja darbuotojus, profesines sąjungas, darbdavius, įmonės saugos tarnybas. Tiria nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas, darbuotojų pareiškimus bei prašymus. Kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų. Technikos priežiūros tarnyba yra Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro 2000 m. lapkričio mėn. akredituota pagal standarto LST EN 45004 reikalavimus kaip A tipo kontrolės įstaiga tikrinti įvairius potencialiai pavojingus įrenginius. Valstybinė energetikos inspekcija Vykdo juridinių ir fizinių asmenų energetikos įrenginių priežiūrą ir kontrolę, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energetikos išteklių ir energijos tiekimą ir vartojimą 2.Nevalstybinė DSS kontrolė Profesinė sąjunga Ne Taip Darbo taryba Profesinės sąjungos(ų) atstovai Darbuotojų atstovai DSS komitetas Respublikos PS organizacijos Respublikinės PS organizacijos: Lietuvos PS solidarumas Lietuvos darbo federacija Lietuvos PS centras Lietuvos PS susivienijimas 3.Vidinė DSS kontrolė 1.Darbdavys 2.Pavaduotojas technikai 3.DSS tarnyba 4.Padalinio vadovas 5.Tiesioginis darbų vadovas Atsakomybė už DSS teisės aktų pažeidimus 1.Drausminė Darbdavys 2.Administracinė Valstybės pareigūnas 3.Materialinė Teismas, darbdavys 4.Baudžiamoji Teismas 1.Drausminės nuobaudos 1. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis) 2.Administracinė atsakomybė: Darbuotojams bauda nuo20 iki 100 Lt, Darbdaviui atstovaujantiems asmenims – nuo 100 iki 10 000 Lt. 3.Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai: 1) darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis); 2) žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą (Kodekso 249 straipsnis); 3) kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai (Kodekso 249 straipsnis); 4) darbuotojui padaroma neturtinė žala. 253 straipsnis. Darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl: 1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); 2) medžiagų pereikvojimo; 3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; 4.Baudžiamoji atsakomybė Pažeidimas, kuris galėjo sukelti nelaimingų atsitikimų žmonėms, avariją ar kitokias sunkias pasekmes, - baudžiamas areštu arba bauda. Ta pati veikla, sukėlusi nelaimingų atsitikimų žmonėms, avariją ar kitokias sunkias pasekmes, - baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų arba bauda Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas Respublikoje ir įmonėje Darbdavys, įgyvendindamas pareigą užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais ir siekdamas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, steigia įmonės tarnybą ar samdo samdomą tarnybą arba vieną ar daugiau samdomų specialistų įmonės tarnybos funkcijoms atlikti. Neįsteigęs įmonės tarnybos, jos funkcijas privalo vykdyti pats darbdavys. Įmonėje gali būti steigiama atskira įmonės darbuotojų saugos tarnyba ir atskira darbo medicinos tarnyba. Įmonės tarnyboje priklausomai nuo įmonės ekonominės veiklos rūšies profesinės rizikos gali dirbti technikos, ergonomikos, chemijos ir kitų techninių sričių inžinieriai ar technikai, turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, įgiję žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje bei darbo įgūdžių atitinkamos ekonominės veiklos rūšies įmonėje (darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai bei sveikatos priežiūros specialistai). Įmonės tarnybos darbuotojų skaičius, atsižvelgiant į įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių ir ekonominės veiklos rūšies profesinę riziką, turi būti pakankamas, kad jie galėtų organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones Įmonės tarnybos uždaviniai: • konsultuoti darbdavį, padalinių vadovus, darbuotojus ir darbuotojų atstovus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais įmonėje; • darbdavio nustatyta tvarka organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonių rengimą; • vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymosi įmonėje priežiūrą ir kontrolę. 2. Nelaimingi atsitikimai Saugių darbo metodų mokymas Įmonės vadovas organizuoja darbuotojų mokymą ir jų saugaus darbo žinių tikrinimą: 1. priimant į darbą; 2. perkeliant į kitą darbą; 3. pakeitus darbo organizavimą; 4. pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones ar technologijas; 5. pakeitus ar priėmus naujus DSS teisės aktus. Darbdaviui atstovaujantys asmenys mokosi mokymo institucijose arba pasirengia atestavimui savarankiškai Kiekvienas darbdaviui atstovaujantis asmuo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas 5 metai. Įmonių DSS tarnybų specialistai baigę aukštųjų arba aukštesniųjų mokyklų DSS mokymo programas, arba darbuotojai, turintys įmonės ekonominės veiklos rūšį atitinkantį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir atestuoti nustatyta tvarka, mokomi ir atestuojami įmonės vadovo nuožiūra. Specialistai, turintys neatitinkantį įmonės ekonominės veiklos rūšies aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, mokosi pagal atitinkančią įmonės ekonominės veiklos rūšį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialisto mokymo programą. Padalinių vadovai mokosi savo įmonėje arba pasirengia atestavimui savarankiškai, arba darbdavio siuntimu mokosi mokymo institucijoje. Padalinių vadovai DSS klausimais atestuojami: 1. prieš pradedant vadovauti padaliniui ir baigus mokymo programą; 2. pasikeitus gamybos technologiniam procesui; 3. pakeitus darbo pobūdį; 4. komisijos, tiriančios nelaimingą atsitikimą ar avariją, nurodymu; 5. kai įmonės vadovas, jo paskirtas darbuotojas arba valstybinis darbo inspektorius nustato ir raštu užfiksuoja pažeidimus Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai ir darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai mokosi mokymo institucijose (įstaigose) arba atestavimui pasirengia savarankiškai. Darbuotojai, valdantys potencialiai pavojingus įrenginius, mokosi mokymo institucijose. Darbdaviai, siekiantys suteikti darbuotojui kompetenciją DSS srityje, reikalingą atliekant jam pavestus darbus, gali mokyti juos savo įmonėje, mokymo institucijoje (įstaigoje) ar kitoje įmonėje. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai ir darbuotojų atstovai mokosi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose įmonėje, mokymo institucijose (įstaigose) ar kituose renginiuose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas Nelaimingas atsitikimas darbe - įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas NA darbe, kurio padarinys darbuotojo trauma. Nelaimingų atsitikimų tyrimo metodai, rodikliai ir priežasčių klasifikacija (24-27 psl. DA knyga) Metodai 1. Statistinis Rodikliai: ▪ traumatizmo dažnio, ▪ traumatizmo sunkumo rodiklis ▪ gamybos pavojingumo ▪ mirtinų, invalidumo atsitikimų; 2. Monografinis 3. Topografinis 1.Tiriant statistiniu metodu, nelaimingus atsitikimus galima grupuoti: • pagal gamybos šakas; • profesijas; • darbo pobūdį; • sužeidimų aplinkybes ir priežastis; • dirbančiųjų amžių; • lytį; • stažą; • nedarbingumo trukmę ir kt. Traumatizmo dažnio rodiklis apskaičiuojamas pagal šią formulę: Kd = N 1000/P; čia: Kd – traumatizmo dažnio rodiklis, rodantis, kiek nelaimingų atsitikimų per skaičiuojamąjį laikotarpį tenka 1000 dirbančiųjų (kartais šis rodiklis skaičiuojamas šimtui dirbančiųjų, t.y. %); N – nelaimingų atsitikimų skaičius per skaičiuojamąjį laikotarpį; P – vidutinis dirbančiųjų skaičius per apskaitinį laikotarpį. Traumatizmo sunkumo rodiklis apskaičiuojamas: Ks = D/N; čia: D - bendras nedarbingų dienų skaičius per ataskaitinį laikotarpį; N – nelaimingų atsitikimų skaičius per ataskaitinį laikotarpį. Gamybos pavojingumo rodiklis apskaičiuojamas : Kgp – gamybos pavojingumo rodiklis, kuris rodo vidutinį nedarbingų dienų dėl traumatizmo skaičių, tenkantį 1000 darbininkų. Mirtinų ir invalidumo atsitikimų rodiklis apskaičiuojamas : čia: c – sunkių nelaimingų atsitikimų su invalidumo ir mirties pasekmėmis skaičius; N – bendras visų nelaimingų atsitikimų skaičius per apskaitinį laikotarpį (daugiau kaip 3 darbo dienas); 2.Monografinio metodo esmę sudaro saugių darbo sąlygų atskiruose darbo baruose tyrimai. Tiriama technologiniai procesai, gamybinės technikos priemonės, įrankiai, išaiškinamos aplinkybės ir galimos priežastys, dėl kurių galėtų įvykti nelaimingi atsitikimai. Tai padeda patikslinti, kokios yra darbo sąlygos, ir parengti gamybai profilaktines organizacines-technines priemones, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. 3.Topografiniam nelaimingų atsitikimų tyrimo metodui būdinga tai, kad, jį taikant, labai išsamiai ištiriamos nelaimingų atsitikimų įvykio vietos, įmonės cechų pastatų ir teritorijos planuose sutartiniais ženklais pažymimos vietos, kur įvyko nelaimingi atsitikimai. Tai atlikus, aiškiai matyti pavojingos zonos, kur reikia saugiam darbui skirti daugiau dėmesio ir kur reikia imtis patikimų profilaktinių apsaugos priemonių. (Priedas 38,39,40,41,42,43) 3.Mechaniniai pavojai Mechaniniams pavojams priskiriami pavojai, kurie gali atsirasti prie bet kurio objekto galinčio sukelti traumą žmogaus kontakto su objektu arba jo dalimis metu. Mechaninių pavojų šaltiniai yra: • Judantys mechanizmai ir mašinos; • judančios gamybinių įrenginių dalys; • judantys gaminiai, ruošiniai, medžiagos; • irstančios konstrukcijos; • padidintas darbo zonos dulkėtumas; • aštrios briaunos, atplaišos, šiurkštūs ruošinių, įrankių ir įrenginių paviršiai; • darbas aukštyje; • fizinės perkrovos (statinės, dinaminės (Priedas 4,5,6,7,8,9,10) Saugos darbe užtikrinimo metodai: Konstruojant įrenginius, mašinas, projektuojant naujus technologinius procesus, pavojingų zonų stengiamasi išvengti. Ten kur neįmanoma jų išvengti arba tai neapsimoka ekonomiškai, pavojingos zonos apsaugomos ir nurodomi saugūs darbo metodai { V.Ž. Nr.23 kovo 17 d.}. 2000 m. kovo 6 d. patvirtintas Techninis reglamentas “Mašinų sauga” pagal ES reikalavimus. Jame pateikti esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai mašinų ir saugios įrangos projektavimui bei gamybai. Numatyti šie saugos integravimo principai: a) Mašina turi būti pagaminta taip, kad vykdytų savo funkcijas, nerizikuojant ją prižiūrintiems ir reguliuojantiems asmenims, kai visos operacijos atliekamos gamintojo numatytomis sąlygomis. Privalomų priemonių tikslas - panaikinti bet kokio nelaimingo atsitikimo galimybę per visą numatomą mašinos naudojimo laiką, įskaitant mašinos surinkimo ir išardymo etapus, net tada, kai nelaimingo atsitikimo rizika kyla dėl iš anksto numatomų nenormalių situacijų. b) Gamintojas, parinkdamas pačius tinkamiausius saugos būdus, privalo šių principų laikytis tokia eilės tvarka: - pagal galimybes pašalinti ar sumažinti riziką (visiškai saugių mašinų projektavimas ir konstravimas), - imtis visų būtinų apsaugos priemonių rizikai, kurios neįmanoma panaikinti, sumažinti; - informuoti naudotoją apie riziką, išliekančią dėl naudojamų apsaugos priemonių trūkumų, informuoti, ar reikalingas specialus mokymas, ir nurodyti, kokios reikalingos asmeninės apsaugos priemonės. c) Gamintojas, projektuodamas bei gamindamas mašinas ir rengdamas jų instrukcijas, privalo numatyti, kad mašinos bus naudojamos ne tik normaliomis sąlygomis, bet ir tokiomis, kurias pagrįstai galima numatyti. Mašinos turi būti suprojektuotos taip, kad jų nebūtų galima naudoti nenormaliomis sąlygomis, jei dėl to kyla rizika naudotojui. Kitais atvejais instrukcijose naudotojo dėmesys turi būti atkreiptas į būdus, kurie, kaip parodė patirtis, gali būti pavojingi naudotojui ir kuriais mašinos neturi būti naudojamos. d) Kai mašinos dirba gamintojo numatytomis sąlygomis, atsižvelgiant į ergonomikos principus, operatorius turi patirti kuo mažiausiai diskomforto, nuovargio ir psichologinės įtampos. e) Projektuodamas ir gamindamas mašinas gamintojas turi atsižvelgti į tai, kokių operatoriaus suvaržymų gali atsirasti dėl naudojamų arba numatomų naudoti asmeninės apsaugos priemonių (avalynės, pirštinių ir kt.). f) Mašinos privalo turėti visą būtiną specialią įrangą ir reikmenis, kurie leistų mašinas reguliuoti, prižiūrėti ir be rizikos naudoti. Įvairių saugos užtikrinimo metodų palyginimas naudingas tik konkrečiai darbo vietai, kurioje jie turi būti panaudoti. Pirmenybė teikiama žmogaus patekimo į pavojingą zoną galimybės pašalinimui, pvz., pavojingų zonų aptvėrimas. Gali būti taikoma: • Saugių matmenų tarpas. Tarpas £ 6.35 mm neleis nei vienai kūno daliai patekti į pavojingą zoną. • Nejudami apsaugai ar apsaugos įtaisai – speciali kliūtis, kad išvengti dirbančiojo kontaktų su pavojinga zona. Tvirtinimas turi užtikrinti lengvo nuėmimo galimybę. • Judamieji apsaugai. Jeigu paduodami ruošiniai nepastovių matmenų, tai apsaugose numatomas reguliuojamų matmenų tarpas. • Sublokuoti apsaugai. Tokio apsaugo paskirtis užtikrinti energijos išjungimą iki tol, kol dar darbuotojas nepateks į pavojingą zoną. Tokio apsaugo veikimas priklauso nuo to, kaip dažnai reikės patekti už apsaugo. Galimi du variantai: - dažnai naudojami (pvz., rankinis ruošinių pakrovimas) apsaugai turi turėti arba fiksatorių, laikantį apsaugą uždarytą, kol pasibaigs mašinos pavojingi veiksniai, arba apsaugos įtaisą, sustabdantį mašiną, atidarius apsaugą. – nedažnai naudojami apsaugai (pvz., valymas, tech.aptarnavimas), valdantys energijos padavimą turi neleisti paveikti jų veikimą kitaip negu apsaugo pastatymas į vietą. • Saugaus atstumo užtikrinimas, naudojant bekontaktinius jautrius elementus reaguojančius į rankos arba kūno patekimą. Gali būti naudojami elektromagnetinio ar kitokio lauko, šviesos srauto šaltiniai ir jų jutikliai. Jutiklis duoda signalą, kuris stabdo mašiną, kai žmogus bando patekti į pavojingą zoną. • Saugaus atstumo užtikrinimas, panaudojant rankinius valdymo mygtukus. Mašinos paleidimui nepavojingoje zonoje numatyti du mygtukai, kuriuos reikia nuspausti abiem rankomis vienu metu. Reikia įvertinti vidutinį rankos judėjimo greitį 1.6 m/s – iš ramybės būsenos ir 2.5 m/s judesyje.Taip pat svarbu energijos sąnaudos bei patogus jungiklių išdėstymas. • Rankų judesio ribotuvai. Šie apsauginiai įtaisai prijungti prie žmogaus rankų ir (arba) surišti su mašina taip, kad ji atitraukia rankas iš pavojingos zonos iki pavojaus atsiradimo arba, pritvirtinti prie nejudamo taško taip, kad apriboti rankų judesius link pavojingos zonos. • Įspėjantys įtaisai. Žmogus gauna signalą apie pavojų prisilietęs prie įspėjančių įtaisų arba pajunta jį kitais jutimo organais. Pvz., grandininė užtvara, signalinės lempos, sirenos. Šie įtaisai nėra laikomi efektyviais apsaugais, nes nestabdo įrenginio neblokuoja patekimo į pavojingą zoną. Jie gali būti papildomomis informacijos priemonėmis. • Paklotas ant grindų. Užmynus ant jautraus spaudimui grindų pakloto, sukuriamas valdantis signalas, veikiantis atjungimo įtaisas. • Energijos atjungimas. Bet koks atjungimo metodas turi tikslą nutraukti energijos tiekimą mašinai iš išorinių šaltinių, užblokuoti arba iškrauti vidinius energijos šaltinius ir garantuoti, kad šie šaltiniai išliks atjungti. Viena iš ergonominių problemų sustojus mašinai yra ryšio tarp darbuotojų nutrūkimas. Darbuotojas gali pakartotinai įjungti įrenginį tuo metu, kai jo draugas yra pavojingoje zonoje. Apsaugai nuo tokio pakartotinio įjungimo gali būti panaudojimas specialių raktų ir (arba) dviejų ar daugiau tipų išjungiklių. • Neatidėliotinas mašinos stabdymas. Tuo atveju, kai sutrinka apsauginės jautrių ir atjungiančių valdymo sistemų funkcijos turi būti numatytas patogus energijos padavimo atjungimas. Tam galima panaudoti avarinio stabdymo mygtukas, o taip pat išjungimo laidas ar rankenos esantys šalia pavojaus šaltinių. Jeigu avarinio stabdymo mygtukai yra bendrame valdymo panelyje, tai jų spalva, forma ir išdėstymas turi būti tokie, kad reikiamu momentu jų negalima būtų supainioti su kitais 4. Slėginiai indai ir suvirinimas SLĖGINIŲ ĮRENGINIŲ APTARNAVIMO DARBŲ SAUGA Slėginiai įrenginiai - slėginiai indai, vamzdynai, pagalbiniai saugos ir slėginiai įtaisai. Slėginiais indais vadinamos hermetiškai uždarytos talpyklos, skirtos cheminių ir šiluminių procesų vykdymui, o taip pat saugojimui ir pervežimui takiųjų medžiagų (suspaustų, suskystintų ir ištirpintų dujų ir skysčiui) po slėgiu. Vamzdynas - vamzdyno sudedamosios dalys, skirtos takiosioms medžiagoms gabenti, kai jos sujungiamos viena su kita siekiant sudaryti slėginę sistemą. Pagalbiniai saugos įtaisai - įtaisai, naudojami apsaugoti, kad slėginių įrenginių parametrai neviršytų leidžiamųjų dydžių Pagrindinis pavojus, dirbant slėginiams indams, yra galimas jų suirimas, įvykus fiziniam aplinkos sprogimui Fizinis sprogimas – tai staigus jėgos veikimo pasireiškimas dėl netikėto adiabatinio dujų ar garų išsiplėtimo, lydimas mechaninės energijos išsiskyrimo ir susidarymo sprogimo ir smūginės bangų. Darbas, kurį atlieka adiabatiškai išsiplėsdamos dujos sprogus slėginiam indui ar aparatui, ir sprogimo galingumas gali būti paskaičiuoti pagal empirines formules. (Priedas 9) Skaičiavimai rodo, kad fizinio sprogimo galia pakankamai didelė. Pvz., 1 m3 talpos indo, esančio su oro slėgiu 1 MPa , sprogimo galia 13164 kW. Vandens garų atveju tomis pačiomis sąlygomis sprogimo galia 200 000 kW. Dažniausiomis avarijų ir sprogimų priežastimis induose su slėgiu yra: konstrukcijos neatitikimas maksimaliam leistinam slėgiui ir temperatūriniam režimui, viršijimas leistino slėgio, netekimas mechaninio atsparumo (dėl korozijos, vidinių metalo defektų, vietinių perkaitimų), nesilaikymas nustatyto režimo nebuvimas būtinos techninės priežiūros. Įrengimo, gamybos ir naudojimo saugą nustato Slėginių įrenginių techninis reglamentas Taikomas - bet kuriam stacionariajam arba mobiliajam indui ar rezervuarui, kuriame gali būti arba susidaryti didesnis nei 0,5 baro darbinis takaus kūno (dujų, garų arba skysčio) slėgis. Už indų konstrukcijos tinkamumą, jų montavimą, medžiagos parinkimą ir atsparumą atsako organizacija, vykdanti indų gamybą ir montavimą. Slėginiai indai turi turėti uždarymo įtaisus (ventilius, kranus, sklendes) atskyrimui nuo vamzdynų, saugos įtaisus, įtaisus slėgio ir t° matavimui, skysčio lygmačius. Be to, kiekviename inde turi būti įtaisas jame esančios medžiagos užpildymui ir ištuštinimui bei įtaisas kondensato pašalinimui. Uždarymo įtaisus reikia statyti vamzdynuose, paduodančiuose į indus garus, dujas ir skystį arba nuvedančiuose juos iš jo. Neleidžiama statyti uždarymo įtaisus tarp indo ir apsauginio vožtuvo. Saugos įtaisams priskiriama: - įtaisai, tiesiogiai ribojantys slėgį, kaip antai: apsauginiai vožtuvai, saugos įtaisai su trūkiąja membrana, lenkiamieji strypai, reguliuojamos saugaus slėgio užtikrinimo sistemos; - ribojantieji įtaisai, kurie arba įjungia reguliuojamuosius prietaisus, arba užtikrina, kad įrenginio veikimas bus nutrauktas arba nutrauktas ir blokuotas, kaip antai: slėgio jungikliai, temperatūros jungikliai arba takiųjų medžiagų lygio jungikliai bei su sauga susijusių matavimų kontrolės ir reguliavimo prietaisai Apsauginiai vožtuvai skirti išleidimui į atmosferą viršnorminio garų, dujų ar skysčių kiekio, kai inde susidaro didesnis negu leistina slėgis. Apsauginiai vožtuvai turi būti įtaisyti taip, kad aptarnaujantis personalas negalėtų padidinti vožtuvo apkrovimo, o taip pat turėti įtaisą vožtuvo prapūtimui Perteklinio slėgio nustatymui įtaisomi manometrai. Manometrai priklausomai nuo paskirties gali būti darbiniai, kontroliniai ir etaloniniai. Manometrai skirti slėginiuose induose nustatyti turi būti ne žemesnės, kaip 2.5 tikslumo klasės. Kiekvienam indui turi būti parinktas manometras taip, kad darbinio slėgio atskaitymai būtų skalės antrame trečdalyje. Ant manometro skalės turi būti randamas brūkšnys, nurodantis indo darbinį slėgį. Manometrus reikia įtaisyti taip, kad jų parodymai būtų aiškiai matomi. Draudžiama įtaisyti manometrus aukščiau, kaip 5 m virš stebėjimo aikštelės. Manometrai turi būti tikrinami ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Pavojingų medžiagų talpyklos ir jų įranga registruojama Valstybiniame registre (tvarkytojas VDI). Visiems slėginiams indams juos pagaminus turi būti atliktas atitikties įvertinimas Atsižvelgiant į atskirųjų reglamentų reikalavimus, patikrinimas turi apimti: - medžiagų savybių tyrimą; - konstrukcijos skaičiavimų, gamybos metodo, apdailos ir naudotų medžiagų tikrinimus; - vidinį tyrimą, susidedantį iš vidaus dalių ir suvirintojo sujungimo tikrinimo; - slėginį bandymą; - visų įrengtų apsaugos ir matavimo prietaisų kontrolę; - išorinį įvairių indo dalių tyrimą; - eksploatacinius bandymus, jei tai nustatyta atskiruosiuose reglamentuose . Slėginių įrenginių priežiūrą vykdo viešosios įstaigos, kurioms suteikta teisė tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę . Įmonės įsakymu turi būti paskirtas atsakingas asmuo iš techninio personalo, atliekančio indų peržiūrą o taip pat asmuo, atsakingas už tvarkingą ir saugų indų su slėgiu darbą. Aptarnauti indus galima leisti tik asmenims, sulaukusiems 18 metų, praėjusiems gamybinį apmokymą ir instruktažą apie saugų indų aptarnavimą, o taip pat žinių patikrinimą kvalifikacinėje komisijoje ir gavusiems atitinkamą pažymėjimą. Indus aptarnaujančio personalo žinių patikrinimą turi vykdyti komisija, paskirta įmonės įsakymu ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Rezultatai surašomi į spec. žurnalą, nurodant datą ir kiekvieno laikiusiojo pažymį. Saugus balionų, cisternų eksploatavimas Balionuose laikomos suslėgtos, suskystintos, ištirpusios dujos, todėl balionai labai pavojingi sprogimo atžvilgiu, nežiūrint kas juose laikoma - degios ar nedegios dujos. Dujų balionai gali sprogti išsiplėtus dujoms, įkaitus balionui (kaitinant saulės spinduliams, spinduliuojant šilumai nuo įkaitusių paviršių arba kaitinant liepsnai, dujų slėgis labai pakyla ir balionas sprogsta); perpildžius balionus skystintų dujų (visiškai nepalikus pagal normas nepripildytos ertmės). Balionai gali labai greitai sprogti dėl mažiausių temperatūros pokyčių, nes suskystintų dujų labai didelis tūrinio plėtimosi koeficientas, t. y. apie 20 kartų didesnis už vandens, todėl, nesant laisvos ertmės, balione susidaro dideli hidrauliniai slėgiai, dėl kurių jis ir sprogsta. Pripildyti indus skystintų dujų leistina nuo 80 iki 90 % jų tūrio. Tai priklauso nuo skystintų dujų tūrinio plėtimosi koeficiento ir galimų įkaitimo sąlygų. Balionų ir kitų slėginių indų gamybą ir eksploatavimą reglamentuoja atitinkami standartai ir techninės sąlygos. Eksploatuojant balionus įvyksta avarijos, kai jie nenudažyti atitinkama skiriamąja spalva. Pavyzdžiui, azoto dujų balionai turi būti dažomi juodai, amoniako - geltonai, acetileno -baltai, vandenilio - tamsiai žaliai, degiųjų dujų - raudonai, deguonies - mėlynai ir t.t. Be to, ant atskirų rūšių dujų balionų turi būti ryškus dujų pavadinimas, užrašytas standartine nustatyta spalva. Eksploatacijai pagamintų balionų viršutinėje dalyje turi būti iškalti ženklinimo (markiravimo) duomenys: gaminančios įmonės pavadinimas, baliono eilės numeris, baliono tipas, faktinė baliono masė, baliono tūris, pagaminimo ir eilinio išbandymo data, darbinis ir hidraulinio bandymo slėgis, Pa. Suslėgtų ar suskystintų dujų balionai turi būti laikomi specialiose patalpose ir pašiūrėse. Nuolatiniam dujų balionų laikymui patalpos turi būti I ar II atsparumo ugniai laipsnio, vienaaukštės, be pastogių ir rūsių. Sandėlių patalpose reikia įrengti natūralią arba mechaninę ventiliaciją, kad nesusidarytų dujų ir oro sprogiųjų mišinių ir didelė nuodingųjų dujų koncentracija. Degios ir degimą palaikančios dujos laikomos atskiruose sandėliuose. Apmokant saugių darbo metodų svarbu išaiškinti dirbantiems, kad dalyvaujant deguoniui vyksta intensyvi organinių tepalų oksidacija, iššaukiant t° padidėjimą, o kartais ir tepalų užsiliepsnojimą. Tai gali iššaukti sprogimą. Štai kodėl reikia saugoti deguonies balionus nuo užterštumo tepalais ir ypač tepalų patekimo į vidų. Esantys eksploatacijoje balionai turi būti atestuojami ne rečiau kaip 1 kartą per penkis metus. Išimtį sudaro balionai, kuriuose laikomas koroziją iššaukiančios dujos (chloras, sieros vandenilis). Jie tikrinami ne rečiau kaip 1 kartą per du metus. Ant baliono dedamas štampas, kuriame nurodoma sekančio bandymo metai. Periodinį tikrinimą atlieka įmonės užpildytojas arba užpildymo stotys. Periodinio tikrinimo metu visi balionai bandomi hidrauliškai slėgiu 1.5 karto viršijančiu darbinį. DARBŲ SAUGA SUVIRINANT Naudojami šie pagrindiniai suvirinimo būdai: 1.suvirinimas elektros lanku; 2.elektrinis–kontaktinis suvirinimas; 3.suvirinimas argono dujų aplinkoje; 4.suvirinimas angliarūgštės aplinkoje; 5.suvirinimas acetileno–deguonies dujomis. Kiekvienas iš šių būdų reikalauja panašių, tačiau atskirų pavojingų veiksnių sumažinimui – specifinių saugos darbe ir dirbančiųjų apsaugos priemonių. 1. Suvirinimas elektros lanku – charakterizuojamas aukšta lanko temperatūra (40000 - 50000C), nesaugia įtampa (apie 70 –120 V). Pagrindiniai kenksmingi veiksniai a) pavojingas spinduliavimas – tai labai ryškus spinduliavimas matomų šviesos spindulių, o ypatingai ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių. Pagrindinis jų poveikis – tai akių ragenos apspinduliavimas, sukeliantis oftalmiją, vokų ištinimą. Šie poveikiai trumpalaikiai (1-3 dienos), tačiau dažnas pasikartojimas gali sukelti chroniškus pasikartojimus. Infraraudonųjų spindulių poveikis taip pat sukelia veido, rankų ir kitų neuždengtų vietų nudegimus, akių kataraktą. Apsisaugoti nuo šių poveikių naudojami specialūs suvirinimo skydai, spec.drabužiai. Kaukėje įmontuojamas specialus tamsiai žalias-mėlynas stiklas suvirinimo darbų eigai kontroliuoti. b) Dulkių ir dujų kenksmingas poveikis, sukeliamas degant įvairiems metalams ir elektrodams. Dulkėse yra mangano, chromo, anhidrido, geležies, nikelio, dujose – azoto oksidai, anglies monoksidas ir kt. Patenkančios į kvėpavimo takus minėtos kenksmingos medžiagos gali sukelti kvėpavimo takų pakenkimus (pneumokoniozes). Apsisaugojimui naudojama mechaninė vietinį ištraukiamoji ventiliacija, papildoma grynu oru. Bendraapykaitinė ventiliacija įrengiama, kai 1 m3 patalpos tūrio sunaudojama 0.2 g elektrodų per valandą. c) Pažeidžiamumas elektros srove įmanomas esant nepalankioms darbo sąlygoms: dirbant metalinėse aplinkose, gulint ant metalinio lakšto ar plokštumos, drėgno paviršiaus. Pagrindinės saugos sąlygos: transformatoriaus korpuso įnulinimas arba įžeminimas, elektrodo laikiklis turi būti pagamintas iš dielektrinės medžiagos (plastmasė, medis). Pirminės avarijos įtampa £ 380 V. Tuščios eigos U lankiniam suvirinimui rankiniu būdu £ 80 V, automatiniu būdu £ 140 V, nuolatinės srovės įrenginiams £110V. Būtina naudoti spec. drabužiu ir avalynę (brezentiniai kostiumai, pirštinės, batai su lygiu išoriniu paviršiumi). Dirbant ypatingai nepalankiose sąlygose (rezervuarai) suvirinimo įrengimas privalo turėti automatinį tinklo išjungiklį, užgesus lankui. Naudojant automatinį ar pusautomatinį suvirinimo būdą, kenksmingi veiksniai sumažėja, nes darbuotojas randasi ne tiesioginėje dujų išskirstymo zonoje, o kenksmingas spinduliavimas (dujų ar fliuso) visiškai sumažinamas. 2. Elektriniam kontaktiniam suvirinimui naudojamos mažos įtampos, todėl jis yra mažiau pavojingas. Visos pirminės (tinklo) įtampos detalės turi būti patikimai įžemintos ir atitvertos. Įtampa elektroduose negali viršyti 50 V (nuolatinė 75 V), o pavojingose patalpose 12 V, be to, vienas iš elektrodų turi būti įžemintas. Asmeninei apsaugai naudojami spec.rūbai ir apsauginiai akiniai. Esant taškiniam suvirinimui, pavojingų dujų išsiskyrimas yra nedidelis, tačiau dirbant su cinkuotais, švinu padengtais paviršiais, taip pat spalvotais metalais, būtina vietinė ištraukiamoji ventiliacija. Kontaktinio suvirinimo įrenginiai turi turėti užtvaras, apsaugančias personalą nuo metalo kibirkščių ir leidžiančias stebėti procesą. 3. Suvirinimas argono aplinkoje. Argonas nedegus ir nesprogus, tačiau jis saugomas balionuose, kur slėgis siekia 15 MPa . Tai reikalauja ypatingos apsaugos transportuojant (smūgiai, kritimas, perkaitimas). Saugaus darbo reikalavimai tokie pat kaip ir įprastu suvirinimo būdu, tačiau geresniam lanko stabilumui pasiekti naudojami osciliatoriai, dirbantys 2000 V įtampos ribose. Todėl būtini keli papildomi būdai apsaugoti nuo galimo pavojingo srovės poveikio: osciliatorius turi būti patikimai įžemintas, turėti priėjimo prie jo blokuotę, automatišką atjungimą nuo tinklo, nuėmus apsaugą. 4. Suvirinimas acetileno – deguonies dujomis. (87 psl.) Pavojai: akinantis ir infraraudonasis spinduliavimas, nudegimai. Kenksmingi veiksniai: oro užteršimas dulkėmis ir dujomis. Be to, gali sprogti suvirinimui naudojamos dujos. Lydantis metalui ir degant dažams bei nešvarumams, susidaro nuodingų dujų ir dulkių. Draudžiama virinti dažytus paviršius. Prieš tai reikia nuvalyti dažus 20 cm ruože nuo suvirinimo vietos. Dažniausiai suvirinama acetileno dujomis (C2H2), kurios turi specifinį kvapą, lengvai užsidega ir greitai sprogsta. Acetileno ir oro mišinys sprogsta, kai koncentracija (pagal tūrį) 2,5—82%, o acetileno ir deguonies mišinys sprogsta, kai 2,80—93%. Reaguodamos su raudonuoju variu ar sidabru, acetileno dujos gali sprogti ir be liepsnos (pakanka stipraus smūgio arba iki 110— 120 °C pakilusios temperatūros). Acetileno dujos suvirinimui dažniausiai gaminamos vietoje. Čia kalcio karbidas paveikiamas vandeniu: CaC2 + 2H20 = C2H2­ + Ca (OH) 2 Kalcio karbidas, gautas iš negesintų kalkių , yra labai jautrus drėgmei ir smūgiams. Jis turi būti laikomas sandariose statinėse. Jas atidarant, reikia žiūrėti, kad nebūtų smūgių, nes dėl kibirkšties gali sprogti viduje esančios dujos. Statines reikia atidaryti įrankiais, pagamintais iš spalvotųjų metalų (iš lydinių, turinčių ne daugiau kaip 70% vario), bet jokiu būdu ne variniais. Acetileno dujos gaminamos specialiuose generatoriuose iš kalcio karbido, kurio gabalai turi būti ne smulkesni kaip 2 mm. Acetileno generatoriai statomi specialiai įrengtose patalpose, nepavojingose sprogimo atžvilgiu ir pastatytose iš nedegių medžiagų su lengvos dangos stogu ir į išorę atsidarančiomis durimis. Generatorinė turi būti apšviečiama pro langus ir saugios konstrukcijos lempomis. Nedidelių acetileno generatorių (ne didesnio kaip 20 m3/h našumo) patalpą leidžiama pristatyti prie kito pastato. Normaliai veikiant generatoriui, išėjusios iš degiklio acetileno dujos gali sprogti. Sprogimas neįvyksta tik todėl, kad dujų tekėjimo greitis didesnis už užsidegimo greitį. Kai acetileno tekėjimo greitis sumažėja iki 70 m/s (sumažėja deguonies slėgis arba užsikemša degiklis), tuomet dujos degiklyje pradeda sproginėti, dėl to liepsna gali persimesti į generatorių ir sukelti sprogimą. Nuo atbulinės liepsnos acetileno generatorius apsaugomas vandeniniu uždoriu, kuris nepraleidžia į generatorių deguonies, oro ir liepsnos. Nestacionarioje suvirintojo darbo vietoje deguonies balioną reikia laikyti ne arčiau kaip 5 m nuo šilumos šaltinių (krosnies, radiatoriaus, suvirinimo vietos) ir acetileno generatoriaus. Pastarasis iki suvirintojo darbo vietos turi būti ne arčiau kaip 10 m. Rekomenduotina stacionarinė suvirintojo dujomis darbo vieta su ekonomaizeriu. Jis sustabdo deguonies ir acetileno dujas, kai degiklis pakabinamas, ir paduoda anksčiau nustatytos koncentracijos dujas, kai degiklis vėl nuleidžiamas. Patalpoje, kur suvirinama dujomis, turi būti ištraukiamoji ir tiekiamoji ventiliacija. Jos našumas – 2500-3000 m3 oro vienam m3 sudeginto acetileno. Kiekviename suvirintojo poste turi veikti vietiniai 170-2500 m3/h našumo siurbtuvai. Asmeninės suvirintojo dujomis apsaugos priemonės yra ugniai atsparus kostiumas, odiniai batai, brezentinės pirštinės ir apsauginiai akiniai. Akinių šviesos filtrų skaidrumas parenkamas pagal sunaudojamo acetileno kiekį. Suvirinti leidžiama asmenims, išlaikiusiems egzaminus atitinkamo profilio profesinėje technikos mokykloje. Suvirintojas elektra turi būti ne žemesnės kaip PK apsaugos nuo elektros kvalifikacinę kategoriją. Visi suvirintojai turi būti gerai susipažinę su priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis. Be to, priešgaisrinės apsaugos ir kitas suvirintojo žinias turi patikrinti kartą per metus įmonės arba ūkio vadovo paskirta komisija. 5. Darbų sauga lituojant Litavimo darbai atliekami radijo ir elektronikos pramonės įmonėse, vykdant plokščių bei aparatūros montavimą, energetikos sistemoje, montuojant ir remontuojant kabelines linijas. Litavimui naudojami alavo-švino lydmetaliai (ПOC - 18, ПOC - 30, ПOC - 40), turintys švino. Todėl litavimo proceso metu užteršiamas oras, darbo paviršiai, rūbai ir darbininkų rankos švinu. Tai gali sukelti organizmo apsinuodijimą švinu ir iššaukti nervų sistemos, kraujo ir kraujo indų pokyčius Litavimo metu naudojami fliusai: kanifolijos spiritinis tirpalas ir cinko chloridas. Kanifolijos toksiškas veikimas pasireiškia odos erzinimu, išbėrimais. Cinko chloridas gali sukelti odos ir gleivinės nudegimus. Pavojų gali sukelti elektros srovė, kai naudojama didesnė nei 50 V kintamoji arba 75 V nuolatinė įtampa. Jeigu litavimo metu naudojamos litavimo lempos ar dujų balionai, gali kilti gaisras bei sprogimas Litavimo darbų metu galimi nudegimai ir akių traumos. Patalpose, kur vykdomas litavimas, draudžiama laikyti asmeninius daiktus, valgyti, rūkyti, o taip pat neštis į namus darbo rūbus. Litavimo darbo vietoje įrengiama vietinė ištraukiamoji ventiliacinė sistema, kuri turi užtikrinti švino koncentraciją darbo zonoje ne didesnę kaip 0.01 mg/m3 Kad išvengti nudegimų ir rankų odos užteršimo švinu, dirbantiesiems turi būti išduodamos servetėlės, lydmetalio pertekliui nuo lituoklio pašalinti, o taip pat pincetai lituojamų laidų palaikymui bei lydmetalio padavimui į litavimo zoną (jei nėra automatinio). Esant akių užteršimo ar nudegimo pavojui, dirbantieji aprūpinami apsauginiais akiniais. Baigus darbą rankinio litavimo metodu, reikia rankas apiplauti 1 % acto rūgšties tirpalu, nusiplauti jas su muilu, praskalauti burną, išsivalyti dantis ir išsimaudyti duše. Efektyviausia apsaugos nuo sudirginimų litavimo metu priemonė yra litavimo darbų mechanizavimas ir automatizavimas panardinimo metodu, selektyviniu litavimu, lydmetalio banga. Energetikoje kabelių sujungimui naudojamos movos, nereikalaujančios litavimo. 6. Apsauga nuo elektros Apsauga nuo elektros - tai techninių, organizacinių priemonių ir teisinių normų, skirtų žmonėms apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės , elektros lanko, elektromagnetinio lauko ir statinės elektros poveikių, visuma (t.t. žingsnio įtampa). Elektros įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija, jų pagalbiniai įtaisai ir panašiai), skirta elektros energijai pagaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti arba vartoti. Aktyvioji dalis – laidi elektros įrenginio dalis, kuria normaliomis darbo sąlygomis teka srovė arba kuri turi tik įtampą; nulinis laidininkas. Pasyvioji dalis – laidi elektros įrenginio dalis, normaliomis darbo sąlygomis neturinti įtampos, tačiau įtampa joje gali atsirasti pablogėjus izoliacijai. Elektros srovės poveikis Elektros srovė, tekėdama žmogaus organizmu, gali sukelti įvairų poveikį: ◦ kraujagyslių, nervų įkaitimą, ◦ nudeginimus, ◦ kraujo ir kitų organinių skysčių sudėties pasikeitimą, ◦ raumenų traukulius. Poveikis gali būti Tiesioginis: • elektros traumos (išoriniai sužalojimai), • elektros smūgiai (vidiniai sužalojimai). Refleksinis (per nervų sistemą): elektros šokas -kraujotakos, medžiagų apykaitos, kvėpavimo sutrikimai. Elektros traumoms priskiriami: • Nudegimai • odos metalizacija • elektriniai ženklai • akių ragenos uždegimai • mechaniniai sužalojimai Nudegimai gali būti keturių laipsnių: • I-laipsnio – parausta oda, • II-laipsnio – susidaro pūslės, • III-laipsnio – apmiršta odos audiniai per visą sluoksnį, • IV-laipsnio – audiniai apanglėja Odos metalizacija esti tada, kai ilgalaikio elektros lauko poveikio rezultate išlydyto metalo dalelės įsiskverbia į odos poras ir sudaro metalizuotą paviršių Elektros ženklai – tai pilkos arba gelsvai baltos dėmės. Jos lieka odos paviršiuje, kai prateka elektros srovė. Akių regos uždegimai – elektrooftalmija, kurie įvyksta, kai akis paveikia stiprus ultravioletinis spindulių srautas sklindantis degant elektros lankui. Mechaniniai sužalojimai, kurie susidaro dėl žmogaus raumenų susitraukimo veikiant elektros srovei. Elektros smūgis – tai gyvų audinių dirginimas, kai jais teka elektros srovė. Elektros smūgiai gali būti keturių laipsnių: • I-laipsnio – konvulsiniai raumenų susitraukimai, kai neprarandama sąmonės, • II-laipsnio – konvulsiniai raumenų susitraukimai, kai netenkama sąmonės, bet išlieka normali širdies veikla ir kvėpavimas, • III-laipsnio – netenkama sąmonės ir sutrinka širdies arba kvėpavimo organų veikla (arba abu kartu), • IV-laipsnio – klinikinė mirtis, kai nėra kvėpavimo ir kraujo apytakos. Klinikinė mirtis – tai pereinamasis procesas nuo gyvybės į mirtį. Ji tęsiasi 5-6 minutes, o po to prasideda biologinė mirtis, kai sustoja visi biologiniai procesai ir pradeda irti baltymai. Veiksniai, įtakojantys elektros srovės poveikio pasekmes. Pagrindinis veiksnys srovės stipris. Priklauso nuo įrengimo įtampos ir visų grandinės elementų, kuriais teka srovė, varžos. Pagrindinė varža šioje grandinėje yra žmogaus kūno varža. Žmogaus kūno varžą sudaro: • Išorinė - odos varža • Vidinių organų varža Odos varža: ▪ sausos R » 100.000 Ω, ▪ drėgnos R » 1000 Ω, ▪ vidaus organų » 500-1000 Ω. Tekant srovei odos R ↓. Skiriama: • minimalios juntamos srovės - nuolatinei srovei vidutinė ~ 2,0 mA; 50 Hz kintamajai srovei vidutinė ~ 0,5 mA (su nukrypimais); • atleidžiančios srovės (viršijus paralyžiuojami žmogaus pirštai) - kintamajai srovei 119 (t=0,1 s) 11 mA (t=10s), nuolatinei 37 mA (t=10s). Žmogaus gyvybei yra pavojingos tos srovės, kurios sukelia pirminę širdies fibriliaciją (chaotiški kai kurių širdies raumenų audinių susitraukimai). Minimali tokį reiškinį sukelianti srovė yra 100 mA. Statistiniai duomenys: • 18 % mirtinų nelaimingų atisitikimų įvyko tekant žmogumi srovėms iki 5 mA, • 24 % - 5-10 mA srovėms, • 32 % - tekant 10-20 mA, • 26 % mirtinų nelaimingų atisitikimų įvyko nuo srovių didesnių už 20 mA. Užregistruota minimali elektros srovė, sukėlusi žmogaus mirtį – 0,8 mA; didžiausia užregistruota srovė, nesukėlusi mirties yra 10 A. Žmonių mirtys nuo mažų srovių paaiškinama kai kuriomis nepalankiomis vidinėmis ir išorinėmis aplinkybėmis. Vidinės aplinkybės: 1) dėmesio faktorius 2) jautrios elektrai vietos Nepavojingomis laikomos srovės: 1.Absoliučiai nepavojinga srove laikoma 0,1 mA. (Šia sąlyga naudojamės parenkant izoliaciją elektros įrengimams iki 1000 V įtampos). 2.Kadangi visų nepalankių aplinkybių sutapimo tikimybė yra labai maža, tai kai kuriomis apsauginėmis priemonėmis nepavojinga srove galima laikyti 1,0 mA. 3.Išimties atvejais, specialiai apmokyti personalo elektros įrengimuose nepavojinga srove laikome 10 mA. Minimalios širdies fibriliacijos srovės – 100 mA visais atvejais pavojingos. II veiksnys. Srovės rūšis ir dažnis. Pavojingumo maksimumas prie 50 Hz. Didėjant dažnumui pavojingumas mažėja. Yra duomenų, kad širdies fibriliacijai pavojingiausios 50 Hz, o kvėpavimo sustojimui 200 Hz dažnumo srovės. III veiksnys. Srovės tekėjimo žmogumi laiko faktorius. Leistinas žmogumi tekėjimo laikas gali būti nuo 0,01 iki 2,0 sek. IV veiksnys. Širdies veiklos ciklo ir srovės įjungimo momentas. Kai sutampa su širdies susitraukimo momentu, pavojingumas mažesnis, o kai su atsipalaidavimo momentu – didesnis. V veiksnys. Sveikatos būklė ir nuovargis. Elektrotraumų sunkumą padidina girtumas, kai kurie medikamentai ir ligos, išsekinančios nervų sistemą (skydinės liaukos funkcijos padidėjimas ir stenokardija). VI veiksnys. Srovės kelias žmogumi. Pavojingiausi tie, kuriais didžiausia srovės dalis praeina per širdį ir plaučius (galva-rankos 7%, ranka- ranka 33%, dešinė ranka-kojos 6,7%, kairė ranka-kojos 3,7%, koja-koja 0.4%). VII veiksnys. Išorės veiksniai. Elektrotraumų sunkių pasekmių tikimybė gali padidėti, didėjant aplinkos t0, drėgmei, anglies dvideginio kiekiui ore, mažėjant atmosferos slėgiui ir deguonies kiekiui ore. Elektros įrenginių eksploatavimo patalpos, elektros srovės pavojingumo atžvilgiu, klasifikuojamos į tris pavojingumo klases: • labai pavojinga patalpa; • pavojinga patalpa; • normali (nepavojinga) patalpa. Labai pavojinga patalpa vadinama patalpa, pasižyminti bent vienu iš šių požymių: • šlapia patalpa (oro drėgnis j »100 %, sienos, grindys, lubos ir patalpoje esantys daiktai pasidengia rasa); • patalpa su chemiškai arba biologiškai agresyvia aplinka, kurioje nuolat arba dažnai būna chemiškai agresyvių garų, dujų, skysčių arba susidaro nuosėdų ar pelėsių, ardančių elektros įrenginių izoliaciją ir srovines dalis; • patalpa pasižyminti dviem ar daugiau pavojingai patalpai būdingais požymiais. Pavojinga vadinama tokia patalpa, kuri pasižymi bent vienu iš šių požymių: • oro drėgnis j > 75 % arba yra elektrai laidžių dulkių; • vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė nei + 35 °C; grindys yra laidžios elektros srovei (metalinės, gruntinės, gelžbetonio, plytų, keramikinės, vinimis sutvirtintos medinės ir kitos, turinčios su žeme elektros srovei laidžių kontaktų). Jei grindys padengtos plastmase, guminiais ir kitais iš izoliacinės medžiagos pagamintais patiesalais bei sausos, medinės, neturinčios metalinių tvirtinimo elementų grindys priskiriamos prie elektros srovei nelaidžių grindų; patalpoje yra galimybė vienu metu prisilieti prie srovei laidžių neįžemintų elektros įrenginių korpusų ir prie srovei laidžių konstrukcijų, turinčių kontaktą su žeme. Patalpa, kuriai netaikytina labai pavojingoms ir pavojingoms patalpoms būdingi požymiai, priskiriama normaliai (nepavojingai) patalpai. Žmogaus pažeidimas elektros srove 7.3 Žmogaus pažeidimas elektros srove 105-114 p. [1] Darbo apsauga Žmogus gali nukentėti: • įvykus įžemėjimui (žingsnio įtampa, prisilietimo įtampa), • prisilietęs prie srovinių dalių (vienfazis ir dvifazis įsijungimas), • prisilietęs prie metalinių pasyviųjų elektros įrenginių dalių, kurios gauna įtampą pažeidus izoliaciją. Žingsnio įtampa, prisilietimo įtampa 106-108 psl. (Priedas 52-73) Eksploatuojant elektros įrenginius apsaugoti žmogų leidžiama šiais būdais: 1. Panaudojant apsaugos nuo elektros priemones: apsaugos priemonėmis vadinami kilnojami ir kiti įtaisai bei įrenginiai skirti elektros įrenginiuose dirbantiems darbuotojams apsaugoti nuo elektros srovės, elektrostatinio, elektromagnetinio lauko ir elektros lanko bei jo degimo produktų poveikio, kritimo ir pan. Pvz. izoliuojančios operatyvinės lazdos, guminės dielektrinės pirštinės, botai, kaliošai, kilimėliai, apsauginiai akiniai, skydeliai. 2.Pažeminant įtampą; saugi įtampa yra ne daugiau kaip: 50 V kintamos srovės įrenginiams ir 75 V nuolatinės srovės įrenginiams. Pažeminti įtampą saugos tikslais leidžiama tik tais transformatoriais, kuriuose aukštesnės įtampos apvija yra elektriškai atskirta nuo žemesnės įtampos apvijos. 3. Panaudojant skiriamuosius transformatorius; tai specialus transformatorius, kurio antrinė apvija patikimai atskirta nuo pirminės apvijos ir nuo žemės, skirtas saugai užtikrinti; 4. Panaudojant papildomą, dvigubą arba sustiprintą izoliaciją; 5. Įžeminant arba įnulinant elektros įrenginių srovei laidžius korpusus; 6. Kontroliuojant įtampą ir srovę; 7. Panaudojant garsinę ir vizualinę signalizaciją; 8. Panaudojant apsaugai skirtus įtaisus ir priemones; 9. Panaudojant signalines spalvas ir ženklus; 10. Atjungiant įtampą; 11. Panaudojant ekranuojančius komplektus; 12. Panaudojant izoliuojančias aikšteles. Izoliacijos taikymas, normavimas ir kontrolė Pagrindinė izoliacija – tai srovinių dalių izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo pavojingo elektros srovės poveikio. Papildoma izoliacija – tai izoliacija, papildanti pagrindinę izoliaciją, kuri apsaugo nuo pavojingo elektros srovės poveikio, kai pažeidžiama pagrindinė izoliacija Dviguba izoliacija – tai izoliacijų, kurias sudaro pagrindinė ir papildoma izoliacija, sistema. Dviguba izoliacija žymima ženklu. Sustiprinta izoliacija – tai srovinių dalių vieninga izoliacija, kuri užtikrina tokį pat apsaugos nuo sužalojimo elektros srove patikimumą, kaip ir dviguba izoliacija. Pagrindinė izoliacija taikoma visiems elektros įrenginiams. Dviguba ir sustiprinta - elektros įrankiams. Veikiant drėgmei, šilumai, elektros lankui, mechaniniams ir cheminiams veiksniams izoliacija sensta. Tokią izoliaciją gali pramušti elektros tinklo įtampa, todėl ji yra padidėjusio pavojaus šaltinis. Pavojaus tikimybei sumažinti atliekama izoliacijos periodinė arba nuolatinė kontrolė. Periodiškai tikrinama ne rečiau kaip kartą metuose. Matuojama megommetru. Vartotojui iki 1000 V įtampos įvadinių kabelių izoliacijos varža tarp fazių ir fazės ir nulio turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MW. Įnulinimas.Jo veikimas ir taikymas Įnulinimu vadinamas elektros srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu tašku Elektros įrenginio E įnulinimo schema: T- transformatorius; TN- transformatoriaus neutralė; Rj ir RN- fazinio laido ir apsauginio nulinio laidininko PEN aktyviosios varžos; F- apsaugos aparatas; Uj- fazinė įtampa; Ik- vienafazio trumpojo jungimo srovė; URj ir URN- fazinio laido ir apsauginio nulinio laidininko įtampos; K- trumpojo jungimo taškas; Rh- žmogaus varža; RtN - transformatoriaus neutralės įžeminimo varža; UhN - įnulintų įtampą turinčių nesrovinių dalių lietimo įtampa; Ih- tekanti žmogumi srovė Įnulinimo schemos sudėtinės dalys yra apsauginis laidininkas PE arba apsauginis nulinis laidininkas PEN, apsaugos aparatas ir tinklo neutralės įžeminimas. Apsauginio laidininko paskirtis – sudaryti trumpojo jungimo srovei mažą grandinės varžą, kad nuo šios trumpojo jungimo srovė suveiktų apsaugos aparatas. Apsauginiuose, apsauginiuose nuliniuose laidininkuose draudžiama montuoti lydžiuosius saugiklius, vienpolius automatinius jungiklius ir kitokius vienpolius jungimo aparatus. Apsaugos aparato paskirtis – atsiradus įtampai elektros įrenginio pasyviosiose dalyse, automatiškai atjungti elektros įrenginį nuo elektros tinklo. Transformatoriaus neutralės įžeminimas įvykus fazės įžemėjimui, sumažina įnulintų elektros įrenginių korpuso įtampą iki saugios reikšmės. Įnulinimo apsauginio veikimo principas – izoliacijos pramušimą tarp fazinio laido ir įnulintų pasyviųjų dalių paversti vienfaziu trumpuoju jungimu, kad sudaryti didelę trumpojo jungimo srovę Ik, nuo kurios suveiktų apsaugos aparatas (lydusis saugiklis, automatinis jungiklis), kuris pramuštą izoliaciją turinčias aktyviąsias dalis, o kartu ir fazinę įtampą gavusias pasyviąsias dalis atjungia nuo fazinės įtampos. Įnulinimas taikomas TN tinklo sistemoje iki 1000 V įtampos elektros įrenginiams Įžemintos neutralės sistemoje leidžiama įžeminti tik šiais atvejais: • vartotojų įrenginius, jeigu juos įžeminus, įrenginio gedimo atveju užtikrinama saugi maža apsauginio nulinio laido įtampa neutralios žemės atžvilgiu; • vartotojų įrenginius, jeigu saugai padidinti naudojama skirtuminės srovės apsauga, automatiškai atjungianti maitinimą, atsiradus srovės nuotėkiui per įžemintuvą į žemę. Įnulinti būtina: • visus 380 V ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės bei 440 V ir aukštesnės įtampos nuolatinės srovės elektros įrenginius; • aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės elektros įrenginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat lauke esančius įrenginius. Sprogiose zonose eksploatuojami elektriniai įrenginiai gali sukelti ne tik elektros srovės pavojų, bet ir aplinkos sprogimą, todėl būtina įnulinti visus (bet kurios įtampos) elektros įrenginius. Įnulinti reikia šias įrenginių dalis: • elektros mašinų, transformatorių, aparatų, šviestuvų ir pan. korpusus; • elektros aparatų pavaras; • skirstymo ir valdymo skydų, skydelių ir spintų korpusus; • skirstyklų metalines konstrukcijas, metalines kabelių movas, metalinius galios ir kontrolinių kabelių apvalkalus ir šarvus, apvalkalus, metalinius elektros instaliacijos vamzdžius; • kitas metalines konstrukcijas, ant kurių arba į kuriuos montuojami elektros įrenginiai; • metalinius elektros imtuvų korpusus; • elektros įrenginius sumontuotus ant staklių, mašinų ir mechanizmų judamųjų dalių. Kilnojamieji elektros imtuvai (elektriniai įrankiai, prietaisai, buitiniai įrenginiai, kurie prie elektros tinklo jungiami lanksčiais laidais arba kabeliais) ir vežiojamieji elektros įrenginiai (pvz., elektrinio suvirinimo) įnulinami specialia lankstaus daugiagyslio laido arba kabelio gysla (trečiąja – vienfaziams ir ketvirtąja arba penktąja – trifaziams elektros įrenginiams), kuria neteka darbo srovė. Apsaugos aparatų nominaliosios srovės nustatomos pagal apsaugomų elektros įrenginių darbo ir paleidimo sroves. Elektros įrenginį (pvz.: lempą, šildymo prietaisą, transformatorių, asinchroninį elektros variklį su faziniu rotoriumi), kurio paleidimo srovė yra maža, teka labai trumpą laiką arba jos nebūna, apsaugančio aparato nominalioji srovė yra IFnom ³ Id čia IFnom- apsaugos aparato nominalioji srovė, A; Id- apsaugomo elektros įrenginio darbo srovė, A. Asinchroninį elektros variklį su trumpai jungtu rotoriumi apsaugančio aparato nominalioji srovė išreiškiama priklausomybe IFnom ³ IMp / KF čia IMp- asinchroninio elektros variklio paleidimo srovė, A; KF- normuojamas paleidimo ir apsaugos aparato nominaliosios srovių santykis. Pastabos: • Kf = 2,5 – kai variklio paleidimo sąlygos lengvos (pvz., ventiliatoriaus variklio); • Kf =1,6-2,0 – kai paleidimo sąlygos sunkios (pvz., krovinių kėlimo įrenginių variklių). Apsaugos aparatų suveikimo sąlygos Įnulinimo apsauginis efektyvumas yra atvirkščiai proporcingas apsaugos aparato suveikimo laikui. Taisyklės normuoja ne apsaugos aparato suveikimo laiką, o vienfazio trumpojo jungimo ir apsaugos aparato nominaliosios srovių minimalų santykį KNmin: Ik / IFnom ³ KNmin (1) čia Ik- vienfazio trumpojo jungimo srovė, A; IFnom- apsaugos aparato nominalioji srovė, A; KNmin- normuojamas vienfazio trumpojo jungimo ir apsaugos aparato nominaliosios srovių minimalus santykis. Pastabos: 1.KNmin=3 – saugiklių lydukams ir automatiniams jungikliams su šiluminiais atkabikliais, kurie apsaugo nesprogių zonų elektros įrenginius; 2.KNmin=4 – saugiklių lydukams, kurie apsaugo sprogių zonų elektros įrenginius; 3.KNmin=6 – automatiniams jungikliams su šiluminiais atkabikliais, kurie apsaugo sprogių zonų elektros įrenginius; 4.KNmin»1.5 – automatiniams jungikliams su elektromagnetiniais atkabikliais, atsijungiantiems be laiko uždelsimo, saugantiems nesprogių ir sprogių zonų elektros įrenginius Projektuojant įnulinimo sistemą, fazinių ir nulinių laidų skerspjūviai ir apsaugos aparatai turi būti parinkti tokie, kad susidarytų trumpojo jungimo srovė, kuri tenkintų nelygybės sąlygas. Trumpojo jungimo srovė apskaičiuojama: ZTR - transformatoriaus varža, Zj - fazinio laidininko varža, ZPEN - apsauginio nulinio laidininko varža Įnulinimo kontrolė Periodiškai matuojama kilpos, kurią sudaro fazinis ir apsauginis laidininkai, varža ir tikrinama sąlyga (1) Kai faktinis trumpojo jungimo ir apsaugos aparato nominaliosios srovių santykis KN

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 21211 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
81 psl., (21211 ž.)
Darbo duomenys
  • Saugos konspektas
  • 81 psl., (21211 ž.)
  • Word failas 3 MB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Darbo sauga - teorija

Darbo sauga - teorija Sauga Peržiūrėti darbą

Darbo sauga teorija

Darbo sauga teorija Sauga Peržiūrėti darbą

Darbų sauga UAB "Meistriukai ir KO"

Darbų sauga UAB "Meistriukai ir KO" Sauga Peržiūrėti darbą

Darbų sauga žemės ūkyje ir pramonėje

Darbų sauga žemės ūkyje ir pramonėje Sauga Peržiūrėti darbą

Žmogaus sauga - teorija

Žmogaus sauga - teorija Sauga Peržiūrėti darbą

Žmogaus sauga. Teorija egzaminui

Žmogaus sauga. Teorija egzaminui Sauga Peržiūrėti darbą

Darbų sauga

Darbų sauga Sauga Peržiūrėti darbą

Žmonių ir darbų sauga

Žmonių ir darbų sauga Sauga Peržiūrėti darbą

Darbų sauga ir sveikata dirbant maitinimo įmonėse

Darbų sauga ir sveikata dirbant maitinimo įmonėse Sauga Peržiūrėti darbą

Darbų sauga: viešbutis UAB "Parko vila"

Darbų sauga: viešbutis UAB "Parko vila" Sauga Peržiūrėti darbą

Teorija - darbo sauga

Teorija - darbo sauga Sauga Peržiūrėti darbą

Darbų ir darbuotojų sauga

Darbų ir darbuotojų sauga Sauga Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt