Darbų sauga

1. Įvadas Pagrindinė kiekvienos šalies vertybė yra jos pilietis, todėl ir Lietuvoje skiriamas didelis dėmesys žmonių saugai darbe, santykiams su darbdaviu, žmogaus sveikatos sutrikimų prevencijai ir mus supančiai aplinkai .Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.. Šiuos ir kitus reiškinius reglamentuoja ir apsprendžia pagrindiniai šalies įstatymai, Lietuvos respublikos Konstitucija, Lietuvos respublikos Darbo kodeksas, Lietuvos respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, instrukcijos, nuostatai ir kiti dokumentai sudaryti atskiroms žmonių grupėms remiantis šiais pagrindiniais įstatymais. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Šio Įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams. Šiame darbe aprašyti kai kurie reikalavimai asmenims atliekantiems darbus susijusius su tam tikru pavoju jų ir kitų žmonių sveikatai bei aplinkai. Darbų saugos organizavimas įmonėje Už darbų saugą įmonėje atsako juos savininkas arba vadovas. Kiekviename padalinyje atsako to padalinio vadovas. Darbdavys—padalinio vadovas Darbų saugos padalinis-jis tik kontroliuoja, bet neatsako Darbdavys turi užtikrinti saugias darbo vietas aprūpinti spec. drabužiais ir apsaugos priemonėmis. Jis privalo mokyti darbuotojus apsaugos priemonių ir kontroliuoti kaip juos yra vykdomos, organizuoti sveikatos medicinine patikra, įvykus nelaimingam atsitikimui suteikti med. Pagalba, tirti nelaiminga atsitikima, pranešti darbo inspekcijai, kompensuoti už padaryta žalą, teikti lengvatas žmonėms pagal numatytus įstatymus. Už darbu saugos taisyklių pažeidimus kaltininkas gali būti baudžiamas drausmine tvarka,administracine tvarka, materialine tvarka, civiline tvarka, baudžiamąja tvarka. Žmogaus saugos kursas ir jo sudėtines dalys 1.Ergonomika –yra mokslo šaka nagrinėjanti darbo atitikimą žmogaus fiziologijai ir kaip pritaikyti darbą prie žmogaus galimybių 2.Darbo medicina- nagrinėja gamybiniu veiksnių įtaką žmogaus sveikatai. 3.Technines apsaugos nuo keiksmingu veiksnių priemones. 4.Gaisrines saugos organizavimą 5. Civiline sauga –nagrinėja gyventoju ir darbuotoju išsaugojimo problema po įv. Galimų nelaimių ir karo veiksnių Darbų saugos organizavimo struktūra Respublikoje Vadovauja socialines apsaugos ir darbo ministerija. 1. Technikos peržiūros departamentas 2. Darbo inspekcija 3. Sveikatos ministerija a) higienos centras Visi jie kontroliuoja įmonę Darbų saugos organizavimas įmonėje Už darbų saugą įmonėje atsako juos savininkas arba vadovas. Kiekviename padalinyje atsako to padalinio vadovas. Darbdavys—padalinio vadovas Darbų saugos padalinis-jis tik kontroliuoja, bet neatsako Darbdavys turi užtikrinti saugias darbo vietas aprūpinti spec. drabužiais ir apsaugos priemonėmis. Jis privalo mokyti darbuotojus apsaugos priemonių ir kontroliuoti kaip juos yra vykdomos, organizuoti sveikatos medicinine patikra, įvykus nelaimingam atsitikimui suteikti med. Pagalba, tirti nelaiminga atsitikima, pranešti darbo inspekcijai, kompensuoti už padaryta žalą, teikti lengvatas žmonėms pagal numatytus įstatymus. Už darbu saugos taisyklių pažeidimus kaltininkas gali būti baudžiamas drausmine tvarka,administracine tvarka, materialine tvarka, civiline tvarka, baudžiamąja tvarka. Nelaimingi atsitikimai, jų rūšis ir ištyrimo metodika Nelaimingas ats. Yra ūmus darbuot. sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo vienai dienai. Trumpalaikiškumo nel. Ats. Skiriasi nuo profesiniu susirgimu. Profesinis susirgimas tai darbuot. Sveikatos sutrikimas dėl darbo aplinkos keiksmingo poveikio. Nelaimingi atsitikimai skirstomi : 1.gamybinis nelaimingas atsitikimas (tai toks kuris įvyko darbo metų, darbo vietoje vykdant gamybine užduoti) 2.nelaimingas atsitikimas susijęs su gamyba( tai atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo. Apmoka SoDra) 3.nelaimingas atsitikimas ne susijęs su gamyba( buitiniai atsitikimai) Labai svarbu klasifikuoti nelaimingus atsitikimus, nes nuo to priklauso kompensacijos didis: 1) 100% kompensavimas ( apmoka įmone) 2) beveik 100% 3)daug mažiau 1) ir 2) tiriami 3) tik tuo atveju jei miršta ir tai policijos Labai svarbus 1) atsitikimo tyrimas, nuo juo priklauso ar įmone kalta ar žmogus, įsipareigojimai. Tiriant sudaroma NA akto forma N-1. Jis saugomas 75 metus Surašomi yra 4 egzemplioriai: nukentėjusiam, įmonei, darbo inspekcijai, profsąjungom. 2) grupes atsitikimai tiriami socialinio draudimo darbuotoju arba inspektorių Nelaimingų atsitikimų apskaita. Tarptautine darbo organizacija Ženevoje veda apskaitą apie nelaimingus atsitikimus. Apie 19 rodiklių, 3 pagrindiniai Traumų dažnių koef: Kd=1000 N/S N-traumu skaicius S-sarašiniu darbotojiu skaicius Traumų sunkumo koef: Ks=E/N E-bendras traumatizmo pasėkoje nedirbtu dienu skaičius įmonėje Gamybos pavojingumo koef: Kp=Kd*Ks Jis parodo kiek netenkama darbo dienų 1000 darbuotojų Apsauga nuo pažeidimų elektros srove Elekt. srov. vienas iš pavojingiausiu veiksmų. E.s. veikiant žmogų turi šilumini poveiki, elektrolitini, biologini. Šiluminis poveikis-kūnas įkaista –kontakto vietoj nudegimai. Elektrolitinis-suskyla elektrolitai ir sutrinka medžiagų apykaita Biologinis-pasireiškia traukuliais, dėl jų galimi įv.vidaus organu pažeidimai. Būna elektros traumos ir smūgiai. Traumos –tai lokaliniai kūno pažeidimai ( elektrofamija) Smūgiai tai įvairus vidaus organu pažeidimai pagal išorinius požymius yra skirstomi į 4 grupes: 1. I-ojo laipsnio smūgis –raumenų traukuliai bet žmogus neprarado sąmones 2. II-ojo - raumenų traukuliai ir sąmones praradimas 3. III-ojo –traukuliai ir širdies darbo sutrikimas arba kvėpavimo sutrikimas 4. IV-ojo-širdis neplaka žmogus nekvėpuoja (klinikine mirtis) Elekt. Sroves poveikis priklauso nuo įtampos, nuo tinklo schemos, ind.žmogaus savybių, sroves savybių, pratekančios sroves didžio. Žmogaus kūno varža 2000-2000000 Omu, priimam kad Ržm=1000 Omu. Labiausiai pavojinga kintama srovė nuo 20-50Hz mažiau nuolatine ir beveik nepavojinga aukšto dažnio. Žmogus pradeda jausti kintama srovė nuo 0.6-1.5 mA tai vadinama pojūčio riba. 10-15 mA iššaukia skausmingus traukulius, 25-50mA veikia krūtines ląsta o apie 100mA sutrikdo širdies darbą. Nuolatine srovė 5-7mA pojučio riba. 50-70mA paralyžiuojanti srove ir apie 300mA sutrikdo širdies darbą Pirmoji pagalba nukentėjus nuo elektros sroves. Pirmoji pagalba priklauso nuo nukentėjusio būkles.Pirmiausia nukentejusejį reikia atriš nuo laidų. Visais atvejais mes privalome iškviesti gydytoja nes kartais pasekmes gali pasireikšti net po 2-3 savaičių.Jei žmogus buvo veikiamas traukuliu tai gali susidaryti krešulys. Jei buvo veikiamas traukuliu bet su sąmone tai reikia paguldyt ir padaryti širdies masažą. Jei praradęs sąmone tai reikia dar atpalaiduoti diržus ir duoti pauostyti amoniako. Jie žmogus nekvėpuoja tai reikia daryti dirbtini kvėpavimą iš burnos į burną. Jei neplaka širdis tai daromas išorinis širdies masažas. Jei žmogus nekvėpuoja ir širdis neplaka tai daro ta ir ta iki gydytuoju pasirodymo. Elektros sroves nutekėjimas į žemę. Jei laidininkas kontaktuoja su žeme, žemes paviršiuje atsiranda potencialas. =Iž*Rž. Tokį potencialą reikia įvertinti iki 20m. laidininko kontaktas su žeme gali būti atsitiktinis o gali būti specialiai organizuotas. Konstrukcija jungianti laidininką su žeme yra vadinama įžemikliu. O laidininko sujungimą su žeme vadinama įžeminimu. Iš saugumo sumetimu įžeminimo varža turi būti maža, tai panaudojami grupiniai įžeminimai. Grupiniu įžeminimu varžu prikl: Rgr=R/n- kur - grupinio įžeminimo išnaudojimo koeficientas, n-strypu skaičius Didėjant atstumui iki 20m, - artėja prie 1. Prisilietimo įtampa Tai įtampa veikiantį žmogų palietusi laidą Del tuo kad per įžeminimą korpusas yra sujungtas su žeme, jos paviršiuje atsiranda potencialas ž=Iž*Rž korpuso potencialas yra lygus max ž ir žmogų veikai potencialu skirtumas. Tolstant nuo įžemiklio žemes įtampa didija Užm= ž-a Užm=ž* kur - prisilietimo koef kuris priklauso nuo to kaip toli stovi žmogus nuo įžemiklio Žingsnio įtampa Jei laidininkas kontaktuoja su žeme, tai žemes paviršiuje atsiranda potencialas. Užm= ž-b Užm=ž* -priklauso nu o atstumo a, kuo a didesnis tuo  mažesne Patekus į zoną kur veikai žingsnio įtampa reikia žinoti kaip elgtis, žengti mažus žingsnelius. Žmogaus pažeidimų esant skirtingoms tinklo schemoms galimybių analizė. Pavojingiausias atvejis kaip liečia dvi fazes Užm=sq(3) Uf Palietus žmogui viena faze pažeidimo pavojus priklauso nuo tinklo schemos. Trifazis tinklas su izoliuotu nuliu Trifazis keturių laidu tinklas su izoliuotu nuliu Ižm1000V tai RižInsaug – saugiklio nominalioji srovė Inapsaug=Ipaleid .  - atsargos koeficientas. ; zt – transf. varža, zkkilpos varža. Dėl asimetrinės apkrovos ant nulinio laido gali atsirasti įtampa net ir neįvykus trump. jungimui, todėl jis būtinai turi būti įžemintas. Turi būti papildomi įžeminimai. Įnulinimas naud. tik iki 1000V. Veikia kaip išneštas įžemiklis pirmoj fazėj. Apsauginis tinklo išjungimas 1 mašinos korpusas įžemintas Kartais dėl gedimų gali pakisti linijoj režimai (sumažėja U padidėja korpuso potencialas žemės atžvilgiu išauga nutekėjimo i). Tai apsauginio atjungimo schema reaguojanti į korpuso potencialo padidėjimą žemės atžvilgiu. Turi papildomą įžeminimą. Į papildomą įžeminimo grandinę įjungta rėlė 2 kuri valdo e-mechanin. išjungėją 3. Trumpo jungimo atveju teka srovė per 2 ir išjungia. Taikomas iki 1000 V. Apsauginio išjungimo schema nereaguojanti į padidėjusią nutekėjimo srovę. 1 – nuolatinės srovės šaltinis 2 – rėlė D – droselis, DT – droselis transformatorius 3 – elekromechaninis išjungėjas. 1 yra įžemintas. kitas –per 2, D, DT sujungtas su tinklo nuliu. D apriboja srovę. DT – leidžia gauti nulį trifaziame trijų laidų tinkle. 2 valdo 3. Sumažėjus izoliacij. varžai užsidaro kontūras ir nuo 1 iki 0 pradeda tekėti srovė ir atjungia 3. Taikomas iki 1000 V. Talpuminių nuotekio srovių kompensavimas Laidininkas su žeme sudaro kondensatorių. Pro šį teka kintama srovė. Vyksta srovės nutekėjimas. Nepageidaujamas elektroniniu požiūriu. Dirbti tokioje zonoje yra pavojinga. Nuotekio srovę galima sumažinti tinklo 0 įžeminant per induktyvumą. Talpa laidininko žemės atžvilgiu pastovi. Galima parinkti tokį induktyvumą kad nuotekis būtų min. Taikoma iki U>1000V, požeminiams kabeliams. Izoliacijos profilaktika ir kontrolė Nuo izoliacijos būklės priklauso žmogaus saugumas. Laidininko izoliac. varža yra normuojama Riz>0.5M Šis parametras periodiškai kontroliuojamas. Izoliacij. kontrolę reikia atlikti rečiau kartą į 2 metus. R matuojama atjungus įrengimus. Vygdoma ir nuolatinė izoliac. kontrolė. Elektros paskirstymo stotyse registruoja nuotekio srovės padidėjimą. Pagalbinės relektrotechninės apsaugos priemonės Įv. indikatoriai, matavimo prietaisai. Priskiriami plakatai, įvairūs užrašai. Viena grupė – izoliuojančios pagalbinės apsaugos priemonės (kilimėliai izoliaciniai, izoliaciniai stovai, avalynė, pirštinės, kabeliai. Jos periodiškai privalo būti bandomos. Ne rečiau 2 kartus į metus. Pasas. Tinka naudoti iki 15kV Iki ……….(data) Įm. Atlikusi bandymus. Elektros įrenginių eksploatacijos erganizavimas Dirbant su elektra įreng., neužtenka tik tvarkingų tech. Priemonių, bet būtinas ir tinkamas darbo organizavimas. Yra normatyvin. dokumentas “Elektros įrengimų eksploatacijos taisyklės”. Pagal jas darbuotojai, dirbantys prie elektros įrengin., skirstomi į 3 grupes. 1 operatyvinis personalas 2 remontinis personalas 3 operatyvinis remontas 1) – aukštos kvalifikacijos elektrikai (>=5 kategorija), žinantis tinklo schema, elektros įreng. schemą. atlieka paro. jung. darbas – apžiūrą ir perjungimas. 2) – atlieka įrengim. remontą, dažn. atjungus nuo tinklo. Neatjungus – gali tik elektrikai (>=5 kategorija). 3) – mažose įmonėse. Atlieka ir apžiūrą ir remontą. Darbai vygdomi pagal raštišką įsakymo paskyrą. Ją gali išrašyti įm. vyr. elektrikas arba įm. vyr. energetikas. Šie asmenys privalo turėti nemažiau negu aukštesnį išsilavinimą ir >=5 kategoriją. Paskiroj nurodoma darbo apimtis, darbo laikas, vieta, darbo vadovas, brigados sastatas. Darbai baigiami priėmimo aktu. Apsauga nuo elektrostatinio krūvio Dėl įvairių technologinių procesų tarp puslaidininkių ar dielektrikų gali atsirasti elektrostatinis krūvis. Statinis krūvis susidaro pevežant skysčius didelėse talpose. Jis dėl iškrovos gali įvykti gaisras. Elektrost. krūvis yra kenksmingas žm. sveikatai. Ele. krūv. veikia žm. kraujagyslių ir širdies sistemą, nervų sistemą, išsivysto hipertomija, gali įvykti kraujo išsiliejimai į smegenis, infarktai. Darbo vietoje statinis krūvis yra normuojamas. Trumpalaikiui galima būti jei stat. lauko stiprumas 60 kV/m (10 min.), 8h galima būti jei st.l. stiprumas 20 kV/m Pagrindiniai kovos būdai su elektros krūviu: 1 reikia įžeminti metalines korpuso detales, varža įžeminimo didesnė. 2 oro drėkintuvai 3 aerodinaminiai įrengimai 4 izotopiniai neutralizatoriai Apsauga nuo e-m lauko E-m laukai atsitranda dėl įv. galmtos reiškinių (žaibo išlydis, kosminiai spinduliai). Pagrindinį pavojų sudaro mūsų sukurta technika, ryšių sistemos, televizija. E-m laukas labai kenksmingas žm. sveikatai. E-m laukas žm. veikia sekančiai: e lauku atomai ir molekulės poliarizuojasi, polinės molekulės centruojasi bangos sklidimo atžvilgiu, išsiskiria šiluma. Tai šiluminis poveikis. Jei galia 10 V/cm2 tai žm. organizmas pašalina šilumą, jei kūno T didėja. Dėl e-m lauko veikimo elektrolituose kurie yra žm. biologiniuose skysčiuose pradeda tekėti srovės, pasikeičia elektrolitų cheminė sudėtis ir sutrinka normalus biocheminis procesas. E-m laukai aukštų f. veikia žm. labai panašiai kaip radioaktyvios medžigos. Pažeidž. žm. gyvosios ląstelės, jos pradeda netaisyklingai vystytis, ir susergama vėžiu. Dėl e-m laukų dalis ląstelių žūsta dėl ko kraujagyslės pasidaro trapios, e-m bangos veikia žm. centralę nervų sistemą. E-m bangos ypač pavojingos akims. Išsivysto katarakta, lęšiukas pasidaro matinis. E-m laukas darbo vietoje normuojamas. Taip pat normuojamas aukštų f. laukas. Pramoninių f. e-m laukai normuojami pagal e lauko stiprius: trumpalaikiai be apsaugos priemonių galima būti lauke kurio stiprumas 25 kV/m iki 10 min. Visą darbo dieną 8h jeigu e.l. stipris neviršija 5 kV/m Jei lauko stipris 5-25 kV/m tai laiką paskaičiuojme taip: T=50/9E-20 [val] E-m laukus generuoja aukštos įtampos linijos. Apsaugai nuo statinio lauko daromos sanitarinės zonos kur negalima rengti stacionarių darbo vietų, gyvenamųjų namų. aukštų f nuo 60 kHz – 300 MHz e-m laukai normuojami pagal elektrinę dedamąją. E: 60 kHz – 3 MHz 50V/m 3 kHz – 30 MHz 20V/m 30 kHz – 50 MHz 10V/m 30 kHz – 300 MHz 5V/m M: 60 kHz – 1,5 MHz 5A/m 30 kHz – 50 MHz 0,3A/m Nuo 300 MHz – 3006 Hz laukas normuojamas pagal galios tankį [W/cm2]. Įvedama sąvoka normatyvinė energetinė apkrova NEA=2000 W h/cm2 Ir leistina energetinė apkrova priklauso nuo ekspozicijos valandų. LEA=NEA/I 35oC ). Temperatūra palaikoma prakaito pagalba. jo metu pašalinamos druskos, reikalingos medž. apykaitai. Karštose patalpose atsigėrimui turi būti pasūdytas gazuotas arba mineralinis vanduo. Esant labai karštom temp. žmogų gali ištikti šiluminis smūgis ( organizmas sugeba pašalint tik iki 10 mV/cm2.) Optimalus drėgnumas - 40÷ 60%. Jei didesnis - žm. intensyviai prakaituoja. Jei per mažas - džiūsta nosies, burnos gleivinė. Žm. savijauta bloga, kai oras nejuda. Oro judėjimą žm. pradeda jausti nuo 0.2 m/s. Rekuomenduojama vasarą - 0.2÷ 0.6 m/s, žiemą - 0.1m/s. Aplinkos šiluminį poveikį galima vertinti efektyvia temperatura. Oro darbo zonoje užterštumas Įvairūs technolog. procesai teršia orą ( dulkės, dažai, ėsdinimo patalpose ). Šios medž. gali kenkti žm. sveikatai. Pagal poveikį žm. sveikatai medž. skirstomos į kelias grupes: 1. bendro toksiškumo medž. ( Pb, arsenas, ciano junginiai, benzolas ) . 2. dirginančios. Veikia kvėpavimo takus. (Cl,amoniakas, acetonas, azoto oksidai ). 3 Slesabilizatoriai. Didina jautrumą ( alergenai ). ( formaldehidas, lakai, tirpikliai ). 4koncerogeninės medž. Iššaukia vėžinius susirgimus. ( Ni ir jo junginiai, chromo oksidai, asbestas, radioaktyvios medž., benzinas ). 5 mutageninės medž. Iššaukia genetinio kodo pakitimus. ( Pb, radioaktyvios medž., sunkiųjų metalų jonai ). 6Yra medž., kurios neapnuodija žm. tik dirgina. Tai fibrogeninės medž. ( smėlio dulkės, medžio dulkės ). Lieka plaučiuose. Gali atsirast opa, vėžinis susirgimas. Aukštesnėse temp. medž. pavojingesnės. Pavojingiausios mažos dulkės ( 1÷ 10 μm ). Oro užterštumo normavimas Būtina riboti teršiančią medž. kiekį. Normas. Normavimo principas. DLK - didž. leistina koncentracija. Užterštumą normuoja LRHN 23-1993. Jei yra kelios nuodingos medž., tai: C1/DLK1+ C2/DLK2+…+ Cn/DLKn f0 => C Kad vibroizoliacija būtų efektyvi, tūri būti f>(2)1/2f0 Triukšmo fizinės charakteristikos Vibracija sukelia akustinę bangą: , kur - terpės tankis - adiabrinė konstanta P- slėgis C- akustinės bangos sklidimo greitis Žmogaus ausis reaguoja į nemomentinį slėgio vidutinės kvadratinės reikšmės pakitimą: , T=30-100mS Jei prognozuojam triukšmą, galima naudoti triukšmo intensyvumą (galia perduodama į ploto vienetą) , [W/m2] Supančioje aplinkoje slėgis kinta plačiam diapazone: Imax/Imin=108, pmax/pmin= 1016 Žmogaus klausos organai reaguoja panašiai kaip ir logoritminė skalė, todėl pagal tarptautinius susitarimus triukšmas matuojamas lygiais. Slėgio lygis: kur 0 ir C0- normaliom sąlygom, o  ir C- realiom. Jei yra keli triukšmo šaltiniai, tai bandras intensyvumas skaičiuojamas taip: Triukšmo lygiai L=10lg(10L1/10+10L2/10+……+10Ln/10) I1=80dB I2=80dB, => L=83dB I1=80dB I2=90dB, => L=90.07dB Triuk6mo sumažejimas taip pat matuojamas dB: L2-L1=10lg I2/I0 – 10lg I1/I0=10lg I2/I1 Jei sumažejo: 1000kartų => 30dB 100 kartų => 20dB Etalonai nustatomi ant 1000Hz. Linija jungianti vienodą girdimumą vadinama garsumo fonu. Triukšmo normavimas Normuojama 2 būdais: 1.pagal spektrą 2.dB pagal skalę A 1. Pagal spektrą: Suskirstoma į oktavines juostas: f2/f1 > 2 Visuma lygių sudaro spektrą. 2.dB pagal skalę A Tai yra pagrindinis vertinimo būdas Europoje (ne toks griežtas kaip prmas) Triukšmas matuojamas viename taške prie 1000Hz. Įvedama tam tikra pataisa kitose juostose: LdBA=L1000+5dB Jei darbo diena nepilna tai triukšmą galima padidinti. Tai yra vienas parametrų, kuriuos reikia vertinti ne rečiau kaip 1 kartą į 2 metus. Ultragarso normavimas Ultragarsas keiksmingas. Su ultragarsu negalima dirbti nepilnamečiams. Labai kenkia nervams, gali pažeisti psichiką. Triukšmo mažinimas Pagal garso sklidimo būdą, triukšmai skirstomi į orinius ir struktūrinius. Struktūriniai- garsas sklinda per konstrukcijas Orinis- nuo triukšmo šaltinio triukšmas sklinda per orą. Su struktūriniais triukšmais kovojama kaip ir su vibraciją (mažinama vibracija). Su oriniais kovojama: 1.Šalinama triukšmo priežastis 2.racionalus gamybos išplanavimas (netrinšmingą gamybą atskirti nuo triukšmingos) 3.triukšmo sklidimo kripties keitimas 4.patalpų akustinė apdaila (paralonas, lateksas, trikampiai) 5.triukšmo izoliacija 6.triukšmą sugeriantys gaubtai 7.garso slopintuvai (reaktyviniai ir aktyviniai) reaktyvinis, kameroj iviksta rezonansas aktyvinis Atyvus triukšmo mažinimas (signalas su priešinga faze) Individualios apsaugos priemonės: Ausinės (apsaugo klausos organus, bet neapsaugo nervų). Apšvietimas Esant blogam apšvietimui krenta darbo našumas, padaroma daugiau klaidų, galimi akių susirgimai. Šviesa - e-m bangos, kurių ilgis 0.38-0.77 mm. Apšvietimas charakterizuojamas kiekibiniais ir kokybiniais rodykliais. Kiekibiniai: šviesos srautas, šviesos jėga, apšvietimas, skaistis Kokybiniai: fonas, kontrastas, sviesos pulsacijos koeficientas, spektrinis šviesos srautas. Matoma spinduliavimo srauto dalis vadinama vadinama šviesos srautu () (F). Matavimo vienetas – liumenas [lm] Šviesos jėga:, [cd]- kandela, -erdvinis kampas. [cd] nustatoma pagal šviesos etaloną Apšviestumas- E , [lx]- liuksai, S-plotas Skaistis- L. Priklauso nuo šviesos kritimo kampo , [cd/m2], - šviesos kritimo kampas Fonas- paviršius ant kurio randasi stebimas objektas. Jei vertinamas pagal šviesos atspindžio koeficientą (jei atsp koef >0.4- fonas šviesus) Kontrastas priklauso nuo fono ir objekto skaisčio , kur Lf- fono skaistis, Lo- objekto skaistis Šviesos pulsacijos koeficientas Šiuo požiuriu blogos liuminiscencinės lempos. Jų pulsacija apie 55%. Sumažinti pulsacija galima jungiant lempas i skirtingas tinklo fazes. Šviesotechniniu požiuriu įkaitinto siulo lempos geresnės. Spektrai Žmogaus akis pripratusi prie plačiajuosčio spektro. Kaitinamosios lempos šviesotechniniu požiuriu geresnės. Pagrindiniai reikalavimai apšvietimo sistemoms Darbo vietoje turi būti naturalus ir dirbtinas apšviestumas (mažina pulsaciją, didina spektrą). Patalpų apšviestumas turi būti toligus. Apšvietimas gali būti bendras ar mišrus + gali būti vietinis apšvietimas (tik vietinis neleidžiamas). Kuo sudetingesnis darbas, tuo reikia daugiau šviesos (smulkus daiktai, spalvų atskirimas). Dirbtinio ir naturalaus apšvietimo normavimas Reikia kontroliuoti kas 2 metus. Apšviestumas turi atitikti darbą. Darbas skirstomas į 8 grupes: Jei truksta naturalios šviesos, reikia papildomos dirbtinės. Normuojamas apšviestumas ir apšviestumo koeficientas en. Apšvietimas vertinamas pagal 2 kriterijus: en ir apšviestumas Dirbtinio apšviestumo skaičiavimas Reikia žinoti kokia energija sunaudojama ir kiek reikia šviestuvų: E- pasirinktas apšviestumas S- apšviečiamo paviršiaus plotas z,k- koeficientai n- lempų skaičius -šviesos srauto išnaudojimo koeficientas - šviesos srautas Antropometriniai reikalavimai darbo vietai Reikalavimai darbo vietai atitikimui žmogui. Proektojant darbo vietą reikia žinoti kas joje dirbs (lytis, amžius, ūgis ir tt). Lengviems darbams darbo vieta organizuojma sėdint. h- stalo aukštis a-kedės aukštis Planuojant darbo vietos išplanavimą, reikia padaryti, kad būtų kuo mažiau judesių (3 zonos): 1.optimalio dažnio atliekami darbai (2 ir daugiu kartų / min) 2.lengvai pasiekiama 3.pasiekiama (2 ar keli darbai / val) Jei reikia tam tikros jėgos darbe- darbas stovint. Erdvė skirstoma irgi į 3 zonas: Žmogui keiksmingas statinis darbas. Reikia kartais pajudėti, nes nejudėdamas žmogus greičiau pavargsta. Informacijos atvaizdavimo priemonių išdėstymas Valdymo pultai Valdymo pultai turi atitikti reikalavimus darbui sėdint ar stovint. Turi būti išdėstyti pagal tam tikrą logiką. Informacijos atvaizdavimo priemonės irgi turi atitikti reikalavimus. Reikalinga valdymo pultų unifikacija (vienodų procesų vienodi ir pultai). Neleistina, kad gautą informaciją operatorius turėtų dar ir perskaičiuoti. Viskas turi būti išdėstyta pagal loginę seką. Informaciją galima suskirstyti spalviniais blokais. Tūri būti geras apšvietimas. Fizinis darbas Sunkus fizinis darbas keiksmingas sveikatai. Reikia reguliuoti darbo intensyvumą. 2 darbo intensyvumo nustatymo būdai: 1.pagal deguonės suvartojimą. Apie 30% energijos gali būti panaudojama darbui. Deguonės panaudojimas proporcingas atliktam darbui. 2.Pagal širdies ritmą Umax=200-A Persitempiant atsiranda stuburo problemos, skausmai, paskui sąnarių problemos. Fizinio darbo normavimas nesutvarkytas. NIOSH- institutas paruošė lygčių sistemą suvartotai energijai apskaičiuoti. Ergonomikos metodai žmogaus saugoje Human Factors (Ergonomics) Tai darbo taisyklės. Ji nagrinėja problemas kaip pritaikyti darbą, darbo aplinką, mašinas žmogaus fiziologijai. Mokslas susiformavo II pasaulinio karo metu, karo pramoneje pas pschologus. Laboratorijų tikslas- ryšis su vartotoju. Surinkt informaciją, svarbu yra ir saugumo reikalavimas. Ergonomika- mokslas, filosofija ir menas Ergonomika- žmogaus ir aplinkos gerinimui naudojami metodai paimti iš humanitarinių mokslų. Ergonomika- technikos sociologija. Kūrimo procesas Jais naudojamasi organizuojant ir gerinant darbo vietą. Gerinimo principai: Ryšis su darbuotojais: 1 darbo vietos patogumas 2 fizinis aktyvumas 3fizinio darbo sunkumas 4 darbo poza 5rizika sviekatai 6apšvietimas 7komunikacijos darbo vietoje 8šiluminė aplinka 9triukšmas Checklist technologija- kontroliniai klausimai. Kuriamos duomenų bazės kokie yra reikalavimai tam standartui. Vienas iš reikalavimų darbdavys turi ruošti savo darbininkų darbo instrukcijas. Gaisrinė sauga Pagal galiojančius įstatymus darbdaviai atsakingi už gaisrinę saugą. Bendros žynios apie degimo procesą Degimas- cheminė reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma ir šviesa. Tam kad įvyktų degimas būtina: 1. degi medžiaga 2. oksidatorius 3. užsidegimo šaltinis Pagal degimo plėtimo greitį skirstoma: deflogacinis degimas (10m/s) sprogimas (100m/s) detonacija (iki 1000m/s) Gaisrų gamyboje priežastimi būna degios dujos, garai, aerozoliai, dulkės. Dujos, garai, aerozoliai turi 2 charakteristikas. Tai min ir max degimo koncentracija. Min parodo kokiai esant tos medžiagos koncentracijai prasidertų degimas. Min koncentracija yra labai svarbi. Reikia stengtis kad tokia koncentracija nesusidarytų. Pagrindinė priemone gaisro prevencijai- ventiliacija. Jei turim acetoną ar benziną tai žemutine tos koncentracijos ribą galima paskaičiuoti pagal formulę: , kur q-kiekvieno iš degių komponentų kiekis, c- komponento koncentracija Statinių ir įrenginių kategorijos pagal pavojų gaisrui ar sprogimmui kilti Pavojus priklauso nuo to kokios medž. Naudojamos technologiniam procese. Statiniai ir įrenginiai skirstomi į 5 kategorijas: A) jei gamyboje naudojamos dujosč skysčiai kurių pliūpstnio temp. neviršija 28C, jei naudojamos medžiagos kurios sprogsta ir dega saveikoje su O2, arba H2O ir kitomis medž. B) jei naudoj. Degios dulkės arba pluoštas, kurio pliūpsnio temp. viršija 28C. C) kur yra degios ir sunkiai degios medž. D) jei naudoj. Nedegios medžiagos įkaitintoje būsenoje. E) nedegios medžiagos. Priklausomaj nuo kategorijos statiniui keliami reikalavimai. Kad nebūtų gaisrų reikia formuoti profilaktikos priemones: 1) konstrukcijų apdailos medžiagos – nedegios. 2) jei vyksta gamyba pavojinga gaisrui – mūrinės gelžbetoninės sienos, reikaminduotina kad gamybinėse patalpose būtų gaisrinė signalizacija. 3) Gamyb. patalpose privala būti gaisro gesinimo priemonės, jų kiekis yra normuojamas. 4) Turi būti evakuaciniai išėjimai, jie yra normuojami. 5) Jei gamyba vyksta 2me aukšte turi būti evakuaciniai kopėčiai. 6) būtina izolacija. Gaisrinės saugos organiz. Įmonėje Už gaisrinę saugą atsako įm. Savininkas, o atskiruose padaliniuose darbdavys. Skiraimos lėšos gaisriniam inventoriui įsigyti, darbdavys organizac. Priešgaisrinį komitetą ir jam vadovauja. Įmonėse ruošiamos gaisrinės saugos instrukcijas. Gaisrinės saugos org. respublikoje G.s. struktūroms resp. vadovauja vidaus reikalų ministerija. Prie VRM yra gaisrinės saugos departamentas. Jis ruošia g. s. taisykles, vykdo gaisrinės buklės kontrolę,tiria gaisrų priežastis. Civilinė sauga Visi LR piliečiai yra pavaldūs civilinės saugos struktūrom. Ženevos konferencijoj civilinė sauga traktuojam kaip tam tikras kompleksas humanitarinio pobudžio uždavynių kylančių, dėl karo veiksmų ir stichinių nelaimių padarinių. Pagr. civilinės saugos tikslai: gelbeti gyventojus, materialus, kultūrines vertybes. Civ. saugos struktūros išankstiniai planuoja veiksmus dėl vienos ar kitos priežasties. Civ. s. struktūros respublikoje vadovauja ministras pirmininkas. Yra civ. s. departamentas ir civ. s. kariuomines būriai. Struktūra valdoma teritoriniu principu. Lietuva padalinta į 8 padalinius, pavaldžios vietos savivaldybėms.Kiekviena įmonė yra pavaldi s. struktūroms. Atsakomybė Dėl civilinės s. nevykdymo yra numatoma baudžiamiamoji atsakomybe. Dėl materialinių nuostolių juos padengia kaltininkai. Noustolius dėl galimų nelaimių atlygina draudimo įmonės. Civ. s. struktūroms pavaldūs visi lietuvos piliečiai. Teisinė darbo sauga Darbdavio - darbuotojų santykį darbo saugos srityje regulioja įstatymai. LR pilietis turi teisę į saugias darbo sąlygas – tai pagrindinis dokumentas yra konstitucija. Po konstitucijos žemesnio rango yra įstatymai: turim LR žmonių saugos darbe įstatymas, darbo inspekcijos įstatymas, LR standartai reguliuoja darbo santykius, normos, įmonės standartai, instrukcijos. LR konstitucija LR žm. Saugos darbo įstatymas LR standartai Normos Įmonių standartai Instrukcijos Salia situ uzrasu – darbo inspekcija Darbo inspekcijos įstatymas reguliuoja inspekcijo teises. Dauguma reikalavimų yra išdėstyta LR žm. saugaus darbo įstatyme. Šis įstatymas priimtas 93 m. ir atitinka tarptautinės organizacijos normas. Įstatymas nusako valstybinė politika, kuri yra pagrįsta sekančiais principais: 1. gyvibės, sveikatos ir darbingumo išssaugojimas yra prioritesnis prieš gamybos rezultatus. 2. politika remiasi trišaliu valstybės, darbdavio ir darbuotojo bendradarbiavimu. 3. politika remiasi darbdavio Įstatymo taikymas Šis įstatymas taikomas įm. Esančios Lietuvos teritorijoje ir esančioms užsienyje bei pavaldžiom Lietuvos jurisdikcijoms. Šis įst. Galioja užsienio kapitalo įm. Lietuvoje. Šis įst. neveikia, krašto apsaugos sist., paskelbus karinę padėtį arba nepaprastą. Valstybinį valdymą darbų saugos vykdo socialinės apsaugos ir darbo ministras. Savivaldybių įgaliojimai Miestų rajonų savivald. turi teisę reikalauti inf. apie gamybinės veiklos pradžią, gamybos rūšį, ar gamybos pasikeitimą. Profesinių sąjungų teisės Prof. sąjungos gina savo narių teises, atsiūsti kontrolierius. Saugos darbe struktūros įmonėse Už darbų saugą įm. atsako darbdavys. Saugaus darbo sąlygom užtikrinti darbdavys privalo steigti įmonėje saugos darbe ir darbo medecinos tarnybos. Tokios tarnybos būtinai privalo būti jei įm. dirba daugiau nei 50 žm. Jei įmš dirba mažiau 50 žm. turi būti tarnyba. Saugos darbe komitetai Įmonėse kur dirba mažiau 50 žm. steigiami darbo komitetai. Saug. darbo tarnyba pavaldi darbdaviui. Saug. darbo komitetas renkamas iš darbuotojų, jo tikslas kontroliuoti darbdavį. Darbo aplinkos ir darbo vietų reikalavimas Darbo aplinka ir vietos turi atitikti norminių aktų reikalavimus. Darbo priemonės ir jų priežiūra Leidžia naudoti tik techniškai tvarkingas atitinkančias saugos reikalavimus priemones. Potencialiai pavojingų techninių įrengimų sąrašą tvirtinta Lietuvos vyriausybė. Kenksingų ir pavojingų medžiagų naudojimo reikalavimai Darbdaviai kurie naudoja, gamina, transportuoja, sandėliuoja pav. Medžiagas įgyvendina priemones žmonių sveikatai užtikrinti. Darbdaviai privalo apmokyti darbotojus dirbti su kenksmingomis medžiagomis. Gaminamos produkcijos reikalavimai Gaminama produkcija turi atitikti saugos reikalavimus. Saugaus darbų organizavimo ir vykdymo norminiai aktai Darbdaviai pagal veikiančius standartus ir norminius aktus rengia darbuotojams saugos instrukcijas. Kiekvienam darbuotojui turi būti inetrukcija darbo vietoje. Darbų kuriem nereikia instrukcijų tvirtina vyriausybė. Privalomas sveikatos tikrinimas Darbuotojai dirbantys pavojingomis kenksmingomis sąlygomis periodiškai ateina į darbą ir kartais nutraukiant barbo sutartį privalo periodiškai tikrinti savo sveikatą. Taip pat privalo period. Tikrintis ir asmuo iki 18 m. Tai yra naudinga darbdaviui. Medicinos patikrinimų tikslai: 1. reikai atrinkti asm. kurie dėl tam tikrų sveikatos negali dirbti tam tikro darbo. 2. reikia Jei darbuotojas laiku nepatikrins sveikatos tai darbdavys nušalinti jį nuo darbo. Išlaidas susijusios su sveikatos patikrinimu iš darbdavoi lėšų. Darbų sustapdymas Darbo inspektorius, darbų saugos komisija turi teisę savo sprendimu sustabdyti gamybą, jei darbininkai neapmokinti saugiai dirbti, netvarkingos darbo vietas, ir priemonės, neaprūpinti saugos priemonėmis.Darbdav. turi teisę vykdyt teisetus saugos reikalavimus. Darbdavio pareigos 1. Darbdav. privalo pranešti darb. inspekcijai apie įm. eksploatacijos pradžią 2. Instruktuoti ir mokyti darbuotojus saugiai dirbti, tikrinti jų žinias 3. Sudarant darbo sutartį ir vėliau periodiškai inf. darbuotojus apie kenksmingus veiksmus 4. Kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimus 5. Aprūpinti įmonės darbo vietas saugiais įrengimais, diegti saygias technologijas 6. Organizuoti medicinos paslaugas 7. Nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingus atsitikimus, profesinius susirgimus, sudaryti sąlygas priežasčių tyrimui 8. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas saugos darbe struktūroms dirbti 9. Organizuoti darbą pagal fiziologiškai pagrįsta darbo ir poilsio režimą 10. Darbdavys privalo tvarka organizuoti darbo aplinkos ir darbo vietos tyrimus 11. Atsižvelgiant į medicinos išvadą perkelti darbuotojus į kitą darbą 12. Nustatyta tvarka apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų 13. Tvirtinti saugos darbe instrukcijas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!