Darbų sauga žemės ūkyje ir pramonėje

Intensyvėjant žemės ūkio ir pramonės gamybai, kasmet įsisavinama vis daugiau technikos bei cheminių medžiagų, didėja mašinų greitis, kyla darbo našumas, todėl darbo sąlygos darosi kaskart vis sudėtingesnės ir pavojingesnės.
Gamybinio traumatizmo mažinimo klausimams mūsų šalyje skiriama daug dėmesio. Konstitucija, įstatymai, nutarimai įpareigoja ūkių administraciją rūpintis ne tik gamybos rezultatais, bet ir darbuotojais, kuriančiais materialines vertybes.
Šiuolaikinė technika, kuri turėtų palengvinti darbą, pagerinti darbo sąlygas, dažnai tampa darbininkų priešu.
Žmonių sauga darbe, jų socialinės saugos klausimai tapo aktualūs tada, kai pradėjo sparčiai vystytis pramonė. Vadinamoji „pramoninė revoliucija“ pirmiausia prasidėjo Anglijoje. 18a. pabaigoje buvo sukurtos audimo staklės, o 1801 m. Anglijoje pradėjo veikti pirmasis audimo fabrikas. Fabrikuose buvo plačiai naudojamas vaikų darbas. Į darbo sąlygas nebuvo atsižvelgiama. Dėl antisanitarinių sąlygų kilo epidemijos, masiškai mirdavo darbininkai, ypač vaikai. Valstybė pradžioje nesikišo į darbdavių ir samdomų darbininkų santykius: nebuvo įstatymų, nustatančių darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarką, ribojančių nepilnamečių darbą, nustatančių darbo ir poilsio laiką, darbuotojų sosialinę apsaugą ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju. Žmonių socialinės apsaugos problemas pradėjo kelti viešumon mokslininkai, gydytojai, visuomenės veikėjai. Taip buvo atkreiptas įstatymus leidžiančių organų dėmesys į šią labai svarbią problemą. Pirmiausia pasirodė įstatymai, ribojantys vaikų darbą.
Lietuva iki 1918m. buvo Rusijos sudėtyje, ir joje galiojo Rusijos įstatymai. Tačiau tie įstatymai daugeliu atvejų nebuvo vykdomi. Iki 1903 m. nebuvo įstatymų, nustatančių kompensacijų ar pašalpų mokėjimą nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų. 1903 m. birželio 2 d. įstatymu patvirtintos „Taisyklės dėl atlyginimo nukentėjusiems nelaiminguose atsitikimuose darbininkams ir tarnautojams, taip pat jų šeimos nariams fabrikų pramonės ir kasyklų įmonėse“.
• 1924 m. lapkričio mėn. priimtas Darbo inspekcijos įstatymas;
• 1936 m. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymas.
Gana pažangus buvo pastarasis įstatymas. Jame buvo nustatyta draudimo mokesčių sistema, pašalpos ar pensijos nukentėjusiajam dydis, išmokėjimo tvarka.
Draudimo mokesčius už apdraustus samdinius sumoka jų samdytojas. Draudimo mokesčiai buvo nustatomi dviejų rūšių: pagrindinis ir papildomas. Pagrindinis mokestis nustatomas procentais pagal uždarbį priklausomai nuo darbo įmonėje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!