Teorija - darbo sauga

1.Žm. saugos kursas, sudėtinės dalys. Ergonomika - tai mokslas nagrinėjantis žm-mašinų darbo aplinkos sąveikos problemas. Pagr. ergonomikos principas - darbo aplinką pritaikyti prie žm., prie jo psichofiziologinių savybių ir apribojimų. Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visose įm. veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba kad ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Profesinė rizika – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl kenksmingo ir pavojingo darbo aplinkos veiksnio poveikio. Rizikosdydis=pavojus*traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimybė*pasekmės. Kenksmingas veiksnys - rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei. Pavojingas veiksnys - darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti. Potencialiai pavojingas įrenginys - didesnio pavojingumo darbo priemonė, kurią naudojant darbe pavojus saugai ir sveikatai dėl joje sukauptos energijos,vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių ir kuriai nustatoma privalomoji priežiūra. Tikslas - darbuotojo darbingumas, sveikata ir gyvybė. Objektas-darbo vieta. Darbo vieta-vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas. Žm. saugos modulio sudėtinės dalys: 1) organizaciniai - teisiniai pagrindai; 2) darbo higiena ir sanitarija; 3) saugi technika (apsauga nuo elektros); 4) priešgaisrinė sauga; 5)žm. sauga ekstremaliose situacijose. 2. Darbų saugos valdymo sistema LT. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios: technikos priežiūros tarnyba, valstybinė darbo inspekcija, sveikatos apsaugos ministerija. Pastarajai pavaldžios valstybinis visuomenis sveikatos centras, higienos institutas, LR saugos ir sveikatos darbe komisija, saugos ir sveikatos darbe fondas. Darbo saugos struktūros apygardose ir apskrityse: technikos priežiūros tarnybos padariniai apygardose, visuomenės sveikatos centrai apskrityse, teritoriniai VDI skyriai ir apskričių teritorinės darbo saugos komisijos. Darbo saugos struktūros įmonėje susideda: iš darbo saugos tarnybos ir komiteto. Darbo saugos tarnybai priklauso darbuotojų saugos tarnyba ir darbo medicinos tarnyba. Darbo saugos komitetas susideda iš darbdavio atstovų ir darbuotoju atstovų. Darbdavio pareiga - užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Darbadavys turi siekti sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, steigti įmonės tarnybą ar samdyti samdomą tarnybą, arba 1 ir daugiau samdomų specialistų įmonės tarnybos funkcijoms atlikti. Neįsteigęs įmonės tarnybos, jos funkcijas privalo vykdyti pats darbdavys. Įmonėje gali būti steigiama atskira įmonės darbuotojų saugos tarnyba ir atskira darbo medicinos tarnyba. Įm. taryboje priklausomai nuo įm. ekonominės veiklos rūšies profesinės rizikos, gali dirbti technikos, ergonomikos, chemijos, ir kitų techninių sričių inžinieriai turintys aukštąjį ar aukštesnį išsilavinimą, įgiję žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje bei darbo įgūdžių atitinkamos ekonominės veiklos įmonėje (darbuotoju saugos ir sveikatos specialistai bei sveikatos priežiūros specialistai). Įm. darbuotojų sk, atsižvelgiant į įm. dirbančių darbuotojų sk. ir ekonominės veiklos rūšie profesinė riziką turi būti pakankamas, kad jie galėtų organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones. Įm. tarnybos uždaviniai: 1) konsultuoti darbdavį, padalinių vadovus, darbuotojus ir jų atstovus, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais įm. 2) darbdavio nustatyta tvarka organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonių rengimą. 3) vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymosi įm. priežiūrą ir kontrolę. 4) avarijos ar kito pavojaus atveju kartu su darbdaviu vykdyti pavojaus likvidavimo priemones galimoms pasekmėms išvengti. 5) darbdavio nustatyta tvarka organizuoti įm. darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokum. rengimą, juos rengti, konsultuoti šių dokumentų rengėjus, pildyti įm. dokumentus, susijusius su darbuotoju sauga bei sveikata. 3. Atsakomybė už darbų saugos normų pažeidimus. Atsakomybė už darbo saugos normatyvų aktų nevykdymą yra skistoma į: 1) drausminę (skiriama darbdavio); 2) administracinę (skiriama valstybės pareigūno (inspektoriaus)); 3) materialinę (skiriama teismo ar darbdavio); 4) baudžiamąją (skiriam teismo). Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo.. Darbuotojui gali būti skirta materialinė bausmė dėl: 1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo; 2) medžiagų pereikvojimo; 3) baudų ar kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; 4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; 5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo; 6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; 8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitokių instrukcijų pažeidimo. Pažeidimas, kuris galėjo sukelti nelaimingų atsitikimų žm, avariją ar kitokias sunkias pasekmes, baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda. Ta pati veikla, sukėlusi minėtas sunkias pasėkmes, baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų arba bauda. 4. D S KONROLĖS FORMOS L.svarbi nuolatinė kontrolė. Kontrolė būna 3 pakopų: 1) valstybinė kontrolė - tai darbo inspekcija, higienos centrai. 2) administracinę kontrolę vykdo administracija 3) visuomeninė pakopa - ją vykdo profsąjungos ir darbų saugos komitetai, iš darbuotojų jie gali kontroliuoti darbdavį. Įm, kur dirba daugiau kaip 50 žmonių turi būti renkama darbų saugos komitetai. 5. Darbdavių pareigos ir atsakomybė darbų saugos srityje. Už darbų saugą įm. atsako darbdavys. Atskiruose padaliniuose – padalinio vadovas. Vadovas privalo: 1) užtikrinti, kad darbo vietos būtų saugios. 2) aprūpinti darbuotojus būtinomis saugos priemonėmis. 3) mokyti darbuotojus saugos taisyklių. 4) kontroliuoti jų žinias. 5) kontroliuoti kaip prisilaikoma saugos taisyklių. 6) bausti darbuotojus už saugos taisyklių pažeidimus. 7) tirti nelaimingus atsitikimus. Sudaryti sąlygas komisijai dirbti. 8) teikti medicininę pagalbą. 9) organizuoti darbuotojų sveikatos patikrą. 10) darbdavys privalo atlikti darbo vietų atestaciją, įrenginių bandymus, teikti numatytas lengvatas tam tikriems darbuotojams. Darbdavio pareigos: 1) užtikrinti, kas įm. statiniai, darbo aplinka atitiktų saugos teisės akto reikalavimą. 2) organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įvertinimą. 3) sprendžia kokiomis apsaugos priemonėmis reikia aprūpinti darbo vietas. Organizuoja apsaugos priemonių patikrinimus. 4) užtikrina, kad darbuotojas gautų visapusišką informaciją apie esančią profesinę riziką, apie valstybinės inspekcijos patikrinimo rezultatus. 5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. 6) organizuoja darbuotojų mokymą ir instruktavimą priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ir t.t. 7) sudaro sąlygas saugos ir sveikatos tarnybos veiklai ir saugos bei sveikatos komiteto veiklai. 8) organizuoja darbą ir poilsį pagal fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio režimą. 9) organizuoja privalomus sveikatos patikrinimus ir pirmąją medicininę pagalbą. 10) pagal medicininės ekspertizės išvadas perkelia darbuotojus į kitą darbą. 11) praneša valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės padalinių eksploatavimo pradžią. 12) nustatyta tvarka apdraudžia darbuotojus privalomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų. 13) praneša darbo inspekcijai apie nelaimingus atsitikimus ir profesinius susirgimus. Už nepranešimą numatytos didelės baudos. 14) vykdo kontrolę kaip darbuotojai laikosi saugos reikalavimų. 6. Medicininis dirbančiųjų tikrinimas, profesinė atranka Asmenys, kurie gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių privalo pasitikrinti sveikatą prieš stodami į darbą, o taip pat tikrintis periodiškai. Jauni asmenys iki 18m privalo kasmet tikrintis sveikatą. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo metu. Darbuotojas atsisakęs pasitikrinti sveikatą nušalinamas nuo darbo. Profesijų sąrašą, kurioms reikalingas sveikatos patikrinimas, tvirtina sveikatos ministerija. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti jeigu darbas nesaugus, įrenginiai netvarkingi. 7.Nelaimingi atsitikimai, jų rūšys,ištyrimo metodika; Nesilaikant gamyboje nustatyto darbo rezimo, pazeidus saugumo technikos ar vidau tvarkos taisykles, sutrikus mechanizmams, gali ivykti iv. nelaimingų atsitikimų; dirbantieji gali buti suzaloti arba patys susižaloti, susirgti profesinėmis ligomis, o materialinės vertybės gali būti sugadintos arba sunaikintos. Įvairūs kuno sužalojimai vadinami traumomis, Traumų gali bųti įvairių rūšių – žaizdos, kaulų lūžiai, sumušimas, ūmus apsinuodijimas, nušalimas, šiluminis smūgis,akių sužalojimas, elektros smūgis ir kt. Įv. rūšių traumų,įvykusių per tam tikrą laiką darbe ir buityje,visuma vad. traumatizmu. Skiriamas kelių rūšių traumatizmas: 1) gamybinis traumatizmas - kai dirbantieji sužalojemi darbo metu; 2)buitinis traumatizmas- kai žmogus susižeidžia atlikdamas namų apyvokos ir kitus darbus; Profesinės ligos - tai ligos, kurias sukelia įv. kenksmingi veiksniai: dulkės, garai, nuodingos dujos, karštis, šaltis, virpesiai; Apie kiekvieną nelaimingą atsitikimą gamyboje nukentėjusysis arba asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą, tuojau mat turi pranesti darbų vadovui. Jie privalo skubiai suteikti pirmaję medicinos pagalbą, nugabenti i gydymo įstaigą. Darbo vieta, kur ivyko nelaimingas atsitikimas, turi buti nelieciama,kol bus istirtos atsitikimo preižastys. Apie įvykį reikia informuoti įmonės vadovą, įm. administracija tuojau pat turi sudaryti komisiją šiam atsitikimui ištirti. Komisija privalo per 24h ištirti nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis, sudaryti N-1 formos aktą ir pateikti jį įmonės vadovui patvirtinti. Nelaimingas atsitikimas gali būti pripažintas nesusijusiu su gamyba, jeigu ištyrus buvo nustatyta, kad jis įvyko nukentėjusiajam gaminant be administracijos leidimo asmeninius daiktus arba veikiant asmeniniais tikslais. Įm. administracija, nustačiusi, kad nelaimingas atsitikimas nesusijęs su gamyba, privalo pateikti svarstyti šį klausimą komitetui arba paprašo techninį darbo inspektorių pateikti savo išvadą. Mirtinius, grupinius ir sunkius nelaimingus atsitikimus tiria specialiojo tyrimo komisija. Nelaimingi atsitikimai gamyboje tiriami siais metodais: 1)statistiniu- kai nelainimgus atsitikimus galima grupuoti pagal gamybos šakas, profesijas, darbo pobūdį, dirbančiųjų amžių, lytį, stažą.; 2)monografiniu- tai saugių darbo sąlygų atskiruose darbo baruose tyrimai. Tiriama tech. procesai, įrankiai, išsiaiškinamos aplinkybės ir gamybinės priežastys; 3)topografiniu-tai, kad jį taikant labai išsamiai ištiriamos nelaimingų atsitikimų įvykio vietos, kur įvyko nelaimingi atsitikimai; 8.Saugos mokymas įm, žinių tikrinimas, dokumentacija. Visuose įm. privaloma mokyti ir instruktuoti dirbančiuosius. Saugaus darbo mokymo ir instuktavimo tvarka yra numatyta standarte ir atitinkamų žinybų, minesterijų, nuostatuose. Inžinerijos ir technikos darbuotojų mokymas. Darbuotojai žinias saugaus darbo klausimais gali gilinti speciuoliuose darbo apsaugos kursuose. Kvalifikacija turi keltis visi žmonės kas 6 metai, o vadovaujantys pavojingiems darbams kasmet. Istruktažai. Instruktažų būna įvadinių,pirminių darbo vietose, pakartotinų neplaninių, nuolatinių. Visi instruktažai atliekami žodžiu, t.y. supažindijama su aukštesnių organizacijų ir vietinėmis paruoštomis saugau darbo instrukcijomis, saugumo technikos taisyklėmis. Įvadinio instruktažo tikslas – supažindyti visus naujai priimtus i darbą su gamybos specifika, saugumo technikos, gamybinės sanitarijos, priešgaisrinės apsaugos ir asmeninės higienos taisyklėmis, kurios labai svarbios visiems tos įmonės dirbatiesiems, nežiūrint jų profesijos ir darbo vietos. Pirminio instruktažo metu darbo vietoje naujai atėjęs darbininkas supažindijamas su darbo vieta, įrengimais. Prieš leisdamas dirbti meistras pats insruktuoja pačioje darbo vietoje. Pakartotinio instruktažo tikslas priminti dirbantiems pagrindines saugos darbo taisykles, taip pat susipažinti su naujai gaunamais agregatais bei įrengimais ir su saugumo technikos priemonėmis. Nuolatiniai įstruktažai organizuojami darbuotojams, kuriems duodama paskyra - leidimas. Jų tikslas, nuolat priminti dirbantiems pavojingų darbų saugumo taisykles ir palaikyti saugaus darbo drausmę. Neplaniniai instruktažai organizuojami tuomet, kai pasikeičia technologijos procesas, kai pavedama dirbti kitokį darbą, kai įsisavinami nauji įrengimai. 9.Traumatizmo rodikliai. Įv. rūšių traumų,įvykusių per tam tikrą laiką darbe ir buityje, visuma vad. traumatizmu. Traumatizmo rodikliai: 1)dažnio rodiklis, kuris apskaičiuojamas Kd=N*1000/P, čia Kd -traumatizmo dažnio rodiklis, rodantis kiek nelaimingų atsitikimų per skaičiuojamąjį laikotarpį tenka 1000 dirbančiųjų, N-nelaimingų atsitikimų sk. per skaičiuojamąjį laikotarpį, P-vidut. dirbančiųjų sk. per apskaitinį laikotarpį. 2)sunkumo rodiklis, kuris apskaičiuojamas Ks=D/N, kuris rodo vidut. nedarbingumą dienomis, tenkantį vienam nelaimingam atsitikimui.čia D-bendrasis nedarbingų dienų sk. per apskaitinį laikotarpį, N -nelaimingų atsitikimų skaičius per apskaitinį laikotarpį; 3)gamybos pavojingumo rodiklis, kuris apskaičiuojamas Kgp=KdKs=(D*1000)/P ; čia Kgp - gamybos pavojingumo rodiklis, kuris rodo vidut. nedarbingų dienų dėl traumatizmo skaičių, tenkantį 1000 darbininkų. 4)mirtinių ir invalidumo atsitikimų rodiklis Km,i = (c*100)/N, kuris rodo, kiek procentų bendro traumatizmo sudaro mirtiniai ir invalidumą sukeliantys atsitikimai. čia c- sunkių nelaimingų atsitikimų su invalidumo ir mirties pasekmėmis skaičius; N-bendras visų nelaimingų atsitikimų sk. per apskait. laikotarpį. Turėdami šiuos 4 rodiklius, valstybiniai ir visuomeniniai darbo apsaugos priežiūros organai mato, kur daugiau reikia skirti dėmesio, o planavimo organai – kur daugiau reikia lėšų darbo apsaugai. 10. Elektros smūgiai Smūgiai – tai vidaus organų pažeidimai dėl traumų. Elektros smūgiai – tai gyvų audinių dirginimas, kai jais teka elektros srovė. Yra 4 smūgių tarpsniai: 1) traukuliai, bet žmogus nepraranda sąmonės; 2) traukuliai ir sąmonės netekimas; 3) traukuliai ir kvėpavimo ar širdies darbo sutrikimas; 4) traukuliai, širdies darbo ir kvėpavimo sutrikimas;. Pagr.veiksnys nulemiantis, kokio dydžio pažeidimo laukti, patenkančios srovės dydis (+laikas). Žmogaus kūno varža būna nuo 2000 iki 2 000 000 W., priimta, kad Ržm=1000Ω. 11. Kintamos ir nuolatinės elektros srovės poveikis žmogui. Sužalojimu elektros srove sunkumas priklauso nuo srovės, tekančios žmogaus organizmu, tekėjimo trukmės, srovės kelio, srovės rūšies, dažnio ir nuo žmogaus indivualiųjų savybių. Srovės stiprumas yra svarbiausias veiksnys, nes žm. organizmas labai jautrus, srovei, t.y. pradeda jausti 0,6-1,5mA srovęs(kai f=50Hz) ir 5-7 mA, kai teka nuolatinė srovė. Esant tokio stiprumo srovei, žm. jaučia silpną dirginimą, sąlyčio vietoje įšyla oda. Nurodytas srovės stiprumas vad.srovės pojūčio riba. Tai teisinga yra tada, kai srovės kelias yra ranka – ranka, arba ranka – koja. Kintama srovė yra nuo 20-100 Hz, bet pavojingiausia yra 40-60Hz, beveik nepavojisnga yra iki 10 mA kintamoji srovė ir iki 75 mA nuolatinė. Ji mažiau pavojinga. o nepavojinga 500 000 Hz ir didesnio dažnio elektros srovė – ultravioletinė. nuolat kinta 5-7mA ,6-1,5mA Pradeda jausti el.sr 50-70mA 10-15mA Traukuliai - 25-50mA Sutrinka kvėpavimas 300mA 100mA Sutrinka širdis 12.Pirmoji pagalba nukentėjusia nuo el. srovės 1. atjungti žm. nuo srovės šaltinio; 2. jei žm. buvo veikiamas traukulių, bet neprarado sąmonės, atlaisvinti drabužius, paguldyti, daryti masažą, apkloti, iškviesti med.pagalbą; 3, jei žm. buvo veikiamas traukukių ir prarado sąmonęs, atpalaiduojam draubužius, paguldom, darom masažą, duodam pauostyti amoniako. 4. jei žmogus nekvėpuoja darom dirbtinį kvėpavimą tol, kol atvyksta med.pagalba. 1 įpūtimas į 15 sek. 5. jei sutriko širdies darbas, daromas širdies masažąas, masažo vietą deformuojam 3-4 cm. 1 paspaudimas į 1 sek. Jei žmogus nekvėpuoja ir jo širdis neplaka darom ir dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. ( 15-2, jei 1 žm. daro, 5-1, jei darom dviese.) 13.El.srovės nutekėjimas į žemę Sakykim, turim įžemiklį. Tarkim, kad visas žemės tūris aplink įžemiklį yra vienodo laidumo, t. y. specifinė grunto varža ρΩ vienoda. Tokiu būdu srovė žemėje nuo įžemiklio tekės į visas puses per visą pusrutulio 2πx² plotą, o jos tankis žemėje, tolstant nuo įžemiklio, mažės. Potencialai apie įžemiklį pasiskirstys pagal hiperbolės dėsnį. Srovės tankis: i = Iįž / 2πx² (A/m²) . Įtampa: UAB = Iįž ρ / 2π * 1/x (V); čia Iįž - įžemėjimo srovė A, ρ – specifinė grunto varža Ω. Tolstant nuo įžemėjimo vietos, elektrinis potencialas labai sumažėja ir jau 20 m atstumu praktiškai jis laikomas lygus nuliui. Maksimalus potencialas, kai x= r,φ=Iįžρ/2πr (V). Bet kurio taško potencialas x atstumu nuo įžemėjimo vietos bus lygus: φ = Iįž ρ / 2π ∫(x;∞) dx/x² = Iįž ρ / 2πx = φr1/x (V). Tekėdama per įžemiklį į žemę, srovė prateka per įžemiklio varžą Rįž , kuri vadinama nuotėkio varža. Ji susideda iš trijų dedamųjų: įžemiklio varžos, tarpinės varžos tarp įžemiklio ir grunto ir grunto varžos. Pirmosios dvi dedamosios yra nedidelės ir jų galima nepaisyti. Todėl Rįž laikoma grunto varža nuotėkio srovėms. Atsižvelgiant į saugumo technikos reikalavimus, įžeminimo varža turi būti maža. Todėl praktiškai naudojama grupė įžemiklių, t.y. lygiagrečiai sujungiama jų keletas ar keliolika. Tuomet turime grupinį įžemintuvą, kurio varža: R = Rįž / n (Ω); čia n – įžemiklių sk. Esant mažam atstumui tarp įžemiklių (1000V naudojamas kontūrinis įžeminimas. U{min}, kuri būtinai įžeminama, priklauso nuo srovės rūšies ir patalpų pavojingumo klasės. Patalpos skirstomos į tris grupes: 1) nepavojingos (ten sausas oras, nekaršta,neėra konstrukcijų, sujungtų su žeme, kurias galima paliesti, nėra elektrai laidžių dulkių, grindys gerai izoliuotos. Tai buitinės patalpos. Čia būtina įžeminti įtampą didesnę nei 380V (kintama srovė) ir 440V(nuolatinė)); 2)pavojingos (jei vienas iš aukščiau paminėtų veiksnių netenkinamas {drėgnumas >80%. temp.>35}. Čia būtina įžeminti įtampą didesnę nei 50V (kintama srovė) ir 110V (nuolatinė)) 3) l. pavojingos (jei du ir daugiau veiksnių iš pirmo punkto netenkinama, chemiškai agresyvi terpė. Čia būtina įžeminti įtampą didesnę nei 50V (kintama srovė) ir 110V (nuolatinė)). 23.Patalpų pavojingumo(elektra) klasifikacija: 1) labai pavojinga patalpa: šlapia patalpa (oro drėgnis 100 proc, rasa ant sienų, lubų, grindų), patalpa su chemiškai ar biologiškai agresyvia aplinka (yra chemiškai agresyvių garų, dujų, skysčių, nuosėdų ar pelėsių, ardančių el įrenginių izoliaciją), patalpa pasižyminti 2 ar daugiau pavojingai patalpai būdingais požymiais; 2) pavojinga patalpa, turi turėt bent 1 požymį: oro drėgnis 75proc, yra elektrai laidžių dulkių, vidutinė temperatūra +35, grindys laidžios el srovei, yra galimybė vienu metu prisiliesti prie srovei laidžių, neįžemintų įrenginių ir srovei laidžių konstrukcijų, turinčių kontaktą su žeme; 3) normali (nepavojinga) patalpa- patalpa kuriai netinka labai pavojingos ir pavojingos patalpų požymiai. 24.Įnulinimu-vad. elektros srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcijų dalių sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu tašku. Įnulinimo veikimas- izoliacijos pramušimą tarp fazinio laido ir inulintų pasyviųjų dalių paversti vienfaziu trumpuoju jungimu, kad sudaryti didelę trumpo jungimo srovę, nuo kurios suveiktų apsaugos aparatas, kuris atjungia nuo fazinės įtampos. Įnulinimas taikomas TN tinklo sistemoje iki 1000V įtampos elektros įrenginiams. Įnulinti būtina visus 380V ir aukštesnės įtampos kintamos srovės ir 440V aukštesnės įtampos nuolatinės srovės elektros įrenginius. Aukštesnės kaip 50Vkintamos ir 75V nuolatinės srovės įrenginius, pavojingose ir l. pavojingose, patalpose, ir lauke esančius įrenginius. Taip pat sprogiose zonose. 25 Talpuminių nuotėkio srovių kompensavimas. Laidininkas su žeme sudaro kondensatorių. Per jį nuolat teka kintama srovė. Tad tokioje zonoje dirbti yra pavojinga. Nutekėjimą galima sumažinti per induktyvumą. Rekomenduojama, kad tas kompensavimas būtų ten, kur ilgos linijos. Jis būtinas, kai yra požeminės linijos, nes požeminis kabelis turi didelį talpumą. 26.Apsauginis elektros tinklo išjungimas. Esant apsauginio išjungimo įrenginiams, galima greitai (per 0,2 s) išjungti iš elektros tinklo sugadintą imtuvą (pvz,korpuse atsiradus fazinei įtampai, t.y. pramušus izoliaciją). Apsauginis išjungimas – tai automatinė apsauga, reaguojanti į tinklo parametrų pakitimus. Yra daug įvairių automatinio išjungimo shemų. 1 pav parodytas išjungimo įtaisas (schema), kuris pradeda veikti tuomet, kai atsiranda įtampa įrenginio korpuse. Tai pagalbinė priemonė šalia įžeminimo ir įnulinimo. Atsiradus korpuse didesnei kaip Uleidž įtampai, įrenginys išsijungia. 1 – korpusas, 2 – išjungimo automatas, 3 – išjungimo ritė, U – maksimalios įtampos relė, Rp – pagalbinio įžeminimo varža. Laidų izoliacijos varžos automatinės kontrolės ir apsauginio išjungimo įrenginiai. Sumažėjus laidų izoliacijos varžai mažiau negu leidžiama arba palietus žmogui laidus, nuolatinė srovė padidėja ir dalis tinklo išsijungia. Čia Ir=U/(Rdr+Rįž); čia Rdr - droselių ir relės atstojamoji varža; Rįž - varžų R1, R2, R3 ir Rįž atstojamoji. Sumažėjus Rįž srovei, Ir padidės ir relė išjungs sugadintą tinklo dalį. 27,Elektrotechninės apsaugos priemonės. Apsauginės priemonės skirstomos į izoliuojančiąsias, aptvarines ir pagalbines. Izoliuojančiosios priemonės savo ruožtu skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagrindinės izoliuojančiosios priemonės yra neribotai ilgą laiką atsparios darbo įtampai ir, jas naudojant, galima leisti įtampą turinčias dalis. Dirbant iki 1000V įrenginiams, naudojamos dielektrinės guminės pirštinės, darbo įrankiai su izoliuotomis rankenomis. Dirbant aukštesnės kaip 1000V įtampos įrenginiams, naudojamos izoliacinės lazdos, izoliuojančiosios ir matavimo replės, aukštos įtampos indikatoriai. Papildomos apsauginės izoliacijos priemonės yra nepakankamai elektriškai atsparios ir, atskirai naudojamos, neapsaugo įrenginio nuo sugadinimo elektros srove. Jos tik papildo pagrindines izoliuojančiąsias priemones, naudojamos kartu su jomis. Tai dielektriniai batai, dielektriniai kilimėliai (iki 1000V įrenginiams), dielektrinės pirštinės, botai, kilimėliai, tilteliai (aukštesnės kaip 1000V įtampos įrenginiams). Izoliacinėmis lazdomis įjungiami ir išjungiami vienpoliai skyrikliai, uždedami kilnojamieji įžemintuvai. Izoliuojančiomis replėmis išimami ir įdedami saugikliai, kai neišjungta įtampa. Matavimo replėmis matuojamos vartotojo imamos srovės. Aukštos įtampos indikatoriais tikrinamos įrenginių įtampos. Guminės dielektrnės pirštinės, kaliošai, botai, kilimėliai naudojami kartu su pagrindinėmis priemonėmis. Aptvarinės apsauginės priemonės skirtos atitverti įtampą turinčioms dalims. Tai įvairūs skydai, tvorelės, izoliaciniai tarpikliai ir gaubtai. Jie tik iš dalies apsaugo nuo klaidingų operacijų arba įspėja apie pavojų (įvairūs plakatai). Pagalbinės apsauginės priemonės skirtos dirbančiojo individualiai apsaugai nuo šviesos, šilumos ir mechaninio poveikio (akiniai, dujokaukės, specialios rankovės ir kt.). Visos minėtos apsauginės priemonės turi būti periodiškai tikrinamos. 28.Elekrostatiniu apsaugos priemoniu isbandymas Izoliuojancios priemones turi buti pakeiciamos bent 2 kartus per metus. 29.Elektros irenginiu saugios eksplotacijos organizavimas Aptarnaujantieji elektros irenginius asmenys turi buti fiziskai ir psichiskai sveiki, periodiskai tikrinami gydytoju (1kart per metus). Skiriamus elektros irenginiams aptarnauti zmones reikia ismokyti saugiu darbo metodu ir organizuoti jiems instruktaza. Kiekv darbuotojas, aptarnaujantis elektros irenginius, turi islaikyti saugumo technikos egzamina. Kvalifikuota komisija suteikia atitinkamos kvalifikacijos gr specialybe (yra 5 kavalif.gr). Atliekant visus darbus reikia laikytis siu taisykliu : 1. darbams atlikti turi buti isduota atsakingo asmens paskyra (zodinis ar telfoninis paliepimas). 2. darbus turi atlikti ne maziau kaip 2 zm. 3.saugiam darbui turi buti numatytos reikalingos organizacines ir technines priemones. Kiekv atskiram irenginiui turi buti paskirtas atsakingas asmuo, kuris turi stebeti irenginio darba. Įm. uz elektros irenginiu saugum technikos bukle atsakingi direktorius, vyr inzinierius ir vyr energetikas, cechu energetikai. 30.Apsauga nuo elektrostatinio kruvio Įm. statinė elektra susidaro dėl trinties : pašiaušimo, sukimo mašinose, kojinių mezgimo automatuose, rūšiuojant ir klojant medžiagas, rūšiuojant gaminius. Elektros krūviai sudaro elektrostatinį lauką ir elektros iškrovą, sutrikdo technologinį procesą, išveda iš rikiuotės automatikos įtaisus, sukelia gaisra ar sprogimą. Leidžiami elektrostatinio lauko lygiai nustatomi atsižvelgiant į personalo buvimo darbo vietoje trukmę, ir didžiausias leistinas elektrostatinio lauko stipris 60kV/m. Apsaugos priemonės skirstomos į 1 kolektyvines ir 2 asmenines. 1-įžeminimo itaisai, kuriu leidziama varza iki 100 omu., neutralizatoriai, drėkinamoji sistema, antielektrostatinės medžiagos, ekranuojamieji įtaisai. 2- antielektrostatiniai drabužiai, apsauginiai žiedai, pakabukai, apsaugos priemonės rankoms. Elektrostatinis kruvis Q, kuris susidaro elekrizuojantis bet kurioms medziagoms : Q=CU, C-kuno talpa, U-elektrostatinis potencialas zemes atzvilgiu. Elektrostainio islydzio energija : W = QU/2 = (CU2/2) J ; Labiausiai isielektrina masinos, kuriu mazas elekrtinis laidumas. Pramoneje labiausiai isielektrina benzolas, etilo eteris, vaitspiritas ir kt 31.Elektromagnetinio lauko veikimas žm.: skausmas, veikiant elektros iškrovoms, galvos skausmas, mieguistumas, nemiga, padidintas jautrumas, skausmai širdies plote, funkciniai centrinės nervų, širdies – kraujagyslių sistemų sutrikimais, kraujo biocheminių rodiklių pasikeitimas. Radiodažnio biologinis veikimas: šiluminis poveikis suskelia kūno temperatūros padidėjimą o taip pat vietinį įkaitimą. Nuo SAD elektromagnetinių laukų išsivysto katarakta (akies lašiuko drumstimas). Ilgalaikis veikimas, kai jų intensyvumas nesukelia šiluminio poveikio bet yra didesnis už leistiną; pažeidžia nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas, kvėpavimo bei virškinimo organų sudėtį. Ankstyvose stadijose: galvos skausmai, padidintas nuovargis, jautrumas, nemiga, skausmai širdies plote. Vėliau – atminties susilpnėjimas, galvos skausmo priepuoliai, alpimas, labai dideli skausmai širdies plote. 32.Elektromagnetiniu lauku normavimas. Pramoninis daznio EML normines vertes nustato HN 110:2001. Draudziama dirbti darbo vietoje jei: E>25 kV/m, H>5.1 kA/m. Normoje pateikta E ir M vertes priklausomai nuo laiko (min). Galima dirbti visa diena ,kai E≤5 kV/m H≤0.9 kA/m. Parametru leidziamas vertes, kai f=10kHz-300GHz nustato HN 80:2000. Priklausomai nuo poveikio laiko pateiktos ribines vertes dazniu diapazonuose: E, kai f=0.01-300 MHz, H kai f=0.01-50MHz, S kai f=0.3-300GHz. Sumines elektromagnetinio lauko intensyvumo parametru vertes neturi buti didesnes kaip apskaiciuojamos pagal sias f-les: √(E1)2+(E2)2+...+(Ei)2 Esum ELV; √(H1)2+(H2)2+...+(Hi)2 Hsum HLV; S1+S2+...+Sk Ssum SLV. 33.Apsaugos nuo elektro magnetiniu lauku priemones. Techniniai ir organizaciniai metodai: lauko stiprio ir energijos srauto tankio mazinimas, darbo vietos atitolinimas nuo spinduliavimo saltinio, racionalus spinduliuojanciu irenginiu isdestymas darbo patalpoje, darbo rezimu nustatymas, perspejamosios signalizacijos naudojimas. Darbo vietos ekranavimas nuo elektro magnetiniu lauku atliekmas stacionariais ir pernesamais ekranavimo itaisais. Ekranai daugiausia daromi is laidziu metalu: aliuminio, plieno. Kad butu pakamkamai stiprus gaminami is ne mazesnio kaip 0.5mm storio lakstu. Darbo vietos atitolinimas taikomas tais atvejais, kai negalima spinduliavimo intensyvumo sumazinti kitais metodais, tame tarpe ir laiko ribojimu. Irengimu ir zmoniu darbo rezimai numatomi tais atvejais , kai nera galimybes sumazinti intensyvuma iki leidziamo. Ribojmas laikas kuri aptarnaujantis personalas gali buti elektromagnetiniame lauke. Asmenines apsaugos priemones naudojamos tais atvejais, kai naudoti kitus metodus negalima. Apsauginiai rubai gaminami is metalizuoto audinio. Tai gali buti kostiumai, chalatai, prijuostes, striukes su gobtuvais, kuriuose imontuoti apsauginiai akiniai. Avalyne – su padidintu laidumu 34.Lazerio spindulio poveikis žm.. Svarbiausi saugumo klausimai yra lazerinės spinduliuotės pakenkimas akims. Pakenkimo prigimtis bei slenkstis kiekvienai pakenkimo rūšiai priklauso nuo spindulio parametrų Tinklainė. Lazerinis spinduliavimas matomoje ir artimoje infraraudonoje (IR) srityje (400 nm -1400 nm), kuris patenka į akį, yra sufokusuojamas ant tinklainės. Tai gali sukelti sekančius pakenkimus: 1)Terminis nudegimas. Normaliai fokusuojanti akis padidina spinduliuotės tankį maždaug 100 000 kartų;todėl 1 mW/cm2 spinduliui patekus į akį, tinklainę veiks 100 W/cm2 . Labiausiai tikėtinas efektas spinduliui pakliuvus į akį yra terminis nudegimas, kuris sunaikina tinklainės ląsteles. Kadangi tinklainės ląstelės neregeneruoja, žala yra visiems laikams. 2) Akustinis pakenkimas. Lazeriniai impulsai, kurių trukmė mažesnė nei 10 mikrosekundžių sukelia smūginę bangą tinklainės audinyje, o tai sukelia audinio įtrūkimus. Žala yra visiems laikams,kaip kad ir terminis nudegimas. Faktiškai akustinis pakenkimas yra didesnis nei kad terminis nudegimas. Akustinis pakenkimas paprastai paveikia didesnę tinklainės dalį, ir slenkstinė energija yra žymiai mažesnė. 3)Fotocheminis pakenkimas. Šviesa, kurios bangos ilgis mažiau nei 400 nm, nėra sufokusuojama ant tinklainės. Šviesa gali būti lazerinė, išlydžio lempos ar mėlyna šviesa iš sąveikos su taikiniu. Efektas yra kaupiamasis kelių dienų laikotarpiu. Jei UV šviesa skleidžiama iš išlydžio lempos ar mėlynašviesa iš sąveikos su taikiniu, tai reikalingos papildomos apsaugos priemonės. 4)Kiti akių /odos pakenkimai. Kai UV ar IR lazerio šviesa patenka į akį, didžioji dalis šviesos yra absorbuojama lęšiuko. Priklausomai nuo apšvitinimo lygio, tai gali sukelti momentalius terminius nudegimus arba kataraktos išsivystymą daugelio metų bėgyje. Ragenos ir jungiamasis audinys supantis akį taip pat gali būti pakenktas lazerinės spinduliuotės. Pakenkimas ragenai ir jungiamajam audiniui paprastai įvyksta, kai galios didesnės nei kad reikalinga pakenkti tinklainei; todėl šie audiniai tampa susirūpinimo objektu tiktais tiems bangoms ilgiams, kurie nepasiekia tinklainės (t.y.UV ir IR spinduliuotė). Kadangi lęšiuko stiprinimo čia nėra, pakenkimai gali taip pat būt sukelti difuzinės ir nekoherentinės šviesos. Oda gali kentėti nuo terminių nudegimų ir fotocheminių pokyčių esant lazeriniam apšvitinimui. Šie efektai praktiškai visiškai nepriklauso nuo koherentinės šviesos prigimties, bet nuo lazerių didelio galios tankio. Pagal higienos reikalavimus didžiausias leistinas apšvitinimas yra 100 W/m2. Tai yra pavydžiui, esant spinduolio galiai 10 mW, jis neturi būt sufokusuotas į mažesnį nei 1 cm2 plotą, o 100 mW – į 10 cm2 (diametras 4 cm). 35.Apsauga nuo lazerio spinulio Apsaugą nuo lazerio spindulio generuoja monochromatines koherentinės šviesos bangos. Šviesa-elektom. Bangos, kurių λ: 0,38-0,77μm. Lazerio spindulys pavojingas: šviesa, krentanti į paviršių, sudaro slėgį: p=(1+ρ)*I/c; (didelis atspindžio koef.-šviesus kūnas); šiluminis poveikis (tamsus kūnas sugeria-įšyla). Lazeris naudojamas metalo grūdinimui. Lazerio spindulys labia pavojingas zmogaus akiai (gali pažeisti tinklainę,akis gali sprogti dėl įkaitimo). Pavojingiausi – matomos šviesos lazeriai. normų dėl lazerio spindulio LT nėra. Darbo su lazeriu taisyklės Darbas turi būti atliekamas spec. paruoštoje patalpoje.Sienos, lubos turi būti tamsios,turi būti geras ap[švietimas (nes tamsioje tamsioje aplinkoje išsiplečia rainelė).Dirbant su galingais lazeriais,gali būti naudoj. ekranavimas. Akių apsaugainaudojamasspalvotas stiklas.jei lazeris link ultravioletinių bandų-stiklas turi būti raudonas,jei raudonų spalvų- stiklas mėlynas. Apsaugos priem. turi turėti pasą,leidimą. Kūno apsaugai naudoj. balti medvilniniai drabužiai. 36.Jonizuojančių spinduliavimų rūšys.Apsauga nuo jonizuojančių spindulių. Jonizuojančius spindulius leidžia radioaktyvios medž. Šie spinduliai naudoj. medicinoje: rentgeno aparatai. Jonizuoj. spinduliav. rūšys: 1) korpuskuliniai spinduliai (α,β spind) 2) elekromagn. spind.: γ ir rentgeno spind. α spind - Helio branduolių srautas, kuris atsiranda del skilimo. α spind kelias ore: 8-10 cm, gyvame audinyje- keliasdešimt cm. α spind turi didelę jonizuojančia galią. β spind- elektronų ir pozitronų srautas. Maksimalus kelias ore- iki 1.8 cm,gyvame audinyje- iki 3 cm. β spind turi mažesnę galią, bet kelias didesnis. Neutroninis spinduliav. turi didelę skvarbą ir didelę jonizuojančia galią. Nėra tokio šarmo,kuris sulaikytų šį spinduliavimą. γ spind- elektomagn. bangos, kurių λ: 10-9-10 –2 cm. Jie turi didelę skvarbą ir mažą jonizuojančią galią. Rentgeno spinduliai - elektrom. bangos, kurių λ:10-6-10 –9 cm. 37.Aktyvumo vienetai ir švitinimo dozės 1. Radioaktyvios medž. Aktyvumas - per maza laiko tarpa tam tikrame radionuklido kiekyje is tam tikros energines busenos vykstanciu savaiminiu branduoliu suoliu vidutinio sk. ir to laiko tarpo santykis A=dN/dt, [A] =Bq (bekerelis), N-skilimo sk.,t-laikas. Bq=[1 skilimas/1s]. Nesisteminis vienetas: Kiuri: ci=3,7*1010 Bq- radioaktyv. Užterštumas ploto vienete. 2.Ekspozicijos dozės: X=dQ/dm , Q- 1 ženklo jonų krūvis masėje m.[X] =C/kg, C-kulonas. Tai labai didelis vienetas: rentgenas 1R= 0,285 mC/kg. 3. Absorbuota dozė: D=dE/dm, E-energ,. Perduota kūnui su mase m jonizacijos metu. [D] = J/kg – tai didelis vienetas. 1- J/kg = 100 rad (radų), 1R ≈0,87 rad. 4.Ekvivalentinė dozė: H=DQ, [H] =Sv (sivestras),1Sv= 100 rem, D-absorbuota dpzė, Q- svitimo koef. Ekvivalentinėz dozės savoka įvedama, nes vienoda absorbuota dozė skirtingų spindulių duoda skirtingą poveikį: γ,X-ray – 1,neutroniniai- 10, α,β-20-30. Jei Q=1:1 rem turi biologinį poveikį kaip 1 rad Rentgeno spindulių. 38. Biologinis jonizuojančių spinduliavimų veikimas Jonizuojantis spinduliavimas neigiamai veikia visą žm.organizmą, ypač kraują ir jį gaminančius organus. Sukelia piktybinius auglius, odos pažeidimus ir kitus organizmo negalavimus. Kenksmingas ir genetiniu požiūriu, nes sukelia mutacijas. Skvarbieji spinduliavimai veikia biologiškai ir chemiškai. Chemiškai: suardo chemines jungtis ir sukelia ilgai trunkančias biochemines ir fiziologines organizmo reakcijas, sutrikdo organizmo medžiagų apykaitą. Jonizuojantis spinduliavimas gali sukelti spindulinę ligą: temperatūros, pulso padidėjimas, kraujavimas iš nosies, ausų, koordinacijos sutrikimas, plaukų slinkimas, krečia drebulys. Mus nuolat veikia natūralus radioaktyvusis fonas 0,04-0,2 rem/met. Jis nėra pavojingas. Žm. pavojingos dozės: Vienkartinė nuo 25-50 rem dozė iššaukia grįžtamus pakeitimus. 80-120 rem iššaukia pradinius spindulinės ligos simptomus, bet nesusergama. 270-300 rem iššaukia spindulinę ligą(apie 50% mirtini atvejai). 600 rem- mirtina dozė. 39. Jonizuojanciu spinduliavimu normavimas Pagr. sradiacines saugos normos nustato leistinas jonizuojancio spinduliavimo doziu vertes priklausomai nuo: apsvitinamu asmenu kategorijos; kritiniu organu grupes. Darbuotojas (A kategorinjos asmuo) Darbuotojas kuris visa darbo diena, ne visa darbo diena arba laikinai, pagal darbo sutarti arba individualiai dirba su jonizuojancios spinduliuotes saltiniais ir kuris gali gauti metine efektine apsvitos doze, didesne kaip 3/10 dozes, nutatytos lesiukui ir odai, ir privalo vykdyti nustatytus profesines radiacines saugos reikalavimus. Darbuotojas(B kategorijos asmuo) Darbuotojas kuris visa darbo diena, ne visa darbo diena arba laikinai, pagal darbo sutarti arba individualiai dirba su jonizuojancios spinduliuotes saltiniais ir kuris gali gauti metine efektine apsvitos doze, mazesne kaip 6 mSv, arba metine lygeverte doze, mazesne kaip 3/10 dozes, nutatytos lesiukui ir odai, ir privalo vykdyti nustatytus profesines radiacines saugos reikalavimus. 40. Apsauga nuo jonizuojancio spinduliavimo. Nuo isorines apsvitos is uzdaru saltiniu: atitvariniai itaisai, perspejantieji itaisai.α-saugus atstumas, pakanka atsitraukti nuo saltinio 12-20 cm arba panaudoti bet kokios medziagos ekrana. Β-esant mazu daleliu enerrgijai- oras ir bet kokios medziagos ekranas. Dideles energijos daleles sulaiko stiklas, skaidrios plastmases 2-10mm storio, aliuminis ir kt. medziagos su mazu atominiu numeriu. γ-ir rentgeno spinduliavimas naudojamas medziagos su dideliu atominiu numeriu (svinas,volframas, plienas), o stacionariems itaisams- betonas. Neutroniniai srautai- H20, parafinas, vandens turincios medziagos, o taip pat grafitas, berilis. Mazos energijos neutronus gerai sugeria boras, todel i betona dedami boro junginiai. Nuo vidines apsvitos is atviru saltiniu: hermetizuojantis itaisai ( kameros, blokai, seifai, kapsules); apsaugines dangos (dazu, polimerines, metalines, keramines, stiklines); oro ir vandens valymo itaisai (ventilaicijos, filtravimo, kondensacijos itaisai) dezaktyvacijos priemones ( skystos, sausos). Bendros paskirties priemonems priklauso: automatines kontroles itaisai; distancinio valdymo itaisai; apsaugines priemones transportuojnatt ir saugant; saugos zenklai; R/a medziagas ( konteineriai, ipakavimo komplektai) Asmeniniai apsaugai priklauso: asmenines apsaugos priemones; radioprojektoriai; spec. rubai. 41.ŠILUMINĖ APLINKA Šilumine aplinka darbo patalpoje vadinamos darbo aplinkos meteorologinės sąlygos, kurias apsprendžia oro temperatūros, drėgnumo ir oro judėjimo greičio parametrų deriniai ir technologinės įrangos, atitvarų paviršių šiluminis spinduliavimas. Pakankama šilumine aplinka vad. šiluminės aplinkos parametrų deriniai, kurie ilgai ir sistemingai veikdami žmogų, gali sukelti savaime praeinančius nemalonius šilumos pojūčius, kai žmogaus kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampa neviršija fiziologinio prisitaikymo galimybių. Ši šiluminė aplinka nesukelia sveikatos pakenkimų ar sutrikimų. Šiluminio komforto  aplinka (šiluminis komfortas) vad. šiluminės aplinkos parametrų deriniai, kurie, ilgai ir sistemingai veikdami žmogų, užtikrina pasitenkinimo šilumine aplinka pojūtį, nesukeldami žmogaus kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampos. Darbo zona patalpoje vad. erdvė, apribota darbo patalpų, atitvarų, turinti 2m aukštį virš grindų arba aikštelės, kuriose įrengtos nuolatinės ar nenuolatinės darbo vietos. Žm. kūno termoreguliacijos pagrindai Žm.kūno termoreguliacija vadiname organizmo savybę palaikyti pastovią kūno temperatūrą, kintant šiluminės aplinkos parametrams. Tai sudėtingas žmogaus organizmo fiziologinis procesas, kurio metu siekiama palaikyti šilumos balansą organizme. Šiluminį balansą užtikrina šilumos mainai tarp žmogaus kūno ir aplinkos. Šiluma tarp žmogaus kūno ir jį supančios aplinkos gali būti perduodama laidumo, konvekcijos, spinduliavimo ir išgarinimo būdais. Šilumos laidumas - tai šilumos perdavimas iš aukštesnę temperatūrą turinčio kūno į žemesnės temperatūros kūną, kai šie kūnai tiesiogiai liečiasi. Konvekcijos būdu šilumą perneša judanti terpė – skystis arba dujos. Konvekcija yra kompleksinis šilumos mainų būdas - prie odos esantis nejudantis oro sluoksnis (4 - 8mm) įšyla dėl šilumos laidumo, o tolimesni oro sluoksniai įšyla, vykstant savaiminei konvekcijai arba dėl oro srautų judėjimo (priverstinė konvekcija). Kai supančios aplinkos temperatūra yra žemesnė negu žmogaus, tada nedidelis konvekcinės šilumos kiekis (~2%) atiduodamas aplinkai su iškvepiamu oru. Spinduliavimo būdu šilumą perneša elektromagnetinės bangos. Šiluminį pojūtį sukelia infraraudonojo spinduliavimo bangos. Bangų ilgis apsprendžia fiziologinį spinduliavimo poveikį žm. organizmui - ilgesnes bangas sugeria viršutinis odos sluoksnis, o trumposios bangos įsiskverbia į audinius keletą centimetrų gilyn. Dėl to pakyla atskirų vidaus organų temperatūra, suaktyvėja medžiagų apykaita. Esant didesniam šiluminio spinduliavimo intensyvumui, atsiranda deginimo, skausmo pojūtis. Šilumos atidavimas išgarinimu Šiuo būdu šiluma atiduodama dažniausiai tada, kai aplinkos temperatūra viršija kūno temperatūrą ir kūnas negali atiduoti šilumos konvekcija ir spinduliavimu. Esant aukštai temperatūrai ir dirbant fizinį darbą, vyksta aktyvus prakaito išsiskyrimas. Šiuo atveju drėgmės sluoksnis, esantis ant odos, sulėtina perteklinės šilumos atidavimą, ir dėl to organizmas perkaista. Šiluminės aplinkos poveikis žm. organizmui. Norminius dokumentus neatitinkantys šiluminės aplinkos veiksnių dydžiai gali sukelti žmogaus organizme įvairius fiziologinius pakitimus. Karščio poveikis atliekamam darbui priklauso nuo darbo sąlygų, motyvacijos, aklimatizacijos, užduoties prigimties ir kt. Atliekant fizinį darbą, šilumos poveikis dažniausiai pasireiškia raumenims reikalingo deguonies trūkumu. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, greičiau nuvargstama, mažėja produktyvumas. Skersvėjai daugelyje vėdinamų ar turinčių oro kondicionavimo įrangą patalpų paprastai sukelia daug rimtų problemų. Žm. jautriausi oro judėjimui galvos srityje (galva, kaklas, pečiai). Žemas drėgnumas Dėl per mažo oro drėgnumo gali džiūti nosies gleivinė, gerklė, supleišėti oda ir lūpos, pradėti dirginti akis. Be to, esant mažam oro drėgnumui, žmogus yra jautresnis kvapams. Perkaitimas (hipertermija) – tai per didelis šilumos susikaupimas organizme, kurio pagrindinis požymis – kūno temperatūros pakilimas iki 380C ir daugiau. Šis nukrypimas sukelia gausų prakaitavimą, galvos skausmą, pykinimą, silpnumą, spalvų painiojimą. Padažnėja kvėpavimas, pulsas, arterinis kraujospūdis, pasikeičia kraujo sudėtis. Kai kūno temperatūra pakyla iki 400C ir daugiau, hipertermija kartais tampa šiluminiu smūgiu - pastebimas veido blyškumas, pulsas padažnėja ir susilpnėja, sumažėja arterinis spaudimas, netenkama sąmonės. Drebulio liga yra vandens–druskų balanso sutrikimo pasekmė. Ją sukelia pernelyg aukšta aplinkos temperatūra. Pagrindinis simptomas – smarkus drebulys, ypač kūno galūnių.     Ilgalaikis šiluminis poveikis gali tapti profesinės kataraktos priežastimi. Be to, trumpųjų infraraudonųjų bangų spinduliavimas giliai įsiskverbia į akies obuolį ir dėl to padidėja akies kraujagyslių pažeidžiamumas. Širdies-kraujagyslių sistema yra labai jautri aukštai temperatūrai – sutrikus organizmo vandens apykaitai, pasikeičia kraujo sudėtis. Padažnėja pulsas, ypač dirbant vidutinio sunkumo ir sunkius darbus, išsiplėtus kraujagyslėms sumažėja arterinis kraujo spaudimas. Peršalimas. Kai aplinkos temperatūra yra žemesnė už normatyvinę, organizmas gali atšalti arba peršalti. Žemų temperatūrų poveikis padidėja, kai aplinkoje yra didelis drėgnis ir oro cirkuliacijos greitis. Šiluminės aplinkos parametrų normavimas Šiluminės aplinkos parametrus reglamentuoja Lietuvos higienos norma. Ši higienos norma nustato šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos parametrus ir jų reikšmes bei matavimo reikalavimus darbo patalpose. Šiluminio komforto aplinkos parametrai nustatomi visai darbo zonai. Pakankamos šiluminės aplinkos sąlygos sukuriamos tais atvejais, kai dėl technologinio proceso reikalavimų, techninių ir ekonominių priežasčių nėra galimybės užtikrinti šiluminio komforto sąlygas. Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai nustatomi atskirai darbo zonos nuolatinėms ir nenuolatinėms darbo vietoms. Šiluminės aplinkos norminiai dydžiai apibrėžiami atsižvelgiant į du pagrindinius veiksnius: metų laikotarpį ir darbo sunkumo kategoriją. Skiriami du metų laikotarpiai - šaltasis ir šiltasis. Šiluminę aplinką apibūdina: oro temperatūra t , 0C; oro drėgnumas , %; oro judėjimo greitis v , m/s; šiluminio spinduliavimo intensyvumas E , W/m2. Šiluminės aplinkos veiksnių poveikį optimizuoti galima:1) mechanizuojant ir modernizuojant darbo procesus; 2) naudojant distancinį gamybinių procesų valdymą; 3) izoliuojant įrenginių, spinduliuojančių šilumą, paviršių; 4) naudojant apsauginius ekranus (ekranais gali būti skydai, padengti šilumą izoliuojančiomis medžiagomis, vandens siena ir pan.); 5) įrengiant optimalią ventiliaciją ir kondicionavimą ; 6) atatinkamai organizuojant darbo ir poilsio režimą, trumpinant darbo dieną, 7) darant papildomas pertraukas efektyviam poilsiui; 8) kompensuojant organizmo prarastas medžiagas (vandenį, druskas ir vitaminus) ; 9) naudojant asmeninės apsaugos priemonės - spec.drabužius, specialius šalmus, akinius. 42.Oro uzterstumas Daugelio technologinių procesų metu į aplinką išsiskiria kenksmingos medžiagos - garai, dujos, kietų medžiagų ir skysčių dalelės. Dujos ir garai su oru sudaro mišinius, o skysčių ir kietų medžiagų dalelės - aerozolius, kurie yra skirstomi į dulkes, dūmus ir rūką. Daugelis dalelių, esančių darbo aplinkos ore, neigiamai veikia žmogaus sveikatą, pradedant bendrais negalavimais (alergija), baigiant rimta liga ir mirtimi. Trumpalaikis taršalų, kai jų koncentracija ore nežymi,poveikis nepavojingas sveikatai. Jei žmogus prieš tai nebuvo paveiktas arba nesveikuoja dėl ligos. Tačiau ilgalaikis ir didesnis taršalų koncentracijos oras sukelia daugybę kvėpavimo takų ligų (bronchitą, bronchinę astmą, plaučių edemą), širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, odos ir plaučių vėžį, odos hiperpigmentaciją. Kenksmingų medžiagų poveikis žmogaus organizmui yra labai įvairus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, bet labiausiai nuo cheminės struktūros poveikio laiko, koncentracijos, dalelių formos, dydžio. Siekiant pašalinti arba sumažinti cheminių medžiagų ir dulkių kenksmingą poveikį dirbantiesiems, Lietuvoje yra nustatytos kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės (RV), kurios pagal kenksmingos cheminės medžiagos poveikio pobūdį ir atskaitos trukmę skirstomos į: ilgalaikio poveikio ribines vertes (IPRV). Jos parodo vidutinę kenksm.ch.medž.konc., kurioms esant darbuotojo kvėpavimo erdvės lauke ir dirbant 8 valandas per pamainą ir 40 valandų per savaitę per visą profesinio darbo laikotarpį darbuotojui neatsirastų profesinei ligai būdingų sveikatos sutrikimų ar kitaip nebūtų pakenkta jo bei jo palikuonių sveikatai, trumpalaikio poveikio ribines vertes (TPRV) – apibrėžimas analogiškas, tik poveikio laikas ne ilgiau kaip 15 min. ir ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą kasdien, neviršytinas ribines vertes (NRV). tai ūmaus poveikio kenksmingos cheminės medžiagos koncentracija kuri, nei akimirkai bet kuriuo darbo pamainos metu neturi būti viršyta; Atsižvelgiant į poveikio ypatumą žmogaus organizmui, kenksmingos medžiagos skirstomos į: Ūmaus poveikio kenksm. chem. medžiagos – tai cheminės medžiagos, pasižyminčios ardančiomis ar dirginančiomis, ar labai toksiškomis, ar toksiškomis savybėmis, kurios veikiamas darbuotojas gali mirti, ūmiai apsinuodyti ir/arba ūmiai susirgti; Lėtinio poveikio kenksm. ch. medžiagas, kurių veikiamas darbuotojas gali apsinuodyti ar susirgti praėjus tam tikram laikotarpiui; Fibrogeninio poveikio chem. medžiagos gali darbuotojui sukelti plaučių audinio ir pleuros fibrozinius pakitimus; Jautrinančio poveikio cheminės medžiagos – tai cheminės medžiagos, galinčios įjautrinti darbuotojo organizmą, sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir/arba alerginę ligą; Kancerogeninio poveikio chemines medžiagas. Jos gali darbuotojui sukelti vėžį arba padidinti darbuotojų sergamumą vėžiu; Mutageninio poveikio cheminės medžiagas, kurios gali darbuotojui sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą; Reprodukcijai toksiško poveikio chemines medžiagas. - Jos gali darbuotojui sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) pakenkti lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pakenkimų dažnumą; Gamyboje dažniausiai pasireiškia sudėtinis kenksmingų medžiagų veikimas, nes dirbančiuosius veikia ne viena, o kelios kenksmingos medžiagos. Yra išskirti trys tokio poveikio tipai: suminis, kai medžiagų toksinis poveikis sumuojasi; sinergetinis, kai viena medžiaga sustiprina kitos poveikį; antagonistinis, kai viena medžiaga susilpnina kitos veikimą. Dažniausiai pasireiškia suminis poveikis. Pvz, jei ore yra dvi tokios medžiagos, kurių kiekvienos RV yra 10 mg/m3, tai jų poveikis bus toks pat, tarytum kurios nors vienos iš šių medžiagų būtų 20 mg/m3. Sinergetiniu poveikiu pasižymi sieros vandenilio ir angliavandenilių nuo C1 iki C5 mišinys. Jei sieros vandenilio RV yra 10 mg/m3, tai mišinio su angliavandeniliais tik 3 mg/m3. Anglies dioksidas (CO2) sustiprina aromatinių angliavandenilių toksines savybes. Ten kur naudojamos šios medžiagos, negalima gerti gazuoto vandens. Alkoholis sustiprina beveik visų medžiagų toksiškumą. Antagonistiniu poveikiu pasižymi kompleksinius junginius sugebančios sudaryti medžiagos. Toksinis poveikis priklauso ir nuo žm. individualių savybių, amžiaus. Todėl kai kurių darbuotojų savijauta gali pablogėti ir tada, kai kenksmingos cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore mažesnė nei jos ribinė vertė, net gali sutrikti pavienių darbuotojų sveikata ar išsivystyti profesinė liga. Kai kurie darbuotojai gali būti ypač jautrūs ar neįprastai reaguoti į naudojamas kenksmingas chemines medžiagas . Šių darbuotojų neįmanoma tinkamai apsaugoti nuo tokių cheminių medžiagų kenksmingo poveikio net esant mažoms jų koncentracijoms darbo aplinkos ore. Tokiais atvejais taikytinų profesinės saugos priemonių pobūdį turi įvertinti profesinės sveikatos specialistas. Asmeninės apsaugos priemonės: darbo drabužiai; dujokaukės, respiratoriai; avalynė; hidrofiliniai tepalai; hidrofobiniai preparatai; apsauginiai akiniai, skydeliai, kaukės, šalmai. 43.Oro užterštumo normavimas Yra patvirtinta ribinės leistinos kenksmingų ir nuodingų medžiagų koncentracijos. Atsižvelgiant į pavojingumą kenksmingos medžiagos skirstomos: 1) l. pavojingos 2) pavojingos 3) vidutinio pavojingumo 4) nelabai pavojingos. Yra patvirtinta HN23-1998 higieninė norma, kurioje abėcėlės tvarka surašytos medžiagos ir jų junginiai, didžiausia leistina koncentracija, pavojingumo laipsnis, poveikio ypatumai. Jeigu darbo zonoje išsiskiria keletas panašiai veikiančių nuodingų medžiagų tai skaiciuojant ventiliacijos irenginius turi buti nustatyta suma oro turiu reikalingu atskiesti iki atskiru medziagu ribiniu leistinu koncentraciju. Darbo zonose leistinos faktines nuodinguju medziagu koncentracijos apskaiciuojamos pagal sia formule: C1/LC1+C2/LC2+...+Cn/LCn≤1. Cia LC1 LC2… leistinos sanitarines atskiru nuodingu medziagu koncentracijos ore kai medziagos issiskiria po viena ir C1 C2… faktines tu medziagu koncentracijos kai drauge issiskiria kelios panasei veikiancios medziagos. Siekiant išvengti apsinuodijimų reikia kontroliuoti patalpų oro grynumą, o nustatytas konc.lyginti su leistinomis ribinėmis vertėmis iš HN23. Ribinė vertė (RV) – tai kenksmingos m-gos konc. darbuotojo kvėpavimo erdvės ore laike kintančio vidurkio leistina vertė per standartizuotą laiko tarpą. būna ilgalaikio poveikio ribinė vertė, trumpalaikio RV ir neviršytinės RV. Ilgalaikio poveikio RV – tai kenksmingos chem.m-gos laike kintančios konc. Darbuotojo kvėpavimo erdvės ore vidurkio ribinė vertė per 8h darbo pamainą ir 40 h darbo savaitę, kuri dirbant tokiomis sąlygomis visą profesiniu darbo laikotarpiu arba kitaip pakenkti jo bei jo palikuonių sveikatai. Trumpalaikio poveikio RV kenksmingos chem. m-gos laike kintančios konc.darbuotojo kvėpavimo erdvės ore vidurkio ribinė vertė per 15min, kuri neilgiau kaip 15min ir nedaugiau kaip 4 kartus per pamainą. Kasdien veikdama darbuotoją neturėtų sukelti neigiamo pojūčio ar pakenkti sveikatai. Neviršytina RV – tai ūmaus poveikio kenksmingumas chem.m-gos laike kintančios konc. Darbuotojo kvėpavimo erdvės ore ribinė vertė per 5-10min kuri veikdama darbuotoją neturi sukelti neigiamų pojūčių. Vienodą poveikį turinčių kenksmingų m-gų bendras kenksmingas poveikis yra vertinamas pagal kiekvienos kenksmingos m-gos konc. Ir jų ribinės vertės, apskaičiuojant pagal formulę: C1/RV1+C2/RV2+...+Cn/RVn≤1 priimtina sąlyga. DARBO APLINKOS ORO GRYNUMO KONTROLĖ. Atliekant darbo vietų higieninį įvertinimą būtina žinoti kenksmingų m-gų konc.darbo aplinkos ore. Tam tikslui taikoma visa eilė metodų, kurie skirstomi į: 1. laboratorinius 2. ekspresanalizinius 3. automatinius. Laboratoriniai metodai gana tikslūs, bet ne visada pakankamai operatyvūs ir juos gali atlikti tik kvalifikuoti darbininkai. Ekspresanalizės metodai – operatyvūs, paprasti, pakankamai tikslūs. Atliekami spec.dujų analizatoriais, kurių veikimo principas yra pagrįstas spalvą pakeitusio indikatorinio vamzdelio ilgio matavimu. Automatiniai metodai – atliekami stacionariais ir kilnojamais dujų analizatoriais. Čia nepertraukiamai vyksta oro jung. paėmimas, valymas ir analizė. Jie nuolatos registruoja dujų konc.patalpos ore. Dujų konc.ore nustatoma tiesioginiais ir netiesioginiais metodais. Tiesioginiai – svėrimo ir dalelių skaičiavimo. Netiesioginiai – kai nustatomi kiti dulkėto oro parametrai, pervedami į mg/m3. labiausiai paplitęs svėrimo metodas. Čia nesvarbi chem.dulkių sudėtis, dispersiškumas. Matuojant šiuo būdu užterštas oras filtruojamas pro žinomos masės filtrą žinomo debito ir trukmės C=(m2-m1)/v *100 [mg/m3]. 44.Ventiliacija. Visos gamyklinės patalpos turi būti vėdinamos. Ventiliacijos sistemų paskirtis - šalinti užterštą orą, tiekti gryną orą ir palaikyti tinkamas mikroklimatines sąlygas. Pagal oro kaitos sužadinimo būdą: natūraliosios, mechaninės ir mišriosios; pagal paskirtį: ištraukiamosios ir tiekiamosios; pagal aptarnavimo zonos apimtį: bendraapykaitinės ir vietinės. Natūralusis vėdinimas vyksta veikiant gravitacinėms ir dinaminėms jėgoms. Gravitacinės jėgos, atsiradusios dėl skirtingos temperatūros, verčia šiltesnį orą kilti aukštyn, vėsesnį – žemyn. Oro judėjimą patalpoje sukelia ir dinaminės jėgos, pvz., vėjo poveikis. Natūralioji ventiliacija vyksta per angas, plyšius, dėl langų nesandarumų. Būna organizuota ir neorganizuota. Mechaninis vėdinimas vyksta oro cirkuliaciją sukeliant vėdinimo sistemomis, kurių sudėtinės dalys yra ventiliatorius, siurbimo ir slėgimo ortakiai, surinkimo gaubtai ir išmetimo angos. Mišri vėdinimo sistema - kai vienu metu veikia natūralus ir mechaninis vėdinimas. Ištraukiamosios vėdin. sistemos šalina kenksmingą orą iš visos patalpos arba tam tikros jos zonos. Tiekiamosios sistemos ištraukiamosios sistemos pašalintą orą kompensuoja švariu. Bendraapykaitinė sistema taikoma tada, kai kenksmingos medž., drėgmė, šiluma patalpoje išssikiria tolygiai ir nedideliais kiekiais. Vietinis ištraukiamasis vėdinimas taikomas kenksmingoms medž. pašalinti iš jų išsiskyrimo vietų ir neleisti joms pasklisti po visą patalpą. Tiekiamosios sistemos naudojamos oro dušams, oazėms ir oro užuolaidoms sudaryti. Oro kondicionavimo sistemos palaiko reikiamas šiluminės aplinkos parametrų reikšmes patalpose. Avarinė sistema įrengiama tose gamybinėse patalpose, kuriose gali staiga į darbo aplinką išsiskirti daug nuodingų ar galinčių sprogti dujų ar dulkių. Tokia sistema būna tik ištraukiamoji. 45. Ventiliacijos sistemų oro debito parinkimas. Prieš parenkant ventiliacijos būdą reikia žinoti: patalpos paskirtį, darbo rėžimą, išsiskiriančias kenksmingas medžiagas, darbo vietų skaičių, įrengimų ir darbo vietų išdėstymą. Jei patalpoje nėra oro taršos šaltinių, tai debitas L prilausys nuo darbuotojų skaičiaus. Norma 20-30m3/h. Jeigu yra perteklinė šiluma, tai L = Q/C(tš-tt)ρ, m3/h (C – oro šiluminė talpa, tš – šalinamo oro temperatūra, tt – tiekiamo oro temperatūra, ρ – tankis, Q - šiluma). Jei yra drėgmė, tai L = W/(dš-dt)ρ, m3/h (dš – šalinamo oro drėgnumas, dt – tiekiamo oro drėgnumas, ρ – tankis, W – drėgmė). Jei yra tarša, tai L = G/(qš-qt), m3/h (qš – šalinamo oro užterštumas, qt – tiekiamo oro užterštumas, G – tarša). 46 Virpesių šaltiniai pramonėje Vibracija (mechaniniai virpesiai) - kietojo kūno pasikartojantys judesiai apie pusiausvyros padėtį. Mechaniniai virpesiai apibūdinami: 1.Dydžiu. 2.Kryptimi. 3.Dažniu. Mechaniniai judesiai gali būti: periodiniai, aperiodiniai, atsitiktiniai. Periodiniai – kūnų (arba taškų) judesių dėsningas pasikartojimas pusiausvyros padėties atžvilgiu; atsitiktiniai – chaotiškas svyravimas.Vibracija atsiranda dėl įv.smūginių procesų. Technikoje vibracija atsiranda dėl krumpliaratinių pavarų. Kuo krumpliaratis tikslesnis, tuo jis mažiau vibruoja, bet yra brangesnis. Vibracija atsiranda dėl guolių netikslumo, dėl mechan. dinaminių neišsvertumų, dėl elektros variklių magnetinio lauko netolygumo. Elektros varikliai yra vibracijos šaltiniai. Vibraciją sukelia elektrofrikcinės ir magnetofrikcinės medž., vibracija gali atsirasti dėl aerodinaminių reiškinių. Taip pat vibraciją gali sukelti didelių greičių skysčių judesiai. Dėl virpesių pablogėja technologinių procesų, mechanizmų tikslumas, produkcijos kokybė ir sumažėja darbo našumas, mašinų naudingumo koef., prieš laiką sudyla mechanizmai ir atskiri jų elementai. Dėl virpesių atsiranda medžiagų nuovargio reiškinių: suyra mašinų detalės, pastatų konstrukcijos, įvyksta avarijos. Virpesiai kenkia ir žmogaus organizmui. 47.Virpesių fizin.charakterinstikos Vibracija (mechaniniai virpesiai)-kietojo kūno pasikartojantys judesiai apie pusiausvyros padėtį. Mechaniniai virpesiai apibūdinami: 1.Dydžiu. 2.Kryptimi. 3.Dažniu. Vibracija atsiranda dėl įv.smūginių procesų. Technikoje vibracija atsiranda dėl krumpliaratinių pavarų. Kuo krumpliaratis tikslesnis, tuo jis mažiau vibruoja, bet yra brangesnis. Vibracija atsiranda dėl guolių netikslumo, dėl mechan. dinaminių neišsvertumo, gali atsirasti dėl elektros variklių magnetinio lauko netolygumo. Elektros varikliai yra vibracijos šaltiniai. Vibraciją sukelia elektrofrikcinės ir magnetofrikcinės medž. vibracija gali atsirasti dėl aerodinaminių reiškinių. Didelių greičių skysčių judesiai sukelia vibraciją. Mechaniniai judesiai gali būti:periodiniai, aperiodiniai, atsitiktiniai. Svarbiaus.fizikiniai parametrai: vibracijos intensyvumas; dažnis; kryptis; trukmė (poveikio laikas). Vibracijos intensyvumas turi būti vertinamas: 1. pgl pagreičio vidutinę kvadratinę reikšmę ar pgl pagreičio lygtį. 2 pagal greičio vidutinę kvadratinę reikšmę ar greičio lygtį 48.Virpesių ir triukšmo įtaka žm. Ilgalaikis ir intensyvus vibracijos veikimas gali sukelti profesinę vibracinę ligą. Vibracinės ligos požymiai: rankų ir pėdų užtirpimas, pagreitėjęs organizmo nuovargis; galvos svaigimas; dažni ir stiprūs galvos skausmai; rankų ir galvos drebėjimas; regos susilpnėjimas. Dėl vibracijų ir triukšmo išsivysto hipertonija. Vibracija ir triukšmas iššaukia kraujagyslių ligas. Dėl dažnio vibracijos garsų gali atsirasti psichiniai susirgimai. Vibracija ir triukšmas veikia klausus organus, blogina regėjimą, atmintį. Žm. pavojingi žemo dažnio garsai, infragarsai. Žm. veikiamas žemo dažnio garsų yra linkęs į depresiją, žm. gali numirti, nes sumažėja kraujospūdis. Taigi vibracija ir triukšmas yra susiję su labai daug susirgimų. Vibracija iššaukia stuburo problemas, skrandžio opos.Vibracija veikia-atraminį-judėjimo aparatą; širdies-kraujagyslių sistemą; centrinę nervų sistemą. Labiausiai pavojinga vibracija, kurios dažniai artimi žmogaus kūno nuosavų virpesių dažniams,pasireiškia rezonansas. Nepalankus vibracijos poveikis vertinamas pagal 3 kriterijus: 1.saugos ir sveikatos išsaugojimo, jis nustato ribą, užtikrinančią prof.ligų išvengimą ir sveikatos išsaugojimą. 2.Darbingumo, jis nustato ribą, užtikrinančią darbingumo išsaugojimą. 3. Komforto, jis nustato ribą, užtikrinančią komfortines darbo sąlygas 49.Virpesių normavimas. Darbingumo kriterijus yra pagrindinis visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikio normavimo kriterijus. Komforto kriterijaus dydžiai gaunami mažinant 10 dB darbingumo kriterijaus dydžius,saugos bei sveikatos išsaugojimo kriterijaus dydžiai gaunami didinant 2 kartus darbingumo kriterijaus dydžius. Saugos ir sveikatos išsaugojimo krit. yra nepalankaus rankų vibr.poveikio normavimo kriterijus.Leidžiamas vibracijos dydis-tai vibr.dydis,kuris veikdamas žmogų kasdien 8 darbo val,nesumažina jo darbingumo bei komforto ir per visą darbinės veiklos leikotarpį,nesukelia sveikaos sutrikimų ar ligos. Kadangi vibracija yra kenksmingas veiksnys, tai jos privalo būti matuojamos ne rečiau kaip 1 kartą į metus darbo vietoje 50.Virpesių mažinimo būdai. Praktikoje dažniausiai taikomi šie priverstinių virpesių mažinimo būdai: 1.Virpesių mažinimas jų šaltinyje(kintamų jėgų, veikiančių sistemoje sumažinimas). 2.Virpesių slopinimas-įrenginio virpesių mažinimas tampriai prijungiant prie sistemos papildomas mases. 3. Virpesių absorbcija-virpančių sistemos konstrukcinių elementų vidinės trinties didinimas. 4. Virpesių izoliavimas-virpesių šaltinio vibracijos, perduodamos saugomam objektui, lygio sumažinimas, panaudojant tamprius elementus. 5. Asmeninė apsauga nuo virpesių. 51.Triukšmo fizin. Charakteristik. Akustiniu triukšmu (triukšmu)-vad. įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visumą, kuri gali sukelti nepalankias bei kenksmingas pasekmes sveikatai. Garso bangomis vad.akustiniai virpesiai, kuriuos žm. suvokia savo klausos organais. Žm. ausis girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20tūksHz. Triukšmą apibūdina:garso slėgis p(Pa), garso greitis v(m/s), intensyvumas I(W/m2), galiaP(W). Intensyvumas įvertina sklindančios garso bangos energijos pernešimą. Akustine galia – pagrindine triukšmo šaltinio charakteristika. Triukšmo šaltiniai yra tam tikrų dažnių ir intensyvumų virpesiai: mechaninės kilmės, aerodinaminės kilmės, hidrodinaminės kilm, elektromagnetinės kilm. Dažninės charakteristikos pataisos tipą (A,B,C,D) apsprendžia triukšmo vertinimo tikslai ir jo faktinis lygis. Higieninėje praktikoje dažniausiai naudojama A tipo dažnio korekcija, kuri įvertina žmogaus klausos jautrumą skirtingo dažnio garsams nepriklausomai nuo jų intensyvumo. Žm. klausa nevienodai jautri įvairaus dažnio garsams. Akustinės taršos ir jos poveikio žm. kenksmingumo vertinimui naudojami higienos normomis apibrėžti leidžiami triukšmo lygiai(LTL), t.y. triukšmo lygiai, kurie veikdami trumpą arba ilgą laiką,negali sukelti ligų arba sveikatos sutrikimų. Triukšmo poveikyje įmanomas 1. klausos praradimas: laikinasis slenkstinės ribos poslinkis ir pastovus slenkstinės ribos poslinkis. 120dBA triukšmo lygis atitinka fiziologinę garsinio skausmo pojūčio ribą. Viršijus šia ribą,garso bangos sukelia skausmus,klausos aparato pažeidimus. 2. Centrinės nervų sistemos pokyčiai: nuovargis ,nemiga, migreniniai galvos skausmai, psichomotorinės ir neurozinės reakcijos. 3. Širdies-kraujagyslių sistema: hipertenzija, sumažėjęs organizmo imuninis atsparumas, susilpnėjusi rega. Bendras rezultatas-triukšmo liga-tai patologiniai organizmo pakitimai, iššaukti triukšmo poveikio. 52.Triukšmo normavimas. Akustiniu triukšmu (triukšmu) -vad. įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visumą, kuri gali sukelti nepalankias bei kenksmingas pasekmes sveikatai. Garso bangomis vad. akustiniai virpesiai, kuriuos žm. suvokia savo klausos organais. Triukšmą apibūdina: garso slėgis p(Pa), garso greitis v(m/s), intensyvumas I(W/m2), galia P(W). Virpesių sukeltas triukšmas skirstomas į: pastovus, nepastovus, impulsinis. Pastovus – jo garso lygis per 8 val darbo dieną pakinta 0,5- didelis, k=0,2...0,5- vidutinis, k5kPa sprogimo). Jei dar yra medž, kurios sprogsta ir dega sąveikoje su vandeniu, deguonimi ar viena su kita (sąlygos, pagal kurias nustatoma: darbo barui – kai naudojama jų tiek, kad šiluminis ekvivalentas  42MJ, patalpai – kai naudojama jų tiek, kad įvykus sprogimui, patalpoje išsivysto >5Kpa momentinis slėgis). B) Degios dulkės arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temp viršija 28C, degūs skysčiai, įkaitinti iki ir daugiau jų pliūpsnio temp, degūs skysčiai, kurie avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius (sąlygos, pagal kurias nustatoma: darbo barui – kai naudojama jų tiek, kad daugiau kaip 2 m3 tūryje gali susidaryti sprogstantis dulkių ar garų ir oro mišinys, patalpai – kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam dulkių ar garų mišiniui patalpoje išsivysto didesnis kaip 5 kPa momentinis slėgis). C) degūs ir sunkiai degūs skysčiai, kietos medž (dulkės, pluoštas), medž, kurios sąveikoje su H20, oro deguonimi arba tarpusavyje, gali tiktai degti (sąlygos, pagal kurias nustatoma: darbo barui – išskyrus darbo barus, kuriuose degūs skysčiai yra tepimo, aušinimo ar valdymo sistemose ne daugiau kaip 0,2 MPa slėgiui, kabelių elektros instaliaciją įrenginiams pajungti, stalus ir kt degius daigtus darbo baruose, kai apkrova mažesnė kaip 42 MJ/m2 , patalpai – kai barai yra A ir B kategorijos, jei patalpa nepriskirta A ar B kategorijai, ir išdėstyta vienas nuo kt atstumu, nustatytu technologinio projektavimo normomis: C kategorijos, kurių bendras plotas viršija 5% D kategorijos patalpos ploto), D) nedegios medž karštoje, įkaitusiojear išlydytoje būklėje, medžiagos, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna, degios dujos, skysčiai ir kietos medž, kurios naud kaip kuras ar sunaikinamos degant (sąlygos, pagal kurias nustatoma: darbo barui –esant technologiniam procesui su nurodytomis charakteristikomis, patalpai – Yra tik D kategorijos barai, kai D kateg barai sudaro daugiau nei 10%E kategorijos patalpos ploto : kai C kategorijos barai sudaro mažiau nei 5% patalpos ploto); E) nedegios medž (sąlygos, pagal kurias nustatoma: darbo barui –esant technologiniam procesui su nurodytomis charakteristikomis, patalpai – kai patalpa nepriskirta A,B,C,D kategorijoms). Pastatų ir įrenginių bei jų konstrukcinių elementų atsparumo ugniai laipsnis – tai šių konstrukcijų medžiagų degumo grupė ir jų dalių atsparumas ugniai. Nustatant pastato atsparumo ugniai laipsnį, reikia žiūrėti, kad konstrukcinių elementų degumo grupė ir faktinės atsparumo ugniai ribos būtų ne mažesnės kaip nurodyta statybos normose ir taisyklėse. Padidinus vieno ar kelių pastato konstrukcinių elementų atsparumą ugniai arba pakeitus jų degumo grupę, dar nepadidėja pastato atsparumo laipsnis. Konstrukcijų atsparumo ugniai tyrimai atliekami spec krosnyse,ty, sudaromos konstrukcijoms realios sąlygos, atitinkančios apkrovas ir temperatūrą, artimą gaisro temperatūrai. 64Gaisrinės saugos organizavimas įm. Įmonėse organizuojamos savanorių ugniagesių draugovės. Šios draugovės nariai įgyvendina gaisrinės saugos reikalavimus ir dalyvauja gesinant gaisrus. Draugovės aprūpintos gaisrų gesinimo technika ir inventoriumi, o jų pirmininkai turi teisę surašyti protokolus apie gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus. Už gaisrinę sagą įmonėse yra atsakingi vadovai. Jie organizuoja vietinę gaisrinę saugą, numato lėšas ir medž gaisrinėms priemonėms, sudaro savanorių ugniagesių draugoves, kontroliuoja jų veiklą, vykdo gaisrinių normų ir taisyklių reikalavimus. 65.Civilinės saugos uždaviniai. Gyventju apsaugai ekstremalimis salygomis naudojami trys pagr. apsaugos budai:1)zmoniu paslepimas specialiose sleptuvese;2)gyventoju,materialiniu ir kulturiniu vertybiu ir evakuacija is pavojingu vietu ;3)gyventoju aprupinimas individualiomis ir medicinos paslaugos priemonemis ,bei ju panaudojimas . Organizuojant gyventoju apsauga ekstremaliomis situocijomis,vygdomos ivairios apsaugos priemones: 1)nuolatinis pavojingu poveikiu ekstremaliomis salygomis stebejimas, speciali zvalgyba ir laboratorine kontrole; 2)savalaikis gyventoju ispejimas apie gresianti pavoju,informavimas apie ekstremaliu situaciju masta,keliama gesme, butinuma atlikti atitinkamus veiksmus; 3)radiacine ir chemine sauga; 4)medicinos pagalbos suteikimas; 5)maisto produktu ,pasaru,,gyvuliu ir vandens apsauga; 6)isankstinis gyventoju,administracijos ir ukio vadovu mokymas veiksmu ekstremal. salygomis, iskaitant ir nesmurtinio pasipriesinimo formas; 7)nukentejusiu objektu apsauga; 8)gelbejimo ir kiti neatideliotini darbai pazeidimu zidiniuose. Ukio subjektuose, atsizvelgiant i ju pavojinguma, darbuotoju skaiciu bei krasto apsaugos ministerijos parengtas formuociu organizaciniu strukturu ir ju aprupinimo materialinemis techninemis priemonemis normu rekomendacijas,paprastai steigiamos sios formuotes: 1)gelbejimo grupe-kai darbuotoju yra nuo 200 iki 500; 2)Speciali gelbejimo grupe ar jungtine gelb. grupe-kai darbuotoju yra nuo 500 iki1000;3)Jungtine gelbejimo komanda-kai darbuotoju yra ne daugiau nei 1000 4)radiacines ir chemines apsaugos grupe-objektuose, naudojanciuose pavojingas chenines radiacines medziagas ir priskirtose prie pavojinguju.Ūkio subjekto, istaigos vadovas:atsako uz civilines saugos parengima, savo vadovaujamame objekte; perspeja ir injormuoja darbuotojus apie pavoju; prognozuoja apie ekstremalias situacijas ir planuoja prevencines priemones;rengia civilines saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus;aprupina darbuotojus asmeninemis ir kolektyvinemis apsaugos priemonemis; Vyriausybes nustatyta tvarka kaupia materialiniu istekliu atsargas ir technines priemones, kad padidintu objekto veiklos gyvybinguma ir sauguma galimu ekstremaliu situaciju atvejais;siekia uztikrinti paslaugu teikina ekstremaliu situaciju atvejais pagal savo veiklos profili;prireikus organizuoja darbuotoju evakavima,pirminius gelbejimo darbus ir jiems vadovauja. 66.Civilinės saugos valdymas Lietuvoje. Ekstremali situacija:padėtis,kuri atsiranda dėl gamtinio,techninio,ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų ir sąlygoja pavojų žmonių gyvybei,turtui,sveikatai,gamtai arba žmonių žūtį,sužalojimą ar turtinius nuostolius.Ekstremalių situacijų priežasčių rūšys: a)ekologinės–sukeliančios atmosferos,sausumos būklės savybių ir sudėties pakitimus,hidrosferos būsenos pakitimus. b)socialinės – teroro aktai, blokados, diversijos,masinės riaušės, provokacijos, kariniai veiksmai Lietuvos ir kaimyninių valstybių teritorijose. c)gamtinės – klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes,masinius gaisrus(durpynų,miškų), masines epidemijas,epizootijas,epititotijas. d)techninės – įvairių technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, sprogimai, pastatų griūtys, užsiteršia aplinka, vyksta vamzdynų, energetikos, transporto avarijos.Potencialiai pavojingas objektas – įmonė,sandelis ar kt vieta, kur gaminama, perdirbama, laikoma, naudojama ar neutralizuojama vienokios ar kitokios pavojingos medž. ar jų atliekos, kurių kiekis didesnis už nustatytą ribinį kiekį,taip pat hidrotechniniai įrengimai.Tai būtų naftotiekiai dujotiekiai, elektrinės, cheminių medžiagų gamyklos, sandeliai.LT:Ignalinos AE, Įm “Achema”, Mažeikių nafta, Kėdainių chemijos gamykla, KHE. Yra potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, kuris reikalauja tikrinti įrenginių techninę būklę: slėginių indų, įrenginių, pavojingų medžiagų talpinimo vietas,garo, vandens katilus, liftų, kėlimo kranų, eskalatorių, lynų būklę. LR civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą sudaro: 1)Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija; 2)Ekstremalių situacijų valdymo centras; 3)Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos; 4)Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba; 5)laboratorinės kontrolės ir stebėjimo tinklas; 6)ministerijų, apskričių ir kt. civilinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos institucijos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!