Teorija - žmogaus sauga

1.Dalyko samprata,sudėtinės dalys. Ergonomika-tai mokslas nagr žm-mašinų darbo aplinkos sąveikos problemas.Pagr ergonomikos principas-darbo aplinką pritaikyti prie žm.Profesinė rizika–traumos ar kt sveikatos pakenkimo galimybė. Kenksmingas veiksnys-rizikos veiksnys darbe,kuris g.b pavojingas gyvybei.Pavojingas veiksnys-rizikos veiksnys, kai darbuotojas g. patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti.Tikslas-darbuotojo darbingumas, sveikata ir gyvybė,sauga ir sveikata Objektas-darbo vieta -vieta,kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.Ž.S-os modulio sudėtinės dalys:1)organizaciniai-teisiniai pagrindai;2)darbo higiena ir sanitarija;3)saugi technika; 4)priešgaisrinė sauga;5)žm s. ekstremaliose situacijose. 2.Šilumine aplinka darbe vad meteorologinės sąlygos, kurias apsprendžia oro temperatūros, drėgnumo ir oro judėjimo greičio parametrų deriniai ir technologinės įrangos, atitvarų paviršių šiluminis spinduliavimas. Pakankama šilumine aplinka vad šiluminės apl parametrų deriniai,kurie ilgai ir sistemingai veikdami žm, g.sukelti savaime praeinančius nemalonius šilumos pojūčius,ši šil.apl nesukelia sveikatos pakenkimų ar sutrikimų. Šiluminio komforto  aplinka vad šil. aplinkos parametrų deriniai, kurie, ilgai ir sistemingai veikdami žm, užtikrina pasitenkinimo šilumine aplinka pojūtį, nesukeldami įtampos.Darbo zona patalpoje vad erdvė, apribota darbo patalpų, atitvarų, turinti 2m aukštį virš grindų arba aikštelės, kuriose įrengtos nuolatinės ar nenuolatinės darbo vietos. Žm kūno termoreguliacijos pagrindai Žm kūno termoreguliacija vad organizmo savybę palaikyti pastovią kūno temperatūrą, kintant šil.aplinkos parametrams.Šiluminį balansą užtikrina šilumos mainai tarp žm.kūno ir aplinkos. Šiluma g.b. perduodama:Šil.laidumas-tai šilumos perdavimas iš aukštesnės temp į žemesnės temperatūros kūną, kai šie kūnai tiesiogiai liečiasi.Konvekcijos būdu šilumą perneša judanti terpė–skystis arba dujos.Kai supančios aplinkos temp yra žemesnė negu žm, tada nedidelis konvekcinės šilumos kiekis (~2%) atiduodamas aplinkai su iškvepiamu oru. Spinduliavimo būdu šilumą perneša elektromagnetinės bangos. Šiluminį pojūtį sukelia infraraudonojo spinduliavimo bangos. Bangų ilgis apsprendžia fiziologinį spinduliavimo poveikį žm organizmui - ilgesnes bangas sugeria viršutinis odos sluoksnis, o trumposios bangos įsiskverbia į audinius keletą cm gilyn. Dėl to pakyla atskirų vidaus organų temp, suaktyvėja medž.apykaita. Šilumos atidavimas išgarinimu Šiuo būdu šiluma atiduodama, kai aplinkos temp viršija kūno temp ir kūnas negali atiduoti šilumos konvekcija ir spinduliavimu. Esant aukštai temp ir dirbant fizinį darbą, vyksta aktyvus prakaitavimas.tas drėgmės sluoksnis, sulėtina perteklinės šilumos atidavimą, ir dėl to organizmas perkaista.Šiluminės aplinkos poveikis žmogaus organizmui Karščio poveikis prikl.nuo darbo sąlygų, motyvacijos, aklimatizacijos, užduoties prigimties ir kt. Atliekant fizinį darbą, šilumos poveikis dažniausiai pasireiškia raumenims reikalingo deguonies trūkumu. Esant aukštai aplinkos t. greičiau nuvargstama,mažėja produktyvumas. Skersvėjai sukelia daug rimtų problemų. Žm jautriausi oro judėjimui galvos srityje (galva, kaklas, pečiai). Žemas drėgnumas Dėl per mažo oro drėgnumo gali džiūti nosies gleivinė, gerklė, supleišėti oda ir lūpos, pradėti dirginti akis. Taip pt žm yra jautresnis kvapams. Šiluminės aplinkos parametrų normavimas. parametrus reglamentuoja Lietuvos higienos norma.Ji nustato šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos parametrus,jų reikšmes, matavimo reikalavimus darbo patalpose.Šiluminio komforto aplinkos parametrai nustatomi visai darbo zonai.Pakankamos šiluminės aplinkos sąlygos sukuriamos tais atvejais,nėra galimybės užtikrinti šiluminio komforto sąlygas.Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai nustatomi atskirai darbo zonos nuolatinėms ir nenuolatinėms darbo vietoms.Šiluminės aplinkos norminiai dydžiai apibrėžiami pagal 2 veiksnius: metų laikotarpį ir darbo sunkumo kategoriją. Skiriami du metų laikotarpiai - šaltasis ir šiltasis.Šiluminę aplinką apibūdina: oro temp t , 0C; oro drėgnumas , %; oro judėjimo greitis v , m/s; šiluminio spinduliavimo intensyvumasE , W/m2. 3.Perkaitimas (hipertermija) – tai per did šilumos susikaupimas organizme,kurio pagr požymis–kūno temp pakilimas iki 380C ir >. Prasideda gausus prakaitavimą, galvos skausmą, pykinimą, silpnumą, spalvų painiojimą. Padažnėja kvėpavimas, pulsas, arterinis kraujospūdis, pasikeičia kraujo sudėtis.Kai kūno temp iki 400C ir >, hipertermija tampa šiluminiu smūgiu - pastebimas veido blyškumas, pulsas padažnėja ir susilpnėja, sumažėja arterinis spaudimas, netenkama sąmonės.Drebulio liga yra vandens–druskų balanso sutrikimo pasekmė. Ją sukelia pernelyg aukšta aplinkos temp. Pagr.simptomas – smarkus drebulys, ypač kūno galūnių.Ilgalaikis šiluminis poveikis g.tapti profesinės kataraktos priežastimi. Be to, trumpųjų infraraudonųjų bangų spinduliavimas giliai įsiskverbia į akies obuolį ir dėl to padidėja akies kraujagyslių pažeidžiamumas.Širdies-kraujagyslių sistema yra labai jautri aukštai temp–sutrikus organizmo vandens apykaitai, pasikeičia kraujo sudėtis.Padažnėja pulsas,ypač dirbant vidutinio sunkumo ir sunkius darbus, išsiplėtus kraujagyslėms sumažėja arterinis kraujo spaudimas.Peršalimas.Kai temp yra žemesnė už normatyvinę, organizmas g.atšalti arba peršalti. Žemų temp.poveikis padidėja, kai aplinkoje yradid.drėgnis ir oro cirkuliacijos greitis. Šiluminės aplinkos veiksnių poveikį optimizuoti galima: mechan ir modern d.procesus; naud distancinį procesų valdymą; izoliuojant įreng, spind.šilumą, paviršių; naud apsauginius ekranus; įrengiant optimalią ventiliaciją ir kondicionavimą ; atatinkamai organizuojant darbą ir poilsį; darant papildomas pertraukas efektyviam poilsiui; kompensuojant organizmo prarastas medžiagas; naudojant asmeninės apsaugos priemonės-spec. drabužius, specialius šalmus, akinius. 4.Cheminis kenksmingumas Įv.techn procesai gali tersti ora. Jų metu į aplinką išsiskiria kenksmingos medžiagos - garai, dujos, kietų medžiagų ir skysčių dalelės. Dujos ir garai su oru sudaro mišinius, o skysčių ir kietų medžiagų dalelės-aerozolius, kurie yra skirstomi į dulkes, dūmus ir rūką.Daugelis dalelių, esančių darbo aplinkos ore, neigiamai veikia žm sveikatą. Atsižvelgiant į poveikio ypatumą žm organizmui, kenksmingos medž skirstomos į :Ūmaus poveikio kenksm.chem.medž – tai cheminės medž, pasižym ardančiomis, dirginančiomis, labai toksiškomis, ar toksiškomis savybėmis, kurios veikiamas darbuotojas gali mirti, ūmiai apsinuodyti ir/arba ūmiai susirgti; Lėtinio poveikio kenksm.ch.medž, kai darbuotojas g.apsinuodyti ar susirgti praėjus tam tikram laikotarpiui; Fibrogeninio poveikio chem.medž g.darbuotojui sukelti plaučių audinio ir pleuros fibrozinius pakitimus; Jautrinančio poveikio chem.medž tai chem medž, galinčios įjautrinti darbuotojo organizmą, sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir/arba alerginę ligą; Kancerogeninio poveikio chem.medž. gali darbuotojui sukelti vėžį arba padidinti darbuotojų sergamumą vėžiu; Mutageninio poveikio chem.medž, sukelia paveldimus genetinius pakenkimus arba padidina jų dažnumą; Reprodukcijai toksiško poveikio chemines medžiagas sukelia nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidina jų dažnumą ,kenkia lytiniam pajėgumui; sudėtinis kenksmingų medžiagų veikimas, tipai: suminis, kai medžiagų toksinis poveikis sumuojasi; sinergetinis, kai viena medžiaga sustiprina kitos poveikį; antagonistinis, kai viena medžiaga susilpnina kitos veikimą.Toksinis poveikis priklauso ir nuo žmogaus individualių savybių, amžiaus . Apsaugos priemonės:kenksm.medž. keičiamos mažiau kenksmingomis; naud.techn. pašalinančios žm kontaktą su kenksm medžs (uždaras ciklas, įrengimų ir magistralių hermetizavimas, gamybos automatizacija, distancinis valdymas); racionaliai išdėstomi pastatai ir komunikacijos; naudojamos spec sist.kenksm-ms medž surinkti, rekuperuoti, utilizuoti ir neutralizuoti ;kontroliuojamas kenksm.medž.kiekis ore; įrengiamos vėdinimo sist ir naud.asmen.apsaugos priemonės. Plačiausiai naudojamos vėdinimo sistemos.Normavimas patvirtinta ribinės leistinos kenksm ir nuodingų medž koncentracijos. Atsižvelgiant į pavojingumą kenksmingos medž skirstomos: 1)labai pavojingos 2)pavojingos 3)vidutinio pavojingumo 4)nelabai pavojingos. Jeigu darbo zonoje išsiskiria keletas panašiai veikiančių nuodingų medž,tai skaiciuojant ventiliacijos irenginius turi buti nustatyta suma oro turiu reikalingu atskiesti iki atskiru medzu ribiniu leistinu koncentraciju. Darbo zonose leistinos faktines nuodinguju medz koncentracijos apskaiciuojamos pagal sia formule: C1/LC1+C2/LC2+...+Cn/LCn≤1. Cia LC1 LC2… leistinos sanitarines atskiru nuodingu medziagu koncentracijos ore kai medziagos issiskiria po viena ir C1 C2… faktines tu medziagu koncentracijos kai drauge issiskiria kelios panasei veikiancios medziagos. Ribinė vertė (RV)–tai kenksmingos m-gos konc. ore laike kintančio vidurkio leistina vertė per standartizuotą laiko tarpą. Ilgalaikio poveikio RV – tai kenksmingos chem.m-gos laike kintančios konc. per 8h darbo pamainą ir 40 h darbo savaitę, nepakeks sveikatai. Trumpalaikio poveikio RV kenksmingos chem. m-gos ore vidurkio ribinė vertė, kuri neilgiau kaip 15min ir nedaugiau kaip 4 kartus per pamainą,neturėtų pakenkti sveikatai. Neviršytina RV – tai ūmaus poveikio kenksmingumas chem.m-gos ,darbuotojo kvėpavimo erdvės ore ribinė vertė per 5-10min kuri veikdama darbuotoją neturi sukelti neigiamų pojūčių. Vienodą poveikį turinčių kenksmingų m-gų bendras kenksmingas poveikis yra vertinamas pagal kiekvienos kenksmingos m-gos konc. Ir jų ribinės vertės, apskaičiuojant pagal formulę: C1/RV1+C2/RV2+...+Cn/RVn≤1 priimtina sąlyga. Darbo aplinkos oro grynumo kontrolė.įvertinimo metodai:1.laboratorinius 2. ekspresanalizinius 3.automatinius.Laboratoriniai gana tikslūs, bet ne visada pakankamai operatyvūs ir juos g.atlikti tik kvalifikuoti darbininkai.Ekspresanalizės–operatyvūs, paprasti, pakankamai tikslūs. Atliekami spec.dujų analizatoriais, Automatiniai– atliekami stacionariais ir kilnojamais dujų analizatoriais. Čia nepertraukiamai vyksta oro jung. paėmimas, valymas ir analizė. Dujų konc.ore nustatoma: tiesioginiais ir netiesioginiais metodais. Tiesioginiai – svėrimo ir dalelių skaičiavimo. Netiesioginiai – kai nustatomi kiti dulkėto oro parametrai, pervedami į mg/m3. labiausiai paplitęs svėrimo metodas. Čia nesvarbi chem.dulkių sudėtis, dispersiškumas. C=(m2-m1)/v *100 [mg/m3]. 5.Priemonių oro gryninimui taikymo schema:1.Neleisti susidaryti,pasklisti dujoms,garams,dulkems. 2.Jei ne,pašalinti jas vietinės ištraukiamosios ventiliacijos sistemos. 3.Jei ne, bendraja ventilecija,tiesiog i kvepavimo zona. 4.Jei ne,naudoti asmenines apsaugos priemones. 5.Jei ne,daryti žmoniu atranka. 6.Valyti irenginius.7.Plaunami pec. rūbai. 8.Palaikyti_švarą. 6.Ventiliacinių sistemų klasifikacija.Visos gamyklinės patalpos t.b.vėdinamos. Ventiliacijos sist paskirtis - šalinti užterštą orą, tiekti gryną orą ir palaikyti tinkamas mikroklimatines sąlygas. Pagal oro kaitos sužadinimo būdą: natūraliosios, mechaninės ir mišriosios; pagal paskirtį: ištraukiamosios ir tiekiamosios; pagal aptarnavimo zonos apimtį: bendraapykaitinės ir vietinės. Natūralusis vėdinimas vyksta veikiant gravitacinėms ir dinaminėms jėgoms. Būna organizuota ir neorganizuota. Mechaninis vėdinimas vyksta oro cirkuliaciją sukeliant vėdinimo sistemomis, kurių sudėtinės dalys yra ventiliatorius, siurbimo ir slėgimo ortakiai, surinkimo gaubtai ir išmetimo angos. Mišri vėdinimo sistema - kai vienu metu veikia natūralus ir mechaninis vėdinimas. Ištraukiamosios vėdinimo sistemos šalina kenksmingą orą iš visos patalpos arba tam tikros jos zonos. Tiekiamosios sistemos ištraukiamosios sistemos pašalintą orą kompensuoja švariu. Bendraapykaitinė sistema taikoma tada, kai kenksm.medž., drėgmė, šiluma patalpoje išssikiria tolygiai ir nedid.kiekiais. Vietinis ištraukiamasis vėdinimas taikomas kenksm.medž. pašalinti iš jų išsiskyrimo vietų. Tiekiamosios sistemos naud.oro dušams, oazėms ir oro užuolaidoms sudaryti. Oro kondicionavimo sistemos palaiko reikiamas šiluminės aplinkos parametrų reikšmes. Avarinė sistema tik ištraukiamoji.Skaičiavimai.oro debito parinkimas. Prieš parenkant ventiliacijos būdą reikia žinoti: patalpos paskirtį, darbo rėžimą, išsiskiriančias kenksmingas medžiagas, darbo vietų skaičių, įrengimų ir darbo vietų išdėstymą. Jei patalpoje nėra oro taršos šaltinių, tai debitas L prikl.nuo darbuotojų sk. Norma 20-30m3/h. Jeigu yra perteklinė šiluma, tai L = Q/C(tš-tt)ρ, m3/h (C – oro šiluminė talpa, tš – šalinamo oro temp, tt – tiekiamo oro temp, ρ – tankis, Q - šiluma). Jei yra drėgmė, tai L = W/(dš-dt)ρ, m3/h (dš – šalinamo oro drėgnumas, dt – tiekiamo oro drėgnumas, ρ – tankis, W – drėgmė). Jei yra tarša, tai L = G/(qš-qt), m3/h (qš – šalinamo oro užterštumas, qt – tiekiamo oro užterštumas, G – tarša). 7.Virpesių fizinės charakteristikos Vibracija(mechaniniai virpesiai)-kietojo kūno pasikartojantys judesiai apie pusiausvyros padėtį. Mechaniniai virpesiai apibūdinami: 1.Dydžiu. 2.Kryptimi.3.Dažniu.4.v.intensyvumas.Vibracija atsiranda dėl įv.smūginių procesų. Technikoje vibracija atsiranda dėl krumpliaratinių pavarų. Kuo krumpliaratis tikslesnis, tuo jis mažiau vibruoja. Vibracija atsiranda dėl guolių netikslumo, dėl mechan. dinaminių neišsvertumo, gali atsirasti dėl elektros variklių magnetinio lauko netolygumo. Elektros varikliai yra vibracijos šaltiniai. Vibraciją sukelia elektrofrikcinės ir magnetofrikcinės medž. vibracija gali atsirasti dėl aerodinaminių reiškinių. Did greičių skysčių judesiai sukelia vibraciją. Mechaniniai judesiai gali būti:periodiniai, aperiodiniai, atsitiktiniai.Periodiniai–judesių dėsningas pasikartojimas pusiausvyros padėties atžvilgiu; atsitiktiniai – chaotiškas svyravimas.Svarbiausi fizikiniai parametrai:vibracijos intensyvumas;dažnis;kryptis;trukmė(poveikio laikas).Vibracijos intensyvumas turi būti vertinamas: 1.pagal pagreičio vidutinę kvadratinę reikšmę 2.pagal pagreičio lygtį. Įtaka žmogui. Ilgalaikis ir intensyvus vibracijos veikimas gali sukelti profesinę vibracinę ligą.Vibracinės ligos požymiai:rankų ir pėdų užtirpimas, pagreitėjęs organizmo nuovargis;galvos svaigimas;dažni ir stiprūs galvos skausmai;rankų ir galvos drebėjimas; regos susilpnėjimas. Žm pavojingi žemo dažnio garsai, infragarsai.Žm veikiamas žemo dažnio garsų yra linkęs į depresiją, žm gali numirti, nes sumažėja kraujospūdis. Vibracija iššaukia stuburo problemas,skrandžio opos. Vibracija veikia-atraminį-judėjimo aparatą; širdies-kraujagyslių sistemą; centrinę nervų sistemą.Labiausiai pavojinga vibracija,kurios dažniai artimi žmogaus kūno nuosavų virpesių dažniams,pasireiškia rezonansas. Nepalankus vibracijos poveikis vertinamas pagal kriterijus:1.saugos ir sveikatos išsaugojimo 2.Darbingumo, 3.Komforto. 8.Vibracijos kvalifikacija.Pagal perdavimo būdą:-visą žmogaus kūną veikianti v,-rankas veikianti v.Pagal laiko charakteristikas:-pastovi,-nepastovi.Pagal spektro charakterį:-plačiajuostė,-siaurajuostė.Pagal atsiradimo šaltinį darbo vietoje:-transporto,-technologinė,-transporto-teechn.Normavimas darbingumo kriterijus yra pagrindinis vibr poveikio normavimo kriterijus.Komforto kriterijaus dydžiai gaunami mažinant 10 db darbingumo kriterijaus dydžius,saugos bei sveikatos išsaugojimo kriterijaus dydžiai gaunami didinant 2 kartus darbingumo kriterijaus dydžius.Saugos ir sveikatos išsaugojimo krit. yra nepalankaus rankų vibr.poveikio normavimo kriterijus.Leidžiamas vibracijos dydis-tai vibr.dydis,kuris veikdamas žmogų kasdien 8 darbo val,nesumažina jo darbingumo bei komforto ir per visą darbinės veiklos leikotarpį,nesukelia sveikaos sutrikimų ar ligos. vibracija t.b.matuojama kartą į metus.Vibracija turi savo amplitudę,dažnį ir periodą.Vibracijų dydis matuojamas pagal greičio vidutinę kvadratinę reikšmę.Turi įtakos ir vibracijų dažnis,todėl normuojant vibracija, dažnis suskirstomas i oktavines juostas.Oktavinė juosta,t.y. dažnių diapozono viršutines ir apatines ribos santykis. Normuojant vibraciją,ji skirstoma į:-visą kūną veikianti vibracija,-rankas veikianti vibracija. 9.Vibracijos mažinimo metodai – norint sumažinti įrenginių virpesius, reikia paveikti virpėjimo šaltinį arba paveikti sistemą, kurioje šios jėgos veikia. Praktikoje naud metodai:Virpesių mažinimas jų šaltinyje;Virpesių slopinimas;Virpesių absorcija;Virpesių izoliavimas; Asmeninė apsauga nuo virpesių. Priemonės: 1.naud įrankius su virpesius izoliuojančiomis rankenomis ir virpesius sugeriančias pirštines.2.organizuoti darba ir poilsį.3.Virpesių kontrolė ir įrankių tobulinimas 4.Medicin. sveikatos tikrinimai. 5.rekomenduojama turėti apsaugines pirštinių ir šiltų drabužių komplektus ir vengti peršalimo.6.Įrankių konstrukcija turi užtikrinti minimalią riešų įtampą, įrankis t.b. atremtas 10.Triukšmo charakteristikos- garso slėgis , garso greitis, intensyvumas, galia. Poveikis žmogui :klausos praradimas(laikinasis slenkstinės ribos poslinkis, pastovus slenkstinės ribos poslinkis), Centrinės nervinės sistemos pokyčiai( nuovargis, nemiga, migreniniai galvos skausmai,psichomotorinės ir neurozinės reakcijos),Širdies-kraujagyslių sistema(hipertenzija, sumažėjęs organizmo imuninis atsparumas,susilpnėjusi rega) 11.Triukšmo klasifikacija:Stuktūrinį, kai triukšmo šaltinis kontaktuoja su pastatų ar įrengimų konstrukcijomis, kurios tampa antriniu triukšmo šaltiniu; Orinį, kai triukšmo šaltinis neturi tiesioginio ryšio su konstrukcijomis.Triukšmo vertinimas dviem aspektais: Nustatant įrenginių triukšmines charakteristikas; Apibrėžiant akustinės taršos poveikį darbuotojo sveikatai.Triukšmas gali būti vertinamas pagal:*Garso lygį, dBA (pastovus); *Garso slėgio lygį, dB (pastovus); *Ekvivalentinį garso lygį, dBA (nepastovus);*Maksimalų garso lygį, dBA (Nepastovus). T.parametrus apsprendžia: *Triukšmo charakteris (pastovus, nepastovus ar impulsinis, spektras toninis ar tolydus);*Aplinka (darbo aplinka, transportas, gyvenamosios patalpos);*Darbo pobūdis(protinis ar fizinis, reikalaujantis judesių tikslumo, reakcijos). 12.Triukšmo mažinimo metodai:*Triukšmo šaltinio akustinės galios mažinimas;*Akustinė patalpos apdaila(absorbcija);*Triukšmo mažinimas jo skilimo kelyje (izoliacija);Asmeninės apsaugos priemonės:*Ausies landos kaiščiai;*Ausinės;*Šalmai; Konstrukciniu požiūriu absorbuojančios ir izoliuojančios priemonės :*Pertvaros;*Gaubtįai;*Ekranai;*Kabinos ir t.t. 13.Rega- daikto dydžio, formos, spalvos, daiktų tarpusavio padėties, judėjimo ir atstumo iki jų suvokimas. Aplinkos vaizdo dalis, kurią mato akys, kai jos ir galva nejuda, vadinama regos lauku. Regos darbingumas priklauso nuo darbuotojų savybių, darbo ypatumų, regimojo darbo pobūdžio, apšvietimo charakteristikų. 14.Apšvietimo kiekybiniai rodikliai yra apšvieta E=dΦλ/dSλ, natūralios apšvietos koeficientas, skaistis L=dI/dS. Apšvietimo kokybiniai rodikliai yra *akinimas bei regos diskomfortas, *netolygus skaisčio pasiskirstymas regėjimo lauke,* šviesos srauto pulsacijos gylis, spalvos atgava.Apšietimo klasifikacija: *natūralus(šoninis[vienpusis,dvipus],viršutinis, kombinuotas);*dirbtinis(bendras,dirbtinis,kombinuotas);*mišrus. 15.Apšvietimo normavimas pagal:matomumą, regos darbingumą, apšvietą(pagr.).Pagr.veiksnys, lemiantis norminę apšvietą, yra regos darbų tikslumas, apibūdinamas matomo objekto dydžiu. Pgal tai skirstomos 8 regos darbų kategorijos. Dirbtinės apšvietos ribinėms vertėms turi įtakos matomo objekto ir fono kontrastas bei fonas. Skiriamas šviesus, vidutinis, tamsus fonas priklausomai nuo atspindžio koeficiento q vertės. Siekiant išvengti darbo paviršių netolygaus apšvietimo , ribojamos didžiausios ir mažiausios dirbtinės apšvietos verčių santykis. Vertinant natūralų apšvietimąreikia atsižvelgti į šviesos angų išdėstymą pastate bei pasaulio šalių atžvilgiu. Ribinė vertė nustatoma pagal formulę: NAK=NAK*k čia NAK normuose nurodyta natūralios apšvietos koeficiento vertė; k- pataisos koeficientas, įvertinantis šviesų angų padėtį. 16.Apšvietimo projektavimas apima:*Regos darbo pobūdžio nustatymą; *Šviesos šaltinių parinkimą; *Šviestuvų parinkimą;*Šviestuvų skaičiaus apskaičiavimą; *Šviestuvų išdėstymas. 17.Elektros srovė žm.gali sukelti: *nudegimus; *kraujagyslių, nervų įkaitimą; *kraujo ir kitų organinių skysčiu sudėties pasikeitimą; *raumenų traukulius. Poveikis gali buti tiesioginis: *elektros traumos(išoriniai sužalojimai); * elektros smūgiai(vidiniai sužalojimai).Elektros traumoms priskiriami: -nudegimai; -odos matalizacija; -elektriniai ženklai; -akiu ragenos uždegimai; -mechaniai sužalojimai.Nudegimai gali buti keturių laipsnių: I - laipsnio - parausta oda; II - laipsnio - susidaro puslės; III - laipsnio - apmiršta odos audiniai per visą sluoksnį; IV - laipsnio - audiniai apanglėja.Elektros smūgis - tai gyvų audinių dirginimas, kai jais teka elektros srove. Elektros smūgiai gali būti keturių laipsnių: I - laipsnio - konvulsinai raumenų susitraukimai, kai neprarandama sąmonės; II - laipsnio - konvulsinai raumenų susitraukimai, kai netenkama sąmonės, bet išlieka normali širdies veikla ir kvėpavimas; III - laipsnio - netenkama sąmonės ir sutrinka širdies arba kvėpavimo organų veikla (arba abu kartu); IV - laipsnio - klinikine mirtis, kai nėra kvėpavimo ir kraujo apytakos. Ligos: fibriliacija, asfiksacija, elektrinis šokas, klinikinė mirtis. 18.Veiksniai įtakojantys elektros srovės poveikio pasekmes.Sužalojimo elektros srove sunkumas prikl nuo srovės, tekančios žm organizmu, stiprumo, tekėjimo trukmės, srovės kelio, srovės rūšies, dažnio ir nuo žm individualių ypatybių.Pagr veiksnys yra srovės stipris, nes žmogaus organizmas labai jautrus elektros srovei. Srovės stipris prikl nuo įrenginių įtampos ir visų grandinės elementų, kuriais teka srovė,varžos.Pagrindinė varža yra žm kūno varža.Žm kūno varžą sudaro: -išorinė - odos varža; -vidinių organų varža.Odos varža: sausos kai U=20V, R=3000omų; drėgnos R=1000omų; vidaus organų R=500omų.Tekant srovei odos varža mažėja. Skiriama: * minimaliai juntamos srovės - nuolatiniai srovei vidutinė I= 2,0mA; 50 Hz kintamai srovei vidutinė I=0,5 mA;atleidžiančios srovės (viršijus paralyžuojami žmogaus pirštai) - kintamai srovei 119 (t=0,1 s) 11mA (t=10s), nuolatiniai 37 mA (t=10s). Nepavojingomis laikomos srovės:1.laikoma 0,1 mA (Uiki 1000 V įtampos);2. tai kai kuriomis apsauginėmis priemonėmis nepavojinga I =1,0 mA; 3.išimties atvejais, specialiai apmokyti personalo elektros įrengimuose nepavojinga I=10 mA. 4.Srovės rūšis ir dažnis. Pavojingumo maksimumas prie 50Hz. Didėjant dažnumui pavojingumas mažėja, 5.Srovės tekėjimo žmogumi laiko faktorius. Leistinas žmogumi tekėjimo laikas gali būti nuo 0,01 iki 2,0 sekundės. 6.Širdie veiklos ciklo ir srovės įjungimo momentas. Kai sutampa su širdies susitraukimo momentu, pavojingumas mažesnis, o kai su atsipailaidavimo momentu – didesnis. 7.Sveikatos būklė ir nuovargis. Elektros traumų sunkumą padidina girtumas, kai kurie medikamentai ir ligos, išsekinančios nervų sisitemą. 8.Srovės kelias žmogumi. Pavojingiausi tie, kuriais didžiausia srovės dalis praeina per širdį ir plaučius. Pavojingiausiu srovės tekėjimo keliu laikoma dešinioji ranka - kairioji koja, 9.Išoriniai veiksniai. Elektrotraumų sunkių pasėkmių tikimybė gali padidėti, didėjant aplinkos temp, drėgmei, anglies dvideginio kiekiui ore, mažėjant atmosferos slėgiui ir deguonies kiekiui ore. 19. Patalpų klasifikacija:-labai pavojinga patalpa; -pavojinga patalpa; -normali patalpa.Labai pavojinga patalpa vadinama patalpa, pasižyminti bentvienu iš šių požymių:*šlapia patalpa (oro drėgnis;100%, sienos, grindys, lubos ir patalpoje esantys daiktai pasidengia rasa);*patalpa su chemiškai arba biologiškai agresyvia aplinka, kurioje nuolat arba dažnai būna chemiškai agresyvių garų, dujų, skysčių arba susidaro nuosėdų ir pelėsių, ardančių elektros įrenginių izoliaciją ir srovines dalis;*patalpa, pasižyminti dviem ar daugiau pavojingai patalpai būdingais požymiais. Pavojinga patalpa vad -oro drėgnis>75% arba yra elektrai laidžių dulkių;-vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė nei +35C; -grindys yra laidžios elektros srovei.Grindys, padengtos plastmase, guminiais ir kitais iš izoliacinės medžiagos pagamintais patiesalais bei sausos, medinės, neturinčios metalinių tvirtinimo elementų grindys, priskiriamos prie elektros srovei nelaidžių grindų; -patalpoje yra galimybė vienu metu prisiliesti prie srovei laidžių neįžemintų elektros įrenginių korpusų ir prie srovei laidžių konstrukcijų, turinčių kontaktą su žeme. Patalpa, kuriai netaikytina labai pavojingoms ir pavojingoms patalpoms būdingi požymiai, priskiriama normaliai (nepavojingai) patalpai. 20.Žmogus gali nukentėti(nuo elektros srovės):*įvykus įžemėjimui; *prisilietęs pries srovinių dalių; *prisilietęs prie metalinių pasyviųjų elektros įrenginių dalių, kurios gauna įtampą pažeidus izoliaciją.(pasyvioji dalis - laidi elektros įrenginio dalis, n.s. neturinti įtampos, tačiau įtampa joje gali atsirasti pablogėjus izoliacujai.) *įvykus įžemėjimui; *prisilietęs pries srovinių dalių; 21.Prisilietimo įtampa - žmogui tenkanti įžeminimo įrenginio įtampos dalis, kai srovė žmogaus kūnu teka iš ranko į ranką arba iš rankos į kojas, prisilietus prie dviejų grandinės taškų. Žingsnio įtampa - tai kojų potencialų skirtumas, kuris susidaro tuomet , kai žmogus yra netoli įžemėjimo vietos. Ji apskaičiuojama pagal formulę: Uzm=IzmRzm. Žm gali nukentėti, jeigu e.srovė sudarys grandinę žm kūnu, t.y. jeigu žm prisilies prie dviejų grandinės taškų, tarp kurių yra įtampa. Prisilietimo pavojingumas prikl.nuo:* žm įsijungimo į tinklą schemos, *tinklo neutralės režimo, * tinklo įtampos didumo,* tinklo schemos, * įtampą turinčių dalių izoliacijos laipsnio, *tinklo talpos žemės atžvilgiu ir kt. Žm.gali įsijungti į el.tinklą įvairiai. Būdingiausias :tarp fazės ir žemės; įsijungimas kai bent vien fazė pramuša izoliaciją. Dvifazis įsijungimas, t.y. žm.prisilietimas prie dviejų fazių, yra pats pavojingiausias, nes žm.gauna U1 ir juo prateka didelio stiprumo srovės: Ižm=Ul/Ržm=1,73Uf/Ržm*A;Ul=√3 Uf=1,73*UfV;(Ul-linijinė įtampa V;Uf-fazinė įtampa V; Ržm-žmogaus varža) Dvifazis prisilietimas yra pavojingas, nors žmogus ir gerai izoliuotas nuo žemės: avi dielektrinius batus, stovi ant dielektrinio kilimėlio, dielektriniopadėklo ar medinių grindų. Vienfazis prisilietimas yra dažnesnis, bet ne tiek pavojingas. Čia srovės stiprumui turi neutralės režimas(įžeminta arba izoliuota), izoliacijos varža, laidų talpa žemės atžvilgiu, grindų, grunto varžos ir kiti veiksniai. 22. Prisilietimas prie aktyviųjų dalių.Bendrosios paskirties skirstomuosiuose iki 1000 V įtampos elektros tinkluose dažniausiai naudojam TN tinklo sisitema. Aktyvioji dalis - laidi elektros įrenginio dalis, kuria normaliomis sąlygomis teka srovė arba kuri turi tik įtampą; nulinis laidininkas. TN sistema - elektros tinklo sistema, kurioje šaltinio neutralė yra tiesiogiai įžeminta, o pasyviosios įrenginių dalys su neutrale sujungtos apsauginiais laidininkais PE ir/arba apsauginiais nuliniais laidininikais PEN. TN sistema skirstoma į tris posistemes: *TN - S tinklo posistemė- kai yra atskiras nulinis laidas N ir atskiras apsauginis laidas PE; *TN - C tinklo posistemė - kai nulinio laido ir apsauginio laido funkcijas atlieka vienas laidas PEN; *TN - C - S tinklo posistemė - kai bendras laidas PEN išsišakoja į nulinį laidą N ir apsauginį laidą PE. Pakartotinai įžeminami PE ir PEN laidai. Žm.apsaugoti nuo el.srovės, kai pažeidžiama el.izoliacija, būtina naud bent vieną iš šių priemonių: įžemonimą, įnulinimą, apsauginį atjungimą, skiriamąjį transformatorių, mažą įtampą, dvigubą izoliaciją, potencialo išlyginimą, izoliuotas aikšteles.TN sistemoje pasyviosios elektros įrenginių dalys turi būti įnulintos.Naudojant šią sistemą, leidžiama įžeminti: *vartotojų įrenginius, jeigu juos įžeminus, įrenginio gedimo atveju užtikrinama saugi maža apsauginio nulinio laido įtampa neutralios žemės atžvilgiu; *vartotojų įrenginius, jeigu saugai padidinti naudojama skirtuminės srovės apsauga, automatiškai atjungianti maitinimą, atsiradus srovės nuotekiui per įžemintuvą į žemę. *Būtinumas įnulinti priklauso nuo elektros įrenginių įtampos ir jų eksplotavimo sąlygų. 23. Apsaugos nuo elektros būdų klasifikacija:1. apsaug.priemonėmis vad kilnojami ir kt.įtaisai skirti el.įrenginiuose darbuotojams apsaugoti nuo el.srovės, elektrostationio, elektromagnetinio lauko ir elektros lanko bei jo degimo produkrų poveikio, kritimo ir pan. (izoliuojančios lazdos, guminės dielek.pirštinės, botai, kaliošai, kilimėliai, apsauginiai akiniai, skydeliai) 2. pažeminant įtampą: saugi įtampa 50V kintamos srovės įrenginiams ir 75V nuolatinės srovės įrenginiams. Pažeminti įtampą leidžiama tik tais transformatoriais, kuriuose aukštesnės įtampos apvija yra elektriškai atskirta nuo žemesnės įtampos apvijos. 3. panaudojant skiriamuosius transformatorius; tai spec. transformatorius, kurio antrinė apvija patikimai atskirta nuo pirminės apvijos ir nuo žemės, skirtas saugai užtikrinti; 4. panaudojant papildomą, dvigubą arba sustiprintą izoliaciją; 5. įžeminant arba įnulinant elektros įrenginių srovei laidžius korpusus; 6. kontroliuojant įtampą ir srovę; 7. panaudojant garsinę ir vizualinę signalizaciją; 8. panaudojant apsaugai skirtus įtaisus ir priemones; 9. panaudojant signalines spalvas ir ženklus; 10. atjungiant įtampą; 11. panaudojant ekranuojančius komplektus; 24. Elektros izoliacija.Pagrindinė izoliacija – tai srovinių dalių izoliacija, skirta pagr.apsaugai nuo pavojingo el.srovės poveikio. Papildoma izoliacija – tai izoliacija, papildanti pagr.izoliaciją, kuri apsaugo kai pažeidžiama pagrindinė izoliacija. Dviguba izoliacija – tai izoliacijų, kurias sudaro pagr ir papildoma izoliacija, sistema. Sustiprinta izoliacija – tai srovinių dalių vieninga izoliacija, kuri užtikrina patikimumą, kaip ir dviguba izoliacija. TAIKYMAS: Pagr.izoliacija taikoma visiems el.įrenginiams. Dviguba ir sustiprinta – el.įrankiams. Veikiant drėgmei, šilumai, elektros lankui, mechaniniams ir cheminiams veiksniams izoliacija sensta. Tokią izoliaciją gali pramušti elektros tinklo įtampa, todėl ji yra padidėjusio pavojaus šaltinis. Pavojaus tikimybei sumažinti atliekama izoliacijos periodinė arba nuolatinė kontrolė.Tikrinama kartą metuose. Matuojama megommetru. Vartotojui iki 1000 V įtampos įvadinių kabelių izoliacijos varža tarp fazių ir fazės ir nulio turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MW. 25. ĮNULINIMAS, vad elektros srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas el.grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu tašku Įnulinimo schemos sudėtinės dalys yra apsauginis laidininkas PE arba apsauginis nulinis laidininkas PEN, apsaugos aparatas ir tinklo neutralės įžeminimas. Apsauginio laidininko paskirtis – sudaryti trumpojo jungimo srovei mažą grandinės varžą, kad nuo šios trumpojo jungimo srovė suveiktų apsaugos aparatas. Apsaugos aparato paskirtis – atsiradus įtampai el.įrenginio pasyviosiose dalyse, automatiškai atjungti el.įrenginį nuo el.tinklo. TN įžeminimas įvykus fazės įžemėjimui, sumažina įnulintų el.įrenginių korpuso įtampą iki saugios reikšmės. Įnulinimo apsauginio veikimo principas – izoliacijos pramušimą paversti vienfaziu trumpuoju jungimu, tarp fazinio laido ir įnulintų pasyviųjų dalių. Kad sudaryti didelę trumpojo jungimo srovę Ik, nuo kurios suveiktų apsaugos aparatas, kuris pramuštą izoliaciją turinčias aktyviąsias dalis, o kartu ir fazinę įtampą gavusias pasyviąsias dalis atjungia nuo fazinės įtampos. Įnulinimas taikomas TN tinklo sistemoje iki 1000 V įtampos elektros įrenginiams.Įnulinti būtina:* visus 380 V ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės bei 440 V ir aukštesnės įtampos nuolatinės srovės el.įrenginius; * aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės el.įrenginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat lauke esančius įrenginius.*  Sprogiose zonose būtina įnulinti visus el.įrenginius. Įnulinti reikia šias įrenginių dalis: * el.mašinų, transformatorių, aparatų, šviestuvų ir pan. korpusus; * el.aparatų pavaras;* skirstymo ir valdymo skydų, skydelių ir spintų korpusus;* skirstyklų metalines konstrukcijas, metalines kabelių movas, metalinius galios ir kontrolinių kabelių apvalkalus ir šarvus, apvalkalus, metalinius el.instaliacijos vamzdžius;* kt. metalines konstrukcijas, ant kurių arba į kuriuos  montuojami el.įrenginiai;* metalinius el.imtuvų korpusus;*el.įrenginius sumontuotus ant staklių, mašinų ir mechanizmų judamųjų dalių. 26.ĮŽEMINIMAS.Apsauginis įžeminimas – pasyviųjų el.įrenginio dalių, n.s. neturinčių įtampos, įžeminimas žm.apsaugoti nuo pavojingo elektros srovės poveikio. Nesant apsauginio įžeminimo, prisiliesti prie sugedusio įrenginio korpuso tiek pat pavojinga, kaip ir prie aktyviųjų dalių. Prisilietimo įtampa Upr=aUK, čia: a - lietimo koef.prikl.nuo įžeminto   įrenginio atstumo iki įžemiklio.Veikimo principas. Esant Rįžm1000 V įtampos tinkluose. Reikalavimai įžeminimui:Draudžiama įžeminimui naudoti:•vamzdžius, kuriais teka degūs skysčiai, dujos ir sprogios medžiagos,•  vamzdžius su antikorozine apsaugine danga.Jungiamosios šinos:•  4´12 mm plieninės juostos,•  ne mažesnio kaip 6 mm skersmens plieniniai strypai. Tinkluose, kurių įtampa iki 1000 V įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 10 W. 27.Apsaugos nuo elektros .Visos apsaugos priemonės skirstomos į:•  pagr.; • papildomas. Pagr.apsaugos priemonėmis vad tos, kurių izoliacija patikimai išlaiko el.įrenginio darbo įtampą ir kuriomis leidžiama liesti turinčias įtampą srovines dalis. Papildomomis vad tos, kurios naud kartu su pagr apsaugos priemonėmis papildomai apsaugai nuo prisilietimo įtampos, žingsnio įtampos nuo elektrostatinio ir elektromagnetinio lauko bei elektros lanko ir jo degimo produktų poveikio. Draudžiama papildomomis priemonėmis liesti įtampą turinčias srovines dalis. Apsaugos priemonės nurodyta vardinė įtampa neturi būti mažesnė už įrenginio, kuriame ji bus naudojama, įtampą.Leidžiama naudotis tomis apsaugos priemonėmis, kurios yra išbandytos ir patikrintos. Laikini aptvarai naudojami dirbantiesiems apsaugoti nuo atsitiktinio prisilietimo ir priartėjimo prie srovinių dalių, turinčių įtampą ir esančių netoliese nuo darbo vietos. Laikini aptvarai:• skydai arba širmos;• izoliuojantys antdėklai;• izoliuojantys gaubtukai;•virvės, juostos iš sintetinių ar augalinių medž.su iškabintais įspėjamaisiais plakatais, skirtos paruoštai darbo vietai arba įrenginiams, turintiems įtampą, aptverti.Kt.priemonės:• apsaugos akiniai;•dujokaukės;•  šalmai;•asmeninės apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonės (AAP)*(Apraišai, apsaugos diržai, lynai ir kt.).Signalinių spalvų , ženklų bei plakatų naudojimas.Signalinių spalvų paskirtis – atkreipti dirbančiųjų dėmesį į gresiantį pavojų, įspėti apie galimą pavojų, priimti ir leisti atlikti tam tikrus veiksmus, siekiant užtikrinti saugų darbą, taip pat informavimo tikslais.Signalinės spalvos naud.elektrosaugos ženklams ir įspėjimo plakatams, taip pat įrenginių ir konstrukcijų dalims, kurios g.b.pavojaus šaltiniu, aptvarams ir kitoms apsaugos priemonėms nuspalvinti.Naudojamos tokios signalinės spalvos: raudona, geltona, žalia, mėlyna, juoda, pvz. fazės ABC žymimos trispalvės spalvomis: geltona, žalia, raudona.  plakatai ir ženklai naudojami: uždrausti vykdyti operacijas komutaciniais aparatai, kuriais gali būti įjungta įtampa į darbo vietą; įspėti, kad pavojinga artintis prie srovinių dalių; nurodyti darbuotojams darbui paruoštą vietą ir priminti apie įvykdytas priemones.plakatai skirstomi: įspėjimo, draudimo, leidimo ir priminimo. Ženklas yra tik vienas “Atsargiai! Elektros smūgio pavojus”. Jis priklauso įspėjimo grupei. 28. Rankinės elektros mašinos,Darbui g.b. naudojami 0, 01, I, II ir III klasės elektrotechniniai gaminiai.El.įrenginių klasifikacija:• pagal įtampą,•pagal apsaugojimą nuo el.srovės poveikio. 0 klasės elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo el.srovės poveikio užtikrina tik pagr. izoliacija. Prie šios klasės el.įrenginių priskiriami tie, kuriuose nėra elementų apsauginio įžeminimo laidui prijungti.0I klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo el.srovės poveikio užtikrina pagrindinė izoliacija ir kuriuose yra įžeminimui skirtas elementas, tačiau maitinami iš tinklo lizdo (rozetės) be įžeminimo kontakto lanksčiu laidu, be įžeminimui skirtos gyslos.I klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina ne tik pagrindinė izoliacija, bet prie jų korpusų yra prijungti apsauginio įžeminimo laidai, esantys virvėlaidyje, jų liečiamose srovei laidžiose dalyse negali atsirasti įtampa pažeidus pagr.izoliaciją.II klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo el.srovės poveikio užtikrina ne tik pagr. zoliacija, bet yra numatytos papildomos apsaugos priemonės (papildoma arba sustiprinta izoliacija) ir kuriuose nenumatytas apsauginis įžeminimas.III klasė – tai elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsauga nuo pavojingo el.srovės poveikio užtikrinama saugia įtampa ir kurių vidinėse bei išorinėse įrenginio dalyse nėra didesnės negu 50 V įtampos. Reikalavimai dirbant su rankinėmis mašinomis ir įrankiais:•Su 0 ir 0I klasės izoliacijos rankinėmis el.mašinomis ir įrankiais pavojingose patalpose bei lauke leidžiama dirbti turint ne žemesnę kaip PK kvalifikaciją.• Pavojingose patalpose leidžiama dirbti su I, II ir III klasės izoliacijos rankinėmis el.mašinomis bei įrankiais arba su 0-0I klasės, tačiau naudojantis asmeninėmis apsaugos priemonėmis arba prijungus šiuos įrankius per skiriamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsauginius išjungimo įrenginius.•  Labai pavojingose patalpose leidžiama dirbti tik su I, II ir III klasės izoliacijos rankinėmis el.mašinomis ir įrankiais, naudojantis individualiomis apsaugos priemonėmis arba be jų, prijungus šiuos įrankius per skiriamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsauginius išjungimo įrenginius, o su 0 ir 0I – tik prijungus juos per skiriamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsauginius išjungimo įrenginius.• Prie skiriamojo transformatoriais, dažnio keitiklio, apsauginio įrenginio leidžiama prijungti tik vieną elektros mašiną arba įrankį.• Darbo su rankinėmis el.mašinomis ir įrankiais pertraukų metu arba nutrūkus srovės tiekimui, jie turi būti atjungiami nuo el. tinklo. Darbo su rankinėmis el.mašinomis ir įrankiais metu draudžiama: •  Atlikti bet kokį rankinių el.mašinų, įrankių bei jų el.laidų remontą.•Laikyti rankose jų el.laidus ir kabelius.• Liesti pjovimo bei judančius įrankius, valyti drožles, kol jis nesustoja.•Dirbti ant pristatomų kopėčių.•Palikti juos be priežiūros įjungtus į el.tinklą. Reikalavimai naudojantis kilnojamaisiais el.šviestuvais: •  Pavojingose ir labai pavojingose patalpose bei lauke leidžiama naudotis ne aukštesnės kaip 42 V įtampos kilnojamais šviestuvais.•  Kilnojamojo šviestuvo elektros energijos šaltiniu leidžiama naudoti transformatorius, generatorius, keitiklius ir akumuliatorius.Šiam tikslui naudoti autotransformatorius draudžiama.•  Kilnojamųjų šviestuvų iki 50 V įtampos įjungimo šakutės turi netikti įjungimui į aukštesnės įtampos tinklą. 12 V – nepalankiose sąlygose. 29. Elektrotechninis personalas. Tai asmenys, turintys atitinkamą elektrotechninį išsilavinimą, nustatyta tvarka atestuoti ir turintys pažymėjimus, suteikiančius teisę eksploatuoti veikiančius atitinkamų įtampų elektros įrenginius (iki 1000 V ar iki ir per 1000 V).Personalo kategorijos: • aukštos kvalifikacijos (toliau – AK);• vidurinės kvalifikacijos (toliau – VK);• pradinės kvalifikacijos (toliau – PK); Prižiūrintysis – tai elektrotechninio personalo asmuo, paskirtas prižiūrėti neelektrotechninio personalo darbuotojus, vykdančius darbą el.įrenginiuose arba jų apsaugos zonose, ir pan.Įmonė, įstaiga, ūkininkas (el.įrenginių savininkas) tvarkomuoju dokumentu iš elektrotechninio personalo turi paskirti asmenį, atsakingą už elektros ūkį. Skiriamas asmuo turi turėti AK kvalifikaciją, o įmonės, įstaigos ir ūkininkai,(kurių el.įrenginių leista naudoti galia ne didesnė kaip 100 kW ir įtampa ne aukštesnė kaip 1000 V)-- VK kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 3 metų elektrotechninio darbo stažą veikiančiuose elektros įrenginiuose. Įmonėms, kurių el.įrenginių leista naudoti galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir įtampa ne aukštesnė kaip 1000 V arba, esant vienfaziam elektros įvadui, skirti atsakingą už elektros ūkį nebūtina. Už elektros įrenginių tinkamą eksploatavimą ir darbų saugą tuo atveju atsako tų įrenginių savininkas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.  30.Pirmoji pagalba.Išlaisvinimas nuo srovės poveikio:a) iki 1000 V įtampos tinkluose,b) virš 1000 V įtampos tinkluose.Išlaisvinant būtinaužtikrinti:• gelbėtojo saugą,•nukentėjusiojo saugą. Nukentėjusiojo būklės įvertinimas *Sąmonės netekimas – tai pirmasis požymis, kurį pastebi staigios mirties liudininkai. Apie kvėpavimą geriausia spręsti pagal ritmingą krūtinės ląstos kilnojimąsi.Pulsą patartina tikrinti kaklo miego arterijoje, pamažu dviem pirštais nuslystant nuo Adomo obuolio į šoną.Vyzdžiai, sustojus kraujotakai, išsiplečia ir nustoja reaguoti į šviesą per (1.5-2) min., t.y., labai pavėluotai, kai mirtį nugalėti jau būna daug sunkiau. Gaivinimo veiksmų seka: • atlošti galvą; • stuktelėti kelis kartus kumščiu per krūtinkaulį širdies plote; • kelis kartus įpūsti oro;jei neatsigavo, daryti išorinį širdies masažą, derinant jį su dirbtiniu kvėpavimu.Dirbtinis kvėpavimas iš burnos į burną (nosį)Kvėpavimo takų praeinamumo atstatymui pirmiausia būtina atlošti galvą. Galvai atlošti vieną ranką reikia pakišti po kaklu ir truputį jį pakelti, o kita ranka spausti kaktą žemyn. Kiekvieną kartą reikia įpūsti apie vieną litrą oro.(Pučiant per daug, padidėjęs spaudimas plaučiuose pablogins kraujotaką, todėl mažiau deguonies su krauju pateks į smegenis ir širdį. Be to, per daug įpūtus – ilgės iškvėpimas, o dėl to ilgės ir pauzės kraujotakoje įpūtimų metu) Prieš pučiant kartais tenka pirštais išvalyti burnos ertmę.Įpūtimo pro burną metu nosį galima užspausti pirštais arba skruostu. Pradedant gaivinimą reikia, giliai įkvėpus, plačiai ir glaudžiai apžioti nukentėjusiojo burną. Per 0.5 sekundės įpūsti ir tuoj pat atitraukti burną, atleisti nosį, kad įpūstas oras galėtų išeiti. Mažiems vaikams pučiama per burną ir nosį kartu. Pučiama silpniau, bet dažniau ((15-18) kartų per minutę dažniu).Išorinis (netiesioginis) širdies masažas Širdies suspaudimo vieta yra apatiniame krūtinkaulio trečdalyje,spenelių linijoje, maždaug per du pirštus aukščiau minkštosios krūtinkaulio dalies. Jei gaivintojas tik vienas, reikia atsiklaupti prie pat nukentėjusiojo, bet kurioje pusėje taip, kad po širdies suspaudimų patogiai pasiektų  gaivinamojo veidą įpūtimams atlikti. Jei gaivinama dviese, patartina vienam   atsiklaupti ant abiejų kelių iš vienos pusės  o antrajam–iš kitos. Gaivinant suaugusį žmogų, krūtinkaulį reikia įspausti link stuburo (4-5) cm (stambesnių žmonių– (5-6) cm). Vaikams iki 12 metų širdies suspaudimus reikia daryti viena ranka, o naujagimiams ir vaikams iki 3 metų – dviem pirštais ir žymiai dažniau – (100-120) kartų per minutę. Krūtinkaulis turi įlinkti (1-2) cm. Dirbtinio kvėpavimo ir išorinio širdies masažo derinimas * Kai gaivinti tenka vienam, po 2 įpūtimų - 15 širdies suspaudimų per 10 ar net 9 s., per 1min. būtina atlikti bent 10 įpūtimų ir 60 širdies suspaudimų.*Kai gaivinama dviese, po 1 įpūtimo -5 širdies paspaudimai. Paspausti galima krutinei leidžiantis. Per 1min. būtina atlikti bent 12 įpūtimų ir 60 širdies suspaudimų.Gaivinimo trukmė kartais atgaivinti pakanka kelių minučių, o daugumoj ne ilgiau 30 min. Tačiau turime būti pasirengę gaivinti nukentėjusįjį tol, kol pavyks atgaivinti.Tik atsiradus aiškiems biologinės mirties požymiams – lavondėmėms ir kūnui pradėjus stingti arba medikų sprendimu, gaivinimą leistina nutraukti. 31. Elektromagnetinių laukų šaltiniai, nuo pramoninio dažnio iki superaukšto dažnio (50 Hz-300 GHz) naudojama:•medžiagų terminiam apdorojimui, •ryšiams,•radijo ir televizijos sistemose, •radiolokacijoje, • meteorologijoje,• astronomijoje,• medicinoje. Elektromagnetinio lauko šaltiniai:• dirbtiniai - bet kokie elementai įjungti į aukštojo dažnio grandinę,• natūralūs - saulės ir galaktikų spinduliavimas,*elektriniai ir magnetiniai žemės laukai, atmosferos elektra. Elektromagnetinis langų pagrindinės charakteristikos:  bangos ilgis l,dažnis f, sklidimo greitis c: l=c/ f   Elektromagnetinis laukas apie bangų spinduliavimo šaltinį sąlyginai skirstomas į dvi zonas: • indukcijos zoną, kai R £ l /2p,• spinduliavimo zona R > l /2p.. Indukcijos zonoje dar nesusiformavusi elektromagnetinė banga. Laukų pavojingumas nustatomas atskirai pagal elektrinio lauko dedamąją E, V/m ir magnetinio lauko dedamąją H, A/m. Spinduliavimo zonoje  E = 377H.Šioje zonoje apšvitinimo intensyvumas įvertinamas energijos srauto tankiu S, W/m2Biologinis elektromagnetinis laukų veikimas.Poveikis priklauso nuo: • spinduliavimo dažnio,• intensyvumo,• trukmės,•  apšvitinimo charakterio (nepertraukiamas, moduliuotas),• spinduliavimo režimo (pastovus, periodinis,trumpalaikis). Pramoninio dažnio elektromagnetinio lauko veikimas:• skausmas, veikiant elektros iškrovoms,• galvos skausmas,• mieguistumas arba nemiga;• padidintas jautrumas,• skausmas širdies plote,•  funkciniai centrinės nervų, širdies-kraujagyslių sistemų sutrikimais,•kraujo biocheminių rodiklių pasikeitimas. Radijo dažnio biologinis veikimas:Šiluminis poveikis sukelia kūno temp padidėjimą, o taip pat atskirų kūno dalių vietinį įkaitimą.Nuo SAD elektromagnetinių laukų išsivysto katarakta (akies lęšiuko drumstumas), pasireiškia sterilizacija..Ilgalaikis veikimas, kai jų intensyvumas nesukelia šiluminio poveikio, bet yra didesnis už leistiną: pažeidžia nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas, kvėpavimo ir virškinimo organų bei kraujo sudėtį.Ankstyvose stadijose: galvos skausmai, padidintas nuovargis, jautrumas, nemiga, skausmai širdies plote.Vėliau  - atminties susilpnėjimas, galvos skausmo priepuoliai, alpimas, labai dideli skausmai širdies plote. 32. Elektromagnetinių laukų normavimas Draudžiama dirbti darbo vietoje jei:E>25 kV/m ; H>5,1 kA/m.Normoje pateikta E ir M vertės priklausomai nuo laiko (min). Galima dirbti visą dieną, kai E £ 5 kV/m; H £ 0,9 kA/m.Parametrų leidžiamos vertės, kai f = 10 kHz-300 GHz .Priklausomai nuo poveikio laiko pateiktos ribinės vertės dažnių diapazonuose: E, kai f=(0.01-300) MHz, H, kai f=(0.01-50)MHz, S, kai f=(0.3-300) GHz 2. Elektromagnetinių laukų stiprumas darbo vietose turi būti: a) pagal elektrinę dedamąją E (50 V/m – dažniams nuo 60 kHz iki 3 MHz; 20 V/m – dažniams nuo 3 MHz iki 30 MHz; 10 V/m – dažniams nuo 30 MHz iki 50 MHz; 5 V/m – dažniams nuo 50 MHz iki 300 MHz)..b) pagal magnetinę dedamąją H (5 A/m - dažniams nuo 60 kHz iki 1,5 MHz; 0,3 A/m - dažniams nuo 30 kHz iki 50 MHz) 3. Mikrobangų diapazone nuo 300 MHz iki 300 000 MHz leidžiamas maximalus spinduliavimo srauto tankis, dirbant visą darbo dieną, 10 µW/cm2 , o gyventojams 1 µW/cm2. Elektromagnetinį lauką galima susilpninti, padidinus atstumą R nuo spinduliavimo šaltinio arba sumažinus spinduliavimo generatoriaus galią P[ I= Pšalt / 4hR2 ] Apsauga nuo elektromagnetinių laukų1. Norint sumažinti spinduliavimo galią, reikia pakeisti galingus generatorius mažesnės galios generatoriais arba naudoti absorbcines apkrovas. T.y. antenų ekvivalentus ir galios slopintuvus – ateniuatorius. Čia energija absorbuojama dielektriniais absorbentais - geležies, anglies, grafito-cemento mišiniu.Ateniuatoriais sumažinama eletromagnetinio spinduliavimo galia koaksialinėse linijose ir bangolaidžiuose. Jų yra nuolatinio ir kintamo veikimo.2. atsižvelgiant į lektromagnetinio lauko šaltinio galią ir bangų diapazoną, taikomi šių tipų ekranai:* ištisiniai metaliniai;*tinkliniai metaliniai;*lengvi metaliniai;*medvilniniai ar iš kt. Siūlų. Ekranuoti galima spinduliavimo šaltinį arba darbo vietą. Ekranai(g.b. kamerų arba spintų pavidalo) dažniausiai daromi iš laidžių metalų: aliuminio, plieno. Geresni yra variniai arba žalvariniai ekranai. Ekranus reikia įžeminti. 3. Individualios apsaugos priemonės – tai kombenezonai, chalatai, akiniai. Kombenezonai yra iš trisluoksnės medž., akiniai buna skaidrūs. Visi pagaminti iš spec. markės medžiagų. 33. JONIZUOJANTIS SPINDULIAVIMAS- spinduliavimas kurio sąveikoje su aplinka susidaro skirtingų ženklų jonai. Natūralūs arba dirbtiniai radioaktyvūs cheminių elementų izotopai skildami spinduliuoja kelių rūšių spindulius, kurie skiriasi savo prigimtimi, energija ir skvarbumu.Rūšys:1. Alfa spinduliai- tai a dalelių (helio branduolių) srautas, sklindantis vykstant radioaktyviam branduolių skilimui arba branduolių reakcijoms, jų energetiniams kitimui. Pasižymi mažu skvarbumu ir didele jonizacija. Apsaugai pakanka atsitraukti nuo spinduliuojančio šaltinio 12 – 20 cm arba pasidaryti popierinį ekraną.2. Beta sinduliai - tai elektronų ir protonų srautas, kuris susidaro vykstant radioaktyviom branduolių arba nestabilių dalelių skilimui. Jonizacija a. Apsaugai 5-7mm aliuminis ar plastmasinis ekranus spindulius visiškai sulaiko.3. Gama spinduliai - tai netiesiogiai jonizuojančios didelio dažnio elektromagnetinės bangos, kurios sklinda vykstant atomų branduolių energetiniams pokyčiams. Skvarbumas labai didelis, jonizacija

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!