Žmonių santykių svarba literatūroje

ŽMONIŲ SANTYKIŲ SVARBA LITERATŪROJE

(Juozas Grušas ,,Meilė, džiazas ir velnias”, Viljamas Goldingas ,,Musių valdovas“)

Žmogaus gyvenimas neatsiejamas nuo bendravimo. Bendraujant yra užmezgami tarpusavio ryšiai, kurie būtini, norint gyventi pilnavertiškai, tobulėti. Žinoma, kartais žmonėms nerūpi šis ryšys, kai kuriuos jis gali pražudyti arba atvirkščiai – suteikti naujų jėgų, o kitų tarpusavio ryšį bando nutraukti aplinkybės, aplink esantys žmonės. Kokia žmonių santykių svarba vaizduojama literatūroje?

XX a. Lietuvių dramaturgas ir prozininkas Juozas Grušas tragikomedijoje ,,Meilė, džiazas ir velnias” atskleidžia, jog augant vaiko asmenybės ir charakterio formavimuisi daug įtakos turi ryšys su tėvais. Juk būtent tėvai mus moko mylėti, atleisti, skirti gėrį nuo blogio, tikrąsias vertybes nuo netikrų. Vaikai, nepatyrę tėvų šilumos ir meilės, jaučiasi nevisaverčiai, nelaimingi, kenčia ir maištauja, nes tėvai daro labai didelę įtaką jaunų žmonių gyvenime. Kūrinyje aprašomas keturių motiniškos meilės nepatyrusių jaunuolių gyvenimas. Andrius – džiazininkų vadeiva. Šis bedvasėje aplinkoje išaugęs jaunuolis stoja prieš tėvą – teisingumo organų darbuotoją, aktyvų klasių kovos dalyvį. Jis atmeta vyresniosios kartos argumentus apie iškovotos duonos kainą, šviesios ateities perspektyvas. Jis tėvui tiesiai pasako: “mus papirkote”. Andrius yra menkos dvasios, primityvus, pripažįstąs tik jėgos kultą, tikras mankurtas. Jis užaugęs be tautinių ir dorovinių idealų, be religijos, kultūros, šimtmečiais kurtų humanistinių tradicijų. Tai lemia jo pražūtį. Juliaus charakteriu išreikšta kraštutinė dvasinė intelektualinė krizė, kurią stagnacijos metais išgyveno jaunoji inteligentijos karta. Julius – filosofo idealisto sūnus, bet nusivylęs visuomene, kaip negalinčia apginti humanistines tradicijas. Dėl to ir priekaištauja tėvui: “Sudeginkit visas filosofų ir humanistų knygas! Jos bevertės. <.>. Nė vieno neapgynė, kai jie savo laiku šaukėsi “nemirštamos dieviškos dvasios”. Julius, praradęs bet kokią gyvenimo prasmės iliuziją, jaučia egzistencijos tragizmą. Lukas – atstovauja visuomenės padugnėms, pačia savo socialine padėtimi lyg ir pasmerktas. “Nei tėvo, nei motinos, nei brolio, nei sesers. Nieko! Nieko! Galiu padaryti didelę niekšybę vien dėl to, kad esu pamestinukas. Mestas į gyvenimą kaip į sąšlavų duobę”, – sako Lukas. Lukas maištauja vien išgirdęs iš savo globėjo paveldėtą pavardę – Pinkvarta. Gyvenimas vaikų namuose, suvokimas, ką iš jo atėmė tėvai, amžinas skausmas. Vaikas, nepatiriantis tėvų meilės ir šilumos, jaučiasi bejėgis, palūžęs. Taigi, vertėjas ir eseistas Juozas Grušas kūrinyje ,,Meilė, džiazas ir velnias” atskleidžia, jog tėvai ir santykiai su jais daro labai didelę įtaką jaunų žmonių gyvenime.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!