Žmogaus vidiniai išgyvenimai literatūroje

,,Žmogaus vidiniai išgyvenimai literatūroje’’

V.Krėvė-Mickevičius, J.Biliūnas

Literatūroje dažnai apmąstomas žmogaus vidinis pasaulis. Vidinių išgyvenimų vaizdavimas parodė dvasinių prieštaravimų, konfliktų priežastis, kurios turi didelę įtaką ir žmogaus vidinei ramybei. Rašytojai, aprašantys žmogaus vidinius išgyvenimus, stengiasi atskleisti vertybes, siekius, problemas ir pasikeitimus. Apie aplinkybes, nulėmusias vienus ar kitus žmogaus išgyvenimus, jų stiprybę bei problemas, rašoma ir lietuvių rašytojų kūriniuose. Ne vienas lietuvių rašytojas atskleidė, jog žmogus susiduria su žiaurumu, kuris vienaip ar kitaip nulemia jo išgyvenimus bei gali sunaikinti žmogiškumą. Apie žmogaus vidinius išgyvenimus rašė Vincas Krėvė - Mickevičius istorinėje dramoje ,,Skirgaila” ir Jonas Biliūnas novelėse ,,Vagis” bei ,,Ubagas”. Taigi, remdamasi šiais kūriniais, aptarsiu žmogaus vidinį pasaulį.

Pirmiausia, XXa. I pusės lietuvių prozininkas ir dramaturgas Vincas Krėvė - Mickevičius tragedijoje ,,Skirgaila” vaizduoja, kaip stiprus žmogus dvasiškai palūžta papuolęs į padėtį be išeities, kurioje susipina žmogaus ir valdovo vaidmenis. Kūrinyje istorinio tikslumo nesiekia, nes Vincui Krėvei rūpi išryškinti dviejų religijų, dviejų kultūrų konfliktą, parodyti pereinamosios epochos tragiškumą, žmogų vertybių krizės situacijoje. Tragedijos pagrindinis veikėjas Lietuvos valdovas Skirgaila yra stipri asmenybė, nes išgyvena žmogiškosios egzistencijos tragizmą, stovi istorijos kryžkėlėje dėl Lietuvos ateities. Esančios aplinkybės verčia Skirgailą pasirinkti tarp pagonybės ir krikščionybės. Kaip žmogus, širdimi yra su pagonybe, bet kaip valdovas, protu supranta, kad nieko pakeisti negali, kad Lietuva viena neišsilaikys. Todėl Skirgaila atsiduria kryžkelėje, kurioje susiduria Lietuvos valdovo ir paprasto žmogaus vaidmenys. Šie vaidmenys parodo valdovo naštą. Skirgaila myli žmones ir nori būti jiems geras, bet nežino, kaip tai padaryti, todėl iš čia kyla tragizmas. Prie Skirgailos dvasinio ir moralinio žlugimo prisidėjo Stardo mirtis. Skirgailai buvo labai svarbus Stardas, vaidila, pagonių vyriausias kunigas, autoritetas Skirgailai, vienintelis žmogus, kuriuo pasitiki Skirgaila. Vienuolis Jonas Skarbekas prieš mirtį pakrikštija Stardą, ir skelbia, kad mirė kaip krikščionis, nors pats Stardas nenorėjo, kad būtų pakrikštytas. Dėl to Skirgaila jaučiasi išduotas, dar labiau ėmė niekuo nepasitikėti. Tam įtakos taip pat turėjo krivio Skurdulio netinkami ir migloti pamokymai apie religiją, kuriuose sako, kad religija yra kaip rūbas, o išaugus jį - reikia keisti kitu. Dėl šių pamokymų Skirgailai viskas ėmė slysti iš rankų. Skirgaila yra vienišas, bejėgis žmogus, kuris savo gyvenime siekia būti laimingas ir mylimas. Trokšdamas žmogiškojo ryšio ir meilės, Skirgaila nueina pas Oną Duonutę, tačiau liko atstumtas, nes Ona Duonutė geriau pasirinktų Kelerį. Dėl to Skirgaila įtūžo ir prižada jai atnešti Kelerio galvą. Apakintas pykčio, jis pasiryžta kerštui - atsikratyti konkurento visiems laikams. Skirgaila degraduoja kaip žmogus. Užkasa gyvą Kelerį. Galiausiai Skirgaila pralaimi ir kaip valdovas, ir kaip žmogus. Neranda kelio nei sau, nei Lietuvai. Ši tragedija parodo pralaimėjimą žmogaus, kuris neįveikė sunkumų. Taigi, tragedijoje ,,Skirgaila” Vincas Krėvė - Mickevičius vaizduoja tragišką ir vienišą asmenybę, kurio žiaurumas ir kerštas naikina jo paties žmogiškąją prigimtį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!