Žmogaus prigimties vertinimas literatūroje

Kiekvienas žmogus turi unikalią bei savitą prigimtį, kuri kiekvieno gyvenime vyrauja skirtingai. Žmogus jau gimdamas atsineša į pasaulį savo svarbiausias vertybės ir savybes, kurias gyvenimas vėliau pakoreguoja. Viena labiausiai literatūroje nagrinėjama prigimties savybė – išmintis. Tiesa, ši sąvoka yra gana įvairiapusiška, todėl prigimtis ir išmintingas žmogus literatūroje vaizduojamas pagal tuo metu autoriui svarbias vertybes. Aštuoniolikto amžiaus Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Doenelaičio poemoje ,,Metai”, iš prigimties išmintingas žmogus siejamas su darbštumu, teisingumu ir dorumu. O vienas iškiliausių baroko epochos poetų Motiejus Kazimieras Sarbievijus etninėse odėse išpažįsta stojiškos filosofijos moralės principus, kurie teigia, kad išmintis slypi saike, tikėjime ir dvasinio pasaulio ugdyme. Abiejuose kūriniuose išmintingas žmogus privalo pasikliauti ir garbinti Dievą, būti doru, stengtis jausti saiką.
Vienas ryškiausių septyniolikto amžiaus Baroko epochos lietuvių poetų Motiejus Kazimieras Sarbievijus savo etninėse odėse iš prigimties išmintingu žmogumi laiko tą, kuris nesipriešina savo likimui, nes suvokia, kad negali jo valdyti ir gyvena bandydamas turtinti savo vidinį pasaulį, vadovaujasi stoikų filosofija. Odėje ,,Telefui Likui’’ lyrinis subjektas mąsto apie lemties žaidimus ir materialių dalykų blizgesį, kuris taip dažnai apakina žmones: ,,Apgaulinga žmogaus lemtis,/Žaidžia, Telefai, ji žaidžia mumis, dėja./ Viskas laikina žemėj šioj,’’. Savo apmąstymais autorius šnekėdamasis su draugu nori jam pabrėžti, kad iš prigimties išmintingas žmogus yra tas, kuris, nepaisant likimo nepastovumo, su juo susitaiko ir pasitiki dieviškosiomis galiomis. Taip pat odėje išmintis vaizduojama kaip nepasidavimas materialiniams dalykams, kurie dažnai žmogų vilioja, svarbu prisiminti, kad žemiškasis gyvenimas skirtas savo ydoms įveikti, tobulinti savo sielos pasaulį. Tik atsisakęs savo blogųjų savybių, darydamas gerus darbus ir iš prigimties būdamas doras, žmogus gali priartėti prie Dievo – būtent to artumo ir siekia išmintingas žmogus. Galima teigti, kad Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus etninėse odėse išmintingas žmogus nebijo likimo, kantriai, atviromis rankomis pasitinka visus netikėtus išbandymus, laikosi saiko visur ir visada, bei supranta dorybių svarbą dvasinio pasaulio tobulinimui.
Žmogaus prigimtis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!