Žmogaus kančia lietuvių literatūroje. Kalbėjimas su planu

Salomėjos Nėries – kūryba.
žmogus, kuris kančios akivaizdoje išlieka dvasiškai stiprus. „Dievų miškas“ – tai originalių atsiminimų
apie Štuthofo koncentracijos stovyklą knyga. Joje atskleidžiami žmogaus, neišvengiamai atsidūrusio
Antrojo pasaulio karo baisybių sūkuryje, išgyvenimai, aprašoma žmogaus orumą žeminanti buitis.
Kovoti, laikytis savų įsitikinimų, tradicijų, priešintis valdžiai anuomet reiškė būti pasmerktam
atsidurti prievartos pasaulyje, kurį autorius vadina „labai sudėtingu giltinės malūnu“. Stovyklos
budelių, menko išsilavinimo ir proto žmonių, žiaurumui koncentracijos stovykloje nėra ribų – jie
tiesiog mėgaujasi žudymu, tyčiojimusi, žmonių kankinimu. Koncentracijos stovyklos sistema buvo
pagrįsta tuo, kad žmogus, patekęs į šią mirties karalystę, prarastų sąžinę, bet kokį padorumą, pats
žudytų kitus, norėdamas išlikti gyvas. Žmogui, atsidūrusiam šiame giltinės pasaulyje, matančiam
aplink save tiek daug smurto, pavargusių, nukankintų, mirštančių sielų, sunku netapti bejausmiu
individu, išlikti žmogumi, todėl jis patiria dvilypę – ir fizinę, ir dvasinę - kančią. Didžiausia žmogaus
atrama kančios akivaizdoje tampa tam tikras psichologinis gaubtas, susikurtas iš kultūros vertybių,
krikščioniškosios dorovės, pergalingo sąmojo. Kūrinyje teigiama, kad norint įveikti kančią individui
taip pat svarbu suprasti, kad jokia ideologija negalima pateisinti smurto, prievartos, žudymo,
kankinimų, tad žmogus, neabejojantis nekintančiomis pamatinėmis vertybėmis, net ir sunkiausiomis
akimirkomis, ne pasiduoda, o įveikia kančią. Be to, kūrinyje išryškėja dar vienas svarbus stiprybės
šaltinis – tai ironija. Ji tampa ir pasaulio vertinimo, ir savisaugos priemone, ja tarsi kauke prisidengia
kitus užjaučiantis, kenčiantis žmogus. Taigi, tragiškos epochos liudytojo Balio Sruogos kūrinyje
žmogus, patiriantis dvilypę kančią, sugeba ją įveikti, nes tiki amžinosiomis vertybėmis: tikėjimu,
dorumu, atjauta.
Vieno ryškiausių išeivijos prozininkų Antano Škėmos intelektualiniame psichologiniame
romane „Balta drobulė“ perteikta žmogaus, kuris susiduria su katastrofiška tikrove, patirtis bei
kančia. Netradicinės formos kūrinyje, kuriame nėra seklaus siužeto ir išryškėja sąmonės srauto
technika, vaizduojamas didmiestyje gyvenančio, nuolat skubančio, nervingo, kenčiančio žmogus
pasaulis. Romano pagrindinis veikėjas – išeivis iš Lietuvos, poetas Antanas Garšva. Jis kenčia dėl
savo padėties – bedvasiame Niujorke jis tik keltuvininkas, kurio numeris 87. Garšva trokšta nusivilkti
uniformą, būti tiesiog žmogus, kūrybinė asmenybė, tačiau jo laisvę negailestingai varžo būtinybė
užsidirbti pragyvenimui. Atsiriboti nuo kankinančios realybės, herojaus manymu, gali padėti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!