Žmogaus embriono prigimties ir jo moralinio statuso problema.

Nors šioje srityje įstatymų leidėjai yra nerangūs, tačiau jie mato skirtumą tarp negyvo gimusio kūdikio ir kūdikio, mirusio praėjus kelioms minutėms nuo pirmojo įkvėpimo; šio skirtumo nepastebi gedintys tėvai.
Nei Bioetikos konvencijojos projekte, nei prie jo pridėtoje Aiškinamojoje ataskaitoje nevartojama sąvoka „abortas“, nors daugelyje teksto skirsnių ieškoma bendrojo etinių požiūrių bei svarstymų vardiklio, kuris leistų pateisinti nėštumo nutraukimą – invazinę ir gana pavojingą medicininę procedūrą.
Konvencijos autoriams kilo klausimas, slypintis pačioje polemikos dėl abortų šerdyje: kokiu laipsniu negimęs vaikas turėtų naudotis žmogiškajai būtybei suteikta teise į apsaugą? Ataskaitoje aiškinama, jog „konvencijos tikslas yra garantuoti kiekvieno žmogaus teises bei pagrindines laisves, ypač jo neliečiamumą, bei apsaugoti žmogaus orumą ir asmenų tapatybę“.
Kaip pripažįsta autoriai, sunkumas slypi paparastuose kasdieniškuose žodžiuose: „kiekvienas“ ir „žmogiškoji būtybė“. Šiek tiek išsisukinėdami, jie nurodo, kad nėra :vieningos šalių – Europos Tarybos narių – nuomonės dėl šių sąvokų“, o tai duoda pamatą ir jiems nepatikslinti vartojamų sąvokų. Todėl Europos žmogaus teisių konvencijoje vartojama nepatikslinta sąvoka „kiekvienas“. Tai padaryti bus palikta atskirų šalių juridikcijai.
Anot A. Šliogerio, susirūpinęs visų pirma tik savo egzistencijos apsauga, žmogus patenka į pasaulį tarp manipuliuojamų ir vartotojų reikmenų ir užmiršta pačią būtį, kuri niekada negali atsiverti instrumentinio vartojimo horizonte. Žmogus šį įgimtą jausmą beveik pamiršo, kadangi jam būtinai reikia apibrėžti, ir neliko jokios paslapties. XX amžiaus antroje pusėje atsiranda gyvybės nuvertinimo apraiškų: gyvybe manipuliuojama, eksperementuojama, jos lengvabūdiškai atsisakoma arba ji lenva ranka atimama artimo žmogaus ar samdyto žudiko. Gyvybė neteko savo sakralinio matmens. Šiame kontekste naujai iškyla ir embriono prigimties statuso problema.
Naujausi mokslo ir technologijos atradimai biomedicinos srityje suteikia mums naujas galimybes reguliuoti pradines žmogaus gyvybės fazes. Neišvengiamai kyla klausimas, ar priemonės, leidžiančios mums techniškai tai įvykdyti, yra taip pat ir etiškai bei juridiškai leistinos? Nėra vieningos nuomonės, kokie turėtų būti mokslo progreso apribojimai ir kokio laipsnio apsauga turėtų būti suteikta žmogaus embrionui.
Žmogaus embriono prigimties problema išreiškia du...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!