Žmogaus, sąžinės, religijos ir spaudos laisvės

Kaunas, 2006 m.
3.1. Religijos laisvė ir pamatinė žmogaus atsakomybė...4
3.2. Religijos laisvė ir visuomenė....................................6
3.3. Valstybė ir religijos laisvė........................................6
4. Spaudos laisvė.............................................................7
5. Klausimai klasei.........................................................8
6. Projekto literatūra......................................................9
1. Kas tai yra „laisvė“?
„Laisvė“ - tai kiekvieno gyvo padaro teisė laisvai keliauti po pasaulį, naudotis medicininiu aprūpinimu, nebūti kankinamam ir išnaudojamam, nebūti paimtam į vergiją.
„Laisvė“ yra subjekto galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti
„Laisvė“ šiandien yra viena iš dažniausiai vartojamų vertybinių sąvokų ir reiškia galimybę nepriklausomai nuo kitų tvarkyti asmeninį gyvenimą ir leisti netrukdomai vystytis savo asmenybei.
Graikų kalbos žodis eleutheros (laisvė) iš pradžių buvo vartojamas vien politinėje srityje. Pirminė jo reikšmė buvo „priklausantis tautai“.
Jau graikų filosofai suvokė tai, kad asmenybei laisvai vystytis gali trukdyti ne tik išoriniai politiniai santykiai. Daug stipriau žmogų veikia aistros bei potraukiai, kuriems pasiduodamas jis pats sau trukdo laisvai išsiskleisti ir tapti tikruoju žmogumi. Taigi buvo klausiama: ar žmogus apskritai gali būti laisvas?
2. Sąžinės laisvė
Sąžinės laisvė - tai viena svarbiausių, pamatinių žmogaus teisių. Ji įrašyta visuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose. Ši teisė juodu ant balto įrašyta ir visų demokratinių valstybių konstitucijose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis skelbia, kad ,,minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma”.
Sąžinės laisvė saugo žmogaus slapčiausią sritį nuo žmonių, valstybinių institucijų įsikišimo, religinių ar kitokių visuomeninių kolektyvų prievartos. Žmogaus širdyje ir sąmonėje gimsta moralinio ir religinio pobūdžio sprendimai, susiję su sąžinės ir religijos laisve. Ir tik tada, kai asmuo išreiškia savo mintis ar įsitikinimus, kiti žmonės, valstybė sužino apie jų egzistavimą.
Antikos laikais senosios santvarkos nepripažino sąžinės laisvės (nepripažino apskritai jokių žmogaus teisių). Nebuvo to ir viduramžiais. Europoje tik Bažnyčia galėjo naudotis sąžinės laisve (kai kur žydai), bet ši laisvė galiojo tik jos nariams, netikintiesiems ji nebuvo suteikta. XVI a. vykę reformaciniai sąjūdžiai prieš katalikų bažnyčią buvo naujas tarpsnis kelyje į sąžinės laisvę, tačiau reikalaujant sąžinės laisvės sau neretai buvo pažeidžiama katalikų sąžinės laisvė.
Pirmosios sąžinės laisvės garantijos aptinkamos XVIII a. priimtoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!