Žinių visuomenės plėtros konspektas

Kas yra globalizacija? “Globalizacijos” terminas pradėtas dažnai naudoti apie 1990-uosius, kurie buvo matomi kaip pereinamasis laikotarpis pasaulio politikoje. Yra daug ir įvairių požiūrių į globalizaciją. Globalizacija gali būti įvardinama kaip istorinis periodas arba netgi kaip “Naujoji pasaulio tvarka”, kuri kai kurių mokslininkų nuomone susiformavo ar pradėjo formuotis po Šaltojo karo. Galima sutikti ir itin skeptiškų požiūrių globalizaciją, įvardinant ją kaip mitą ar retoriką. Iš kitos pusės globalizacija gali būti suprantama kaip tam tikras fenomenas, turintis savo dėsningumus ir konkrečius reiškinius. Globalizacija gali būti priskiriama ir ideologijos sričiai. Tokia pozicija ypač pasireiškia tikėjimu rinkos galiomis užtikrinti progresyvią visuomenės raidą. Atsižvelgiant į itin sparčią šiuolaikinių technologijų, o ypač informacinių ir telekomunikacinių technologijų (ITT), raidą, globalizacija gali būti laikoma tokios raidos pasekmė ar netgi ITT sukelta revoliucija. Visgi, tikriausiai globalizaciją reikėtų vertinti kaip šiuolaikinio pasaulio realybę, kuri įtakoja valstybių, visuomenių raidą, kultūrines, ekonomines, politines terpes[1]. Globalizacija yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio ypatybė, kurios įtaka visoms žmogų supančioms sritims yra vertinama tiek teigiamai, tiek ir neigiamai.
Visgi reikia atkreipti dėmesį, jog globalizacijos sąvoka nėra nauja. Globalizacijos sąvokos ištakos glūdi XIX a. – XX a. pradžios intelektualų darbuose: Karl Marx, Saint-Simon, H.J. MacKinder. 1960 – 1970 m. globalizacijos sąvoka plačiai paplito akademiniame pasaulyje, o 1990-aisiais itin išaugo šios sąvokos vartojimas plačiuosiuose visuomenės sluoksniuose. Apskritai, globalizacija tapo viena iš pagrindinių socialinių – politinių ir ekonominių teorijų po Sovietų Sąjungos žlugimo. To pasekmė buvo tai, jog globalizacija buvo įvardinama kaip didžiausia istorinė transformacija po Industrinės revoliucijos.
Globalizacija plačiausiai suprantama kaip integracijos procesas, kuris apima įvairių tautų ir valstybių žmones, bendroves bei vyriausybes. Globalizacijai taip pat priskiriama vis didėjanti tarpusavio priklausomybė tarp valstybių, visuomenių, atskirų individų. Ši priklausomybė formuojasi pačiomis įvairiausiomis prasmėmis: tiek ekonomine, tiek politine, tiek ir kultūrine.
Apskritai, galima teigti, jog globalizacijos ištakos glūdi technologijos pažangoje, o konkrečiai – itin sparčioje ITT plėtroje ir sklaidoje. Globalizaciją taip pat skatina tarptautinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!