Pilietinės informacinės visuomenės samprata

Nuo pat savo egzistencijos, žmonija susiduria su vienu iš reiškinių - komunikacija. Komunikaciją galime apibrėžti kaip informacinį procesą, kuomet vienas iš šio proceso dalybių gali būti žmogus. Praktiškai, su informacija, jos gavimu, perdavimu, apdorojimu ir suvokimu žmogus susiduria nuo pat gimimo; šis procesas yra įdomus tuo, kad jis yra pastovus ir tęstinis.
Darbo objektas – pilietinės informacinės visuomenės samprata.
Darbo tikslas – išanalizuoti pilietinės informacinės visuomnės samprata globalizacijos kontekste.
Darbo metodai: teorinės literatūros sisteminė ir loginė analizė.
Paskutinio XX a. dešimtmečio ekonominėje literatūroje pasaulinės ekonomikos vystymosi tendencijas priimta traktuoti kaip globalizacijos procesą. Mokslininkų apskaičiavimais vien 2000 metais pasaulyje buvo išleista virš 200 monografijų, skirtų globalizacijai tyrinėti. Vis didesnis dėmesys įvairiems globalizacijos aspektams skiriamas ir Lietuvoje, ypač tyrinėjant integraciją į ES. Tačiau išsamesnių darbų, skirtų ekonominei globalizacijai, stokojama. Juo labiau, kai globalizacija kaip ekonominis reiškinys yra sudėtingas ir mokslininkų nevienareikšmiškai vertinamas.
Globalizacija - tai procesas, kuriam vystantis nacionalinės gamybos ir finansų struktūros tampa vis labiau priklausomos nuo sandėrių su užsienio subjektais. Tai lemia naują darbo pasidalijimo tipą. Šiuolaikiniam globalizacijos etapui būdinga tai, kad ji įgauna naują kokybę, kai išsisklaidžiusių pasaulio valstybių ekonominė bendrija perauga į vientisą ekonominę sistemą. Šiomis sąlygomis nacionaliniai ūkiai tampa vieningo pasaulinio ūkio elementais, o jų likimą lemia šio organizmo kaip visumos raida [1 j.
t) žymaus apdirbamosios pramonės augimo tiek industrinėse, tiek ir besivystančiose Šalyse (1956-1996 m. laikotarpiu gatavų gaminių gamyba padidėjo 6,9 karto, tuo tarpu gavybinėje pramonėje - 3,2 karto, žemės ūkyje - 2,8 kaito). Tai didino produktų diferenciaciją ir gilino tarptautinį darbo pasidalinimą;
2) intensyviai besivystančios tarptautinės paslaugų ir transporto infrastmkturos;
3) telekomunikacijos priemonių perversmo, kuris skatina informacinės visuomenės formavimąsi;
4) spartaus tarptautinių nacionalinių korporacijų (TNK) skaičiaus augimo (1995 m. jų skaičius buvo 40 tūkst, o su filialais - virš 250 tūkst., o apyvarta sudarė 7 trln. USD. Dabartiniu meni jos kontroliuoja nuo 1/3 iki 1/2 pasaulio pramonės produkcijos gamybos, 1/2 tarptautinės prekybos, virš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!