Apie informacijos ir žinių valdymo poreikį pradėta kalbėti 20 a. antrojoje pusėje, kai buvo pastebėta, kad sėkminga žmonių veikla priklauso nuo gebėjimo efektyviai kurti, organizuoti ir naudotis informacija bei žiniomis. Pažinimo, mokymosi, sprendimų priėmimo, komunikacijos, pasaulio suvokimo ir kiti esminiai žmogaus egzistenciniai procesai yra susiję su informacijos priėmimu ir perdavimu, apdorojimu, žinių kūrimu, kas sąlygoja visuotinį informacijos ir žinių pobūdį. Informacijos ir žinių vadyba yra universalios valdymo strategijos1, kurios pasižymi plačiu taikymo spektru. Kadangi kiekvienas žmogus kuria ir naudojasi informacija bei žiniomis, kalbama apie asmeninių informacijos arba žinių valdymo strategiją, kai individas suvokia jų naudą savo veikloje ir kryptingai valdo visus susijusius kūrimo, įsigijimo, apdorojimo, taikymo ir kitus procesus. Tas pats galioja organizacijų, pramonės šakų ir visuomenės valdymo lygmenyse, kai informacija ir žinios traktuojamas kaip strateginiai ištekliai, lemiantys šių sudėtingų darinių ekonominį potencialą ir konkurencinį pranašumą.
1. XX ir XXI amžių sandūra susilaukė didelio filosofų, politologų, ekonomistų, vadybos teoretikų dėmesio. XXI amžiaus pradžios visuomenė jų darbuose yra įvardijama kaip: “žinių”, “konkurencinga” “brandžios modernybės pasauliu” informacine bei besimokančia.
Vadybos teoretikas Peteris Ferdinandas Drakeris (Peter F.Drucker) savo naujausiose knygose būsimą visuomenę įvardindamas kaip “žinių” visuomenę, teigia, jog žinios šioje visuomenėje taps pagrindiniais ištekliais, o “žinių darbuotojai” bus dominuojanti darbo jėgos dalis.
Dabartinius laikus Peteris Drucker apibūdina kaip žinių ir organizacijų visuomenę. Žinių visuomenė yra organizacijų visuomenė, kurioje praktiškai kiekvienas socialinis uždavinys yra įvykdomas organizacijoje arba jos pagalba. Pagrindine gamybos, arba tiksliau pasakius, organizacijų veiklos priemone tampa specializuotos žinios. Būtent jos ir išskirtiniai sugebėjimai yra jėga, galinti nulemti konkurencinės kovos sėkmę. Tačiau jokios žinios pačios savaime nieko negamina ir nesukuria. Ekonomine prasme jos yra vertingos tik tiek, kiek yra realizuojamos kuriant naują vertę. Šios žinios ir sugebėjimai tampa vertingais tik tuomet, kai yra atliekama tam tikra tikslinė veikla.
Dėl tos priežasties, kad žinių visuomenė yra organizacijų visuomenė, jos centrinis ir charakteringas organas yra valdymas.
Vadybos mokslas ir valdymo...
Šį darbą sudaro 15163 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!